Kaunas +19,9 °C Debesuota
Sekmadienis, 16 Rgp 2026
Kaunas +19,9 °C Debesuota
Sekmadienis, 16 Rgp 2026




kokia trąšų gamybos ateitis ES?
123rf nuotr.

Trąšos padeda užtikrinti aprūpinimo maistu saugumą, bet kokia yra trąšų gamybos ateitis ES?

2024/11/02


Padidink tekstą

Neseniai vykusioje kasmetinėje Europos trąšų gamintojų konferencijoje ekspertai pažvelgė į ES žemės ūkio ir trąšų gamybos ateitį. Pabrėžta, jog tam, kad sektorius būtų gyvybingas, būtina konkurencija, inovacijos ir nauji investuotojai.

Gamyba – neutrali klimatui

Europo trąšų gamintojų forume dalyvavęs "Euractiv" praneša, jog Europos trąšų gamintojų asociacijos „Fertilizers Europe“ generalinis direktorius Antoine'as Hoxha pabrėžė, kad trąšos yra esminis veiksnys, prisidedantis prie Europos aprūpinimo maistu saugumo. Taip pat gamintojai prisiima atsakomybę, jiems tenkančią siekiant ES klimato tikslų. A. Hoxha akcentavo kai kuriuos pramonės planus, kurie buvo išdėstyti „Fertilizers Europe“ 2023 m. išmetamo anglies dioksido mažinimo veiksmų plane.

Iki 2040 m. „Fertilizers Europe“ narės įsipareigojo palyginti su 2020 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, kiek prie jo prisideda trąšų gamybos sektorius, sumažinti 70 proc., o iki 2050 m. Europos trąšų gamyba turėtų būti visiškai neutrali klimatui.

Aptarti būdai, kaip įdiegti bei sustiprinti tvarias maisto sistemas Europoje.

Aprūpinimo maistu vizijos

Pierre'as Bascou, laikinai einantis ES Komisijos AGRI GD generalinio direktoriaus pavaduotojo pareigas, paaiškino, koks buvo konferencijos tikslas: „Manau, kad mums svarbiausia yra nustatyti tokią politiką, kuri garantuotų, kad po dešimties metų užtikrinsime aprūpinimą maistu ES. Kad turėtume pakankamai įperkamo maisto ir konkurencingą tiekimo grandinę, pradedant trąšomis bei sėklomis ir baigiant maisto perdirbimo pramone, mažmeninės prekybos sektoriumi ir vartotojais“.

„Manau, kad tai yra absoliučiai svarbiausia. Tam mums reikia visuomenės paramos, politikos pagrindo, bet taip pat turime pritraukti privačius investuotojus. Tai svarbu“, - sakė jis.

Grupė taip pat aptarė sausį pradėtą strateginį dialogą dėl ES žemės ūkio ateities, į kurį susirenka 29 pagrindiniai Europos žemės ūkio maisto sektorių, pilietinės visuomenės, kaimo bendruomenių ir akademinės bendruomenės suinteresuotieji atstovai, kurie tikisi „pasiekti bendrą supratimą, kuriant ES ūkininkavimo ir maisto sistemų ateities viziją“.

Svarbu neprarasti realybės jausmo

Elli Tsiforou, COPA-COGECA generalinė sekretorė, išreiškė nuomonę, kad strateginis dialogas turėtų būti tęsiamas, ir pridūrė, kad jis turi atsižvelgti į ūkio subjektus. „Jei norime, kad politika būtų pagrįsta realybe, kurią būtų galima įgyvendinti, mums reikia aktyvaus ūkio subjektų dalyvavimo“.

„Manau, kad mes, COPA-COGECA, teisingai prašėme būti stipriai atstovaujami. Ne todėl, kad esame dideli. Tai ne dydžio klausimas, tai mūsų darbo pobūdžio reikalas. Esame labai sudėtinga organizacija, kurioje būtina atsižvelgri į tai, kaip priimame sprendimus, o tai visada vyksta demokratiškai, visada siekiame sutarimo“, – sakė ji.

Organizacijos vadovė taip pat akcentavo, kad žemės ūkio politikos kryptys turi „kalbėtis tarpusavyje“ arba būti nuoseklios, jei norime, kad jos būtų sėkmingai įgyvendintos, leisdama suprasti, kad šiuo metu taip nėra. Ji taip pat paragino sukurti labai stiprų BŽŪP biudžetą ateityje ir šiam sektoriui skirti į inovacijas ir investicijas nukreiptą finansavimą.

Daugiau finansų ir inovacijų

Dirkas Jacobsas, „FoodDrinkEurope“ generalinis direktorius, apibendrino: „Manau, kad mes visi esame šiame kambaryje, nes manome, kad maistas yra svarbus. Taigi, tai yra išeities taškas. Ir aš manau, kad neturėtume pakliūti į „skaldyk ir valdyk“ spąstus, o toliau vieningai kovoti už kitokį naratyvą aprūpinimo maistu srityje, kuris būtų labiau įtraukiantis ir skatinantis bendradarbiaujanti“.

D. Jacobsas pastebėjo: „Turime labiau orientuotis į rinką, o maisto sektorius turi būti geriau finansuojamas ir novatoriškesnis. Ir jei mes tai pasieksime, tada turėsime žemės ūkio ir maisto viziją, kuri įtrauks į jį pramonės strategijos elementus ir padarys mus ne tik tvarius, bet ir konkurencingus“.

Laukia lyderystės

Konferencijoje taip pat diskutuota, kaip suderinti ekologiją ir pramonę, apie klimatui neutralios ir atsparios ateities strategijas.

„CCS Europe“ direktorius Chrisas Daviesas entuziastingai žvelgė į Pramonės dekarbonizacijos spartinimo įstatymą. „Man tai patinka ir aš trokštu žinoti, kas jame bus“, – sakė jis.

„Tikrai nėra kitos tokios technologijos, kurią reikėtų labiau spartinti, nei anglies dioksido surinkimas. Taigi laukiu su dideliu susidomėjimu. Ko aš iš jo tikiuosi? Na, tiesą sakant, aš nenoriu nieko konkretaus, kas dar nebuvo įtraukta į Komisijos darbotvarkę ar kalbama aplinkui ir ką tikimės pamatyti per ateinančius dvejus ar trejus metus. Didelis dalykas, kurio trūksta ir kurio nepamatysi teisės aktuose, yra lyderystė“, – komentavo C. Daviesas.

Anot jo, tikrosios pramonės dekorbanizacijos strategijos yra šalių narių rankose. Pažanga matoma Danijoje, Nyderlanduose, lėtesnė ji Prancūzijoje bei Vokietijoje; tikimasi pažangos ir iš Lenkijos. Tuo tarpu kitos valstybės narės. Ch. Davieso teigimu, vis dar atsilieka, o viskas, ką gali padaryti naujeji Europos Komisijos nariai, yra „parodyti politinį vadovavimą šiuo klausimu".

Lietuviški akcentai

EP narys Andrejus Halisckis, PPE frakcijos pirmininko pavaduotojas, daugiausia dėmesio skyrė Rusijos sukelto karo Ukrainoje įtakai Europos rinkai. Dabartinė padėtis kenkia Europos pramonei ir siekiant klimato poveikio tikslų, sakė jis.

„Achemos“ generalinė direktorė Audronė Kuskytė tam pritarė ir paaiškino, kad „Achema“ yra pirmaujanti azoto trąšų ir chemijos produktų gamintoja Lietuvoje bei Baltijos šalyse. Ji akcentavo, su kokiais sunkumais susiduria verslas, kurdamas ir įgyvendindamas dekarbonizacijos projektus – mes to norime, bet tai yra pernelyg sunku su dabar galiojančiomis taisyklėmis, sakė ji. „Mums reikia remti Europos gamintojus. Ir svarbiausia, kad reguliavimas būtų aiškus, suprantamas, palaikantis gamintojus“, – sakė A. Kuskytė.

 

Parengė Ričardas Čekutis

Dalintis
2026/08/16

Kas pavojingiau – gamta, rinka ar valdžios sprendimai?

Lietuvos žemdirbiai šiandien gyvena patirdami nuolatinę įtampą. Vienais metais derlių niokoja sausros, kitais – liūtys ar audros. Vos spėjus susitaikyti su gamtos išdaigomis, tenka derintis prie svyruojančių supirkimo kainų, au... Situaciją, vertindamas iš politinės ir agronominės perspektyvos, komentuoja Seimo Kaimo reikalų komiteto narys, agronomas prof. Viktoras PRANCKIETIS:
2026/08/16

Muziejuje galima išvysti mamuto krūminį dantį

Prieš maždaug 20 tūkstančių metų mamutai buvo vieni būdingiausių ledynmečio gyvūnų. Jie plačiai gyveno Europoje, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje, prisitaikę prie šalto klimato atvirų stepių ir tundrų. Akmens amžiaus žmonėms mamut...
2026/08/16

Tuštinimosi pokyčiai – kada tai normalu, o kada verta sunerimti?

Apie žarnyno veiklą daugelis vis dar kalba nedrąsiai, tačiau ji gali daug pasakyti apie organizmo būklę. Pasikeitęs tuštinimosi ritmas, išmatų konsistencija ar spalva, atsiradęs skausmas, kraujas ar ilgiau trunkantis diskomfortas &nd...
2026/08/16

Kelmėje – trys naujos skulptūros

Kelmė („Bičiulis“). XII-toje akmentašių kūrybinėje stovykloje darbavosi ir Kelmei akmens ženklus paliko nuo pat pirmųjų kūrybinių stovyklų jose dalyvaujantys šiauliškis skulptorius Kazys Bimba ir meno kūrėjas,...
2026/08/16

Ugniagesių stotis tamsoje: ar būtų sulaukta pagalbos laiku?

Biržai („Biržiečių žodis“). Praėjusią savaitę dalyje Biržų mieste kuriam laikui buvo dingusi elektra. Socialiniame tinkle „Facebook“ pasirodė pasipiktinusio biržiečio internauto žinutė – dingusią elektrą jis įvardijo ...
2026/08/16

Lietuvos pašto rinką augina elektroninė prekyba, siuntinių kiekis šoktelėjo 32 proc.

Elektroninė prekyba ir toliau išlieka pagrindiniu Lietuvos pašto rinkos augimo veiksniu. 2026 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, siuntinių skaičius išaugo daugiau kaip 32 proc., o pajam...
2026/08/16

Ką būtina žinoti važiuojant remontuojamais kelių ruožais

Savaitgaliais eismo intensyvumas Lietuvos keliuose stipriai išauga, ypač magistraliniuose keliuose ir prie didžiųjų miestų, didėja spūsčių bei eismo įvykių rizika. „Via Lietuva“ atkreipia dėmesį, kad dalies nelaimių būtų galima ...
2026/08/16

Iki lapkričio 1 d. svarbu sutvarkyti juodąjį pūdymą

Ūkininkai, įgyvendinantys 6 geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) standartą „Minimali dirvožemio danga siekiant išvengti, kad dirvožemis bus tuščias pažeidžiamiausiais laikotarpiais“, turi sutvarkyti juodąjį pūdymą.