Tęsiasi žemės mokesčio sukeltas chaosas

Keisti nenori

Pernai buvo kilę daug nepasitenkinimo dėl išaugusio žemės mokesčio už žemės ūkio paskirties žemę, o kai kur dėl to net buvo protestuojama. Bene garsiausias toks protestas vyko Prienų r., kur ūkininkai prie savivaldybės administracijos buvo suvažiavę traktoriais. Jie skundėsi, kad jų krašte, kur žemė nepasižymi derlingumu, žemės mokestis pašoko beveik 2–3 kartus.

„Po protestų savivaldybės taryba mokesčio tarifą šiek tiek sumažino, bet tik simboliškai, tačiau šiemet mokestis už žemę dar pabrango 0,19 Eur už 1 ha. Taigi, į mūsų prašymus ir aiškinimus niekas nereagavo, tik vietos valdžios rūstybę užsitraukėme, likome kalti, kad neva nemokame kalbėtis su valdžia. Kai ją išsirinkome, buvome geri, o vėliau tapome jau blogi“, – „Ūkininko patarėjui“ skundėsi Prienų r. ūkininkas Martynas Butkevičius. Jis tarstelėjo, kad savivaldai stinga finansavimo, todėl nuo ūkininkų ir lupa paskutinį kailį.

Šiemet dar daugiau žemės mokesčio turės mokėti ir Kauno r. ūkininkas Romas Majauskas, pernai absurdu vadinęs tai, kad dėl išaugusios žemės vertės ūkininkai turi gerokai pakratyti kišenes. „Už žemės ūkio paskirties žemės sklypus mokesčiai yra skirtingi, priklausomai nuo to, kokiame kaime jie yra. Kauno r. yra suskirstytas į zonas. Prie Babtų, Domeikavos žemė brangesnė, todėl ir mokesčiai didesni. Babtų k. turiu išsinuomojęs iš valstybės pievų, tai už 1 ha reikia mokėti, regis, apie 100 Eur mokestį. Tai absurdiška kaina už pievas, bet niekas nieko keisti nenori“, – redakcijai apgailestavo ūkininkas. Jis akcentavo, kad, pakilus žemės rinkos vertei, savivaldybių tarybos gali sumažinti mokesčio tarifo koeficientą, tačiau tai daro ne visos, todėl nukenčia ūkininkai.

Neprotinga tvarka išlieka

2023 m. žemės mokestis stipriai padidėjo, nes Registrų centras (RC) atliko žemės verčių pervertinimą, kuris vyksta kas 5 metus. Išaugusio mokesčio šokiruoti žemdirbiai piktinosi, kad žemės ūkio paskirties žemės mokesčio nustatymo tvarka yra ydinga, ir kvietė ją keisti. Tai buvo svarstyta ir Seimo Kaimo reikalų komitete, kur nutarta siūlyti AM, Finansų (FM) ir Žemės ūkio (ŽŪM) ministerijoms apsvarstyti galimybę patobulinti Žemės mokesčio įstatymą ir masinio žemės vertinimo taisykles. Siūlyta pakoreguoti datas, kad savivaldybių tarybos turėtų pakankamai laiko įvertinti naujas žemės mokestines vertes ir patvirtinti konkrečius žemės mokesčio tarifus. Taip pat raginta, kad, atliekant masinį žemės vertinimą, būtų eliminuojami išskirtiniai komerciniai sandoriai, kai žemės ūkio paskirties žemė įsigyjama vykdyti ne žemės ūkio veiklą.

Praėjo metai, bet jokių pokyčių kol kas nėra. Kauno r. ūkininkų sąjungos (KRŪS) pirmininkas Mindaugas Maciulevičius ŪP patikino, kad bendra tvarka tikrai nepakeista, tik yra ŽŪM rekomendacija savivaldybių taryboms mažinti tarifus. „Bet tai nėra nei socialiai teisinga, nei racionalu, nes jeigu savivaldybės taryba pakeičia tarifus, tai neišsprendžia problemos. Savivaldybės nežais ir netaikys atskirų kainodarų skirtingiems kaimams, nes net tame pačiame kaime žemės sklypų kainos gali labai skirtis. Štai Babtų seniūnijoje keli kaimai yra šalia aukštos įtampos laidų, ten dirbtinai „iki kosmoso“ išpūstos žemės kainos dėl įrengtų saulės jėgainių, už sklypus mokama po 20–30 tūkst. Eur. Todėl mokesčiai tapo labai dideli ir neprotingi“, – aiškino ŪP pašnekovas.

Jis užsiminė, kad Kauno r. savivaldybėje yra įkurtas melioracijos fondas, kur patenka surinktas žemės mokestis, bet dėl paskaičiuoto netolygaus žemės mokesčio vieni ūkininkai prie investicijų į melioracijos įrenginius prisideda daugiau, kiti – mažiau, nors žemės našumas ir galimybės užauginti žemės ūkio produkciją gali būti panašios.

Pagal tai, kam naudojama

Ūkininkų atstovai teigė maną, kad žemės ūkio paskirties žemės, naudojamos žemės ūkio veiklai ir kurioje deklaruojami plotai, mokestį reikėtų skaičiuoti pagal atskirai nustatytą vardiklį, atsižvelgiant į žemės našumą, drenažo sistemą, privažiavimo infrastruktūrą ir pan. Tai ir dabar yra įvertinama, tačiau bendrą vaizdą iškreipia „išpūstos“ vertės. „Jeigu žemė deklaruojama ir naudojama žemės ūkio produkcijai gaminti, tokiu atveju nesvarbu kur ji yra – prie Kauno ar atokesniame kaime, jos vertė turėtų būti nustatoma pagal tos žemės derlingumo balą, melioracijos įrenginių būklę, privažiavimo kelius, paprasčiau tariant, kiek žemė pajėgi užauginti žemės ūkio produkcijos. Ir tai paprasta padaryti, juk Nacionalinė mokėjimo agentūra turi deklaruotinų plotų sluoksnį, kurį uždėjus ant RC nustatytų žemės verčių žemėlapio galima pritaikyti rajono mokesčio vidurkį. Nes dabar dėl saulės jėgainių plėtros ar urbanizacijos žemės ūkio paskirties žemės sklypai parduodami brangiai ir tai natūraliai kelia visos žemės vertes ir mokesčius ūkininkams. Tad būtina atskirti, kam ta žemė naudojama – produkcijai gaminti ar namų ir elektrinių statybai“, – dėstė M. Maciulevičius.

KRŪS pirmininkas perspėjo, kad jeigu nebus pakeista tvarka, kai kur žemdirbiai dėl didelio žemės mokesčio gali būti nustumti nuo žemės, nes nevertės jos dirbti. „Po penkerių metų žemės mokestis gali padvigubėti, kai vėl bus perskaičiuotos žemės vertės, nes nekilnojamasis turtas brangsta. Tai ūkininkus varo į neviltį. Jeigu nebus rastas racionalus politinis sprendimas, laukų nevertės dirbti, nes bus nepakeliama žemės mokesčio našta“, – konstatavo ŪP pašnekovas.

Ar veikia taisyklės?

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.