Krautuvėlė subūrė smulkiuosius ūkininkus ir menininkus

Atliko eksperimentą

„Užsukęs į kaimo parduotuves, dažniausiai matydavau gana liūdną vaizdą – alkoholis, saldainiai ir kažkokios keistos dešros. Atrodė labai keista, kad žmonės, auginantys gyvulius, turintys sodus, kepantys duoną ir gaminantys daug gerų, kokybiškų produktų, juos veža parduoti į miestą, o kaimuose ir miesteliuose tokių prekių nėra. Kaimuose neretai nutinka taip, kad žmonės perka produktus, kurių neturėtų valgyti dėl menkos vertės ar net žalos sveikatai“, – „Ūkininko patarėjui“ kalbėjo Vilniuje gimęs ir užaugęs Rygaudas Guogis.

Jo nuomone, trumposios maisto tiekimo grandinės iš gamintojo vartotojui beveik visiškai sutraukytos. Viskas sutvarkyta taip, kad jei žmogus laiko karvę, pieno nelabai iš jo nusipirksi, nebent nusičiupsi patį ūkininką ir susitarsi asmeniškai. „Pienas ir kiti produktai apsuka didelį ratą, kol pasiekia žmogų, kuriam reikia tų produktų“, – tvirtino R. Guogis.

Tad norėdamas išspręsti šią problemą, Musininkų miestelyje, Širvintų r., kur gyveno ir amžinojo poilsio atgulė jo protėviai, Rygaudas kartu su žmona Gintare įkūrė krautuvėlę ir ėmė prekiauti vietos ūkininkų užaugintu derliumi bei pagaminta produkcija.

Norėdami pasitikrinti, ar eina teisingu keliu, ir įsitikinti, kad kaimo vietovėse to tikrai reikia, sutuoktiniai atliko eksperimentą su turgeliu. „Atkūrėme Musininkų turgelį, tarpukariu sutraukdavusį šimtus prekiautojų. Jie parduodavo savo produkciją ir, užsidirbę pinigų, pasukdavo į čia pat esančias žydų krautuvėles nusipirkti rūbų, apavo ar kitų reikalingų dalykų. Miesteliai savaitgaliais tapdavo labai gyvi, bet sovietmečiu viso to neliko. Trumpąsias maisto ir kitų dalykų tiekimo grandines pakeitė centralizuotas aprūpinimas, kartu susilpninęs ir žmonių tarpusavio ryšius“, – įvairiapusę trumpųjų tiekimo grandinių reikšmę įžvelgė ŪP pašnekovas.

Anot R. Guogio, tikras paradoksas, kad kaimo žmonės gamina kokybiškus produktus, bet patys tarsi izoliuoti nuo to gėrio, kurį kuria. Kai kurios vietovės virsta savotiškomis maisto dykumomis, nes ūkininkai augina tik grūdus ir nė vienas nelaiko karvių arba miestelio gyventojas, norėdamas obuolio, važiuoja jo pirkti į prekybos centrus, nors gal kažkas kaimynystėje turi didelį sodą ir suka galvą, kur padėti derlių. Viskas sujaukta.

Eksperimentas su turgeliu Guogiams pasiteisino ir pateikė netikėtumų bei malonių staigmenų. „Populiariausi buvo ne tie produktai, kurių tikėjomės. Pro Musininkus pravažiuoja labai daug žmonių, todėl manėme, kad didžiausią paklausą turės sezoninės daržovės, vaisiai, uogos, tačiau visus paklausos rekordus sumušė vietinės kepėjos kepama duona. Pravažiuojantys ir vietiniai graibstyte išgraibstydavo ir gana brangią duoną be glitimo, nors ją parduoti nedideliame Musininkų miestelyje atrodė tikra avantiūra“, – džiaugėsi pavykusiu eksperimentu krautuvėlės savininkas.

Istoriniame name

„Įsikūrėme istoriniame miestelio centre esančiame pastate, kuriame kažkada veikė žydų audinių krautuvėlė. Pastatą sutvarkėme ir prikėlėme naujam gyvenimui, vėl grąžinome jam nedidelės jaukios krautuvėlės aurą. Krautuvėlę pavadinome „Musės“ vardu“, – pasakojo R. Guogis ir pridūrė, kad jų mintis ir tikslas buvo suburti 40–45 km spinduliu aplink Musininkus esančius smulkiuosius ir vidutinius ūkininkus savo produkciją ar dalį jos parduoti „Musės“ krautuvėlėje, kad pirkėjas, užsukęs į ją, galėtų nusipirkti visko, kas gaminama šiame krašte.

„Nedidelėje mūsų krautuvėlėje galima nusipirkti pačių įvairiausių prekių – vakuuminėse pakuotėse pateikiamos biodinaminiame ūkyje užaugintos ir pagamintos jautienos, siūlomas platus asortimentas vytintų ir rūkytų mėsos gaminių, galima nusipirkti pieno, varškės, jogurto, sviesto, iš didelės sūrių pasiūlos išsirinkti labiausiai patinkantį – karvės saldaus pieno ar ožkos pieno, taip pat duonos, įvairių daržovių, vaisių, galima nusipirkti net džiovintų grybų. Ypač didelė paklausa yra jaučių subproduktų, kai kurie pirkėjai šias prekes net užsisako iš anksto“, – pasakojo R. Guogis.

Krautuvėlės šeimininkams labai svarbu ne tik prekių įvairovė, bet ir jų kokybė, atitinkanti visus higienos reikalavimus. Guogiai džiaugiasi, kad krautuvėlėje parduodamų produktų kokybė pranoksta produktų, siūlomų prekybos centruose ir pagamintų masiniu būdu.

„Musės“ krautuvėlė unikali ir tuo, kad po vienu stogu įkurta ir galerija. Joje galima išsirinkti sau ar dovanai netoliese gyvenančių menininkų bei tautodailininkų kūrinių. O kol apsisprendi, kurį kūrinį pirkti, galima prisėdus išgerti puodelį kavos, pasimėgauti saldumynais. „Galerija ir krautuvėlė viena kitą papildo, pastiprina, nes žmonės, užsukę į galeriją, užsuka ir į krautuvėlę, ir atvirkščiai“, – akcentavo R. Guogis.

Krautuvėlei maisto gaminius, vaisius, daržoves tiekia apie 20 ūkininkų, o savo kūrinius – maždaug 15 menininkų. Didžiąją dalį galerijos prekių, ypač brangesniųjų, nuperka į Kernavę važiuojantys arba grįžtantys iš jos užsieniečiai.

Formuojasi tradicijos

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.