Sensacija – aptikta nauja sliekų rūšis, ir ne kur kitur, o ūkininko dirbamoje žemėje

Kaip išdidžiai skelbia Bavarijos valstybinis žemės ūkio institutas (LfL), mokslininkai sukūrė sensaciją: visiškai netikėtai jie Žemutinėje Bavarijoje aptiko pasaulyje naują sliekų rūšį, kuri niekur kitur kol kas nebuvo aptikta. Bavariniam sliekui buvo suteiktas Helodrilus bavaricus vardas.

Sliekai purena dirvą ir daro ją derlingą. LfL jau dešimtmečius tiria šiuos naudingus organizmus. Atliekant lauko bandymus ir daugelyje ilgalaikių dirvožemio stebėjimo vietovių visoje Bavarijoje, sliekai skaičiuojami, sveriami ir nustatomos jų rūšys. LfL naudoja šias žinias, patardama ūkininkams, kad jų dirvožemiai išliktų sveiki ir derlingi.

Atradimas

Daugelio biologų svajonę – atrasti naują rūšį – įgyvendino LfL ekspertai netoli Rotalmiunsterio. Ūkininkas ten jau penkerius metus dirba lauką beariminiu būdu, maitindamas ir augindamas sliekus. Jis nusprendė sužinoti, kaip jo prižiūrimi sliekai vystosi dėl jo geros priežiūros, todėl pasikvietė LfL dirvožemio gyvūnų komandą, vadovaujamą biologės Roswithos Walter, kuri ir ištyrė jo lauką 2024 m. balandžio mėn.

Netrukus paaiškėjo: ten daug labai daug sliekų, net apie 600 kvadratiniame metre. Šis skaičius maždaug keturis kartus viršija Bavarijos laukų vidurkį.

Tuomet sliekai buvo pasverti laboratorijoje ir mikroskopu nustatytos rūšys. Iš viso Vokietijoje žinoma 50 sliekų rūšių, o Rothalmiunsterio apylinkėse nustatytos aštuonios sliekų rūšys. Paprastai viename lauke yra nuo keturių iki penkių rūšių. Tačiau kai kurie Žemutinės Bavarijos lauke aptikti sliekai LfL komandai nebuvo žinomi, o jų morfologinės savybės nėra išvardytos jokiame identifikavimo rakte.

Kodėl tai sensacija?

Tai supratę, LfL mokslininkai konsultavosi su taksonomais, kad iš arčiau susipažintų su sliekų sistematika ir klasifikacija. Pirmiausia konsultavo dr. Norbertas Höseris, tada du taksonomai iš Vengrijos – prof. Csaba Csuzdi ir prof. dr. Timea Szederjesi. Būtent jie sistemingai klasifikavo anksčiau nežinomas sliekų rūšis, o dabar pirmą kartą aprašė ir pavadino naujai atrastą rūšį Helodrilus bavaricus – Bavarijos slieku.

Šie sliekai yra vos kelių centimetrų ilgio ir šviesiai rausvos spalvos. Sprendžiant iš išvaizdos tai negiliai dirvoje gyvenantis sliekas. Bet kodėl ši rūšis buvo rasta tik dabar?

Helodrilus gentis yra labai sena. Manoma, kad tai yra ledynmečio reliktas, o tai reiškia, kad rūšis galėjo išgyventi tik mažesnėje ledo nemačiusioje teritorijoje pietų Bavarijoje.

Sliekų tyrimai užima daug laiko ir reikalauja daug darbo. Palyginti su antžemine fauna, žinių apie rūšis, kurios gyvena pasislėpusios žemėje, lygis toli gražu nėra pakankamas. Dabar įdomu išsiaiškinti, koks yra Helodrilus bavaricus paplitimo plotas pietų Bavarijoje.

Z. Aleksandravičius: tai įrodymas, kad ūkininkai gyvena darniai su gamta

Lietuvoje aptinkama 14 rūšių sliekų, tačiau tikėtina, kad mūsų laukia nauji atradimai. Vokiškąją sensaciją ŪP paprašė pakomentuoti Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininką Zigmantą Aleksandravičų. Pasak jo, vokiečių atradimas tik įrodo, kad ūkininkai gyvena darniai su gamta, jai nekenkia, o priešingai – saugo ir puoselėja biologinę įvairovę:

„Aš žemės ūkyje daugiau nei 45 metai – per tą laiką visko mačiau ir visko girdėjau. Pastebėjau vieną dalyką, kuris pastaruoju metu itin paplito: apie žemės ūkį garsiausiai šneka tie, kurie arba yra nusistatę iš principo prieš, arba nieko apie tai neišmano. Labai džiaugiuosi, kad mano ūkyje penktus metus iš eilės Vilniaus universiteto biologijos mokslininkai atlieka tyrimus – jie randa daugybę naujų rūšių vabzdžių, kirminų, paukščių, taip pat ir raudonosios knygos „gyventojų“... Tai kalba mokslininkai, įvardindami konkrečiai skaičiais – juos visus turiu namuose, patikėkite, randamų gyvūnų įvairovė tikrai plati...“

Kodėl vis mėginama pateikti ūkininkus, kaip gamtos kenkėjus?

„Praėjusių metų sausio mėnesį buvau „Žaliojoje savaitėje“ (tarptautinėje žemės ūkio, maisto produktų ir sodininkystės parodoje Vokietijoje – RED. past.) ir kalbėjausi su vokiečių ūkininkų vadais, - sako Z. Aleksandravičius. – Jie man ir sako: šį etapą, kai mus viskuo kaltino ir niekino, mes jau praėjome. O praėjome labai paprastai, kai pasižiūrėjome, kas tokie rėkia ir mums aiškina. Taip ir paaiškėjo, kad yra vadinamųjų „gamtos mylėtojų“ grupės, kurios sėkmingai „įsisavina“ įspūdingas ES pinigų sumas ir dirbtinai ieško priešų, kad pateisintų savo audringą veiklą... Šios grupės „laimi“ visokius viešinimo konkursus ir nuolat drumsčia vandenį. Tačiau visi šie kaltinimai niekur neveda, nieko naudingo tai neduoda. Kas be ko – yra tų problemų, būna paklydimų ir paslydimų, bet ūkininkai tikrai nekenkia gamtai sąmoningai. Tie, kurie gyvename kaime, niekada nemokome miestiečių, kaip jiems reikia gyventi, bet tie, kurie mus kaltina ir moko, kaip taisyklė, gyvena miestuose ir į kaimą net neužsuka. Tuo tarpu mes esame pirmiausia suinteresuoti gyventi su gamta darnoje, nes mes kvėpuojame šiuo oru, geriame šį vandenį ir valgome savo užaugintą maistą – mes juk nekenksime patys sau. Reikia visiems nusiraminti, nėra taip blogai, reikia liautis kaltinti vieniems kitus, pradėti dirbti kartu, nespjaudyti, nes tai niekur neveda...“.

Parengė Ričardas Čekutis