Rusų sabotažas skyrybų su Baltijos valstybėmis nesustabdys

Kaip rašo euractiv, Europos pareigūnų teigimu, šis incidentas buvo tik dar vienas piktavališko Rusijos elgesio Baltijos jūroje pavyzdys, kur ji įsitraukė į hibridinį karą prieš NATO šalis, naudodama savo vadinamąjį šešėlinį laivyną traukydama ryšių kabelius bei savo oro pajėgomis pažeidinėdama NATO oro erdvę.

Nepasibaigusi okupacija

Pasirodo, tai buvo tik pusė istorijos. Nors kalėdinis epizodas atitiko pažįstamą Rusijos, bandančios sabotuoti savo Baltijos kaimynes, modelį, šį kartą jį greičiausiai paskatino ne tik noras suerzinti Vakarus.

Estlink-2 jungties atakos laikas, suomių europarlamentaras Ville Niinistö teigimu, „vargu ar buvo atsitiktinumas“. Tai tiesiog per menka. Norint suprasti, ką iš tikrųjų darė Rusija, reikia atsukti laikrodį į Sovietų Sąjungą, kai Maskva kolonizavo Baltijos šalis ir didžiąją dalį Rytų Europos.

Vienas iš tokio pajungimo aspektų buvo politika, žinoma kaip „Baltijos sinchronizacija“, kuri apėmė jų susiejimą su Rusijos elektros tinklais.

Kai Sovietų Sąjunga žlugo 1991 m. Kalėdų dieną (tai gali paaiškinti minėtos jungties nutraukimo datą), ji paliko aukštos įtampos laidų žiedą, jungiantį Leningrado atomines elektrines su Baltarusija ir Baltijos šalimis. Iki šiol Estijos, Lietuvos ir Latvijos tinklai tebėra sujungti su Baltarusija ir Rusija – „tvarus ryšys su Sovietų Sąjungos vykdoma jų okupacija“, – sakė Vašingtone įsikūrusio ekspertų centro „Wilson Center“ atstovas Jasonas Moyeris.

Išsivadavimo ženklai

Tačiau ši era baigsis vasario pradžioje, kai Baltijos šalys galutinai išsivaduos iš Rusijos tinklo.

Rusijos ataka, kurią, valdžios manymu, įvykdė Kuko salose registruotas 70 000 tonų naftos tanklaivis „Eagle S“, greičiausiai turėjo sužlugdyti šį planą.

J. Moyeris sakė, kad Maskva „bando parodyti, kad Baltijos šalys nėra pasiruošusios perėjimui iš sovietmečio tinklo“.

Iš pradžių atrodė, kad Rusijos strategija gali pasisekti, nes Estijos didmeninės elektros energijos kainos išaugo penkis kartus. Tačiau tada kaina krito.

Dar svarbiau, kad Suomijos valdžia netrukus konfiskavo laivą ir sulaikė 24 žmonių įgulą. Suomiai pastebėjo, kad tanklaivis sumažino greitį prieš priartėdamas prie jungties ir savo inkarą tempė 60 kilometrų. Greiti Suomijos veiksmai – o jie perėmė laivą dar nespėjus grįžti į tarptautinius vandenis – greičiausiai bus lemiamas veiksnys nustatant, kas nutiko tanklaivyje.

Sinchronizavimas

Nepaisant didelio priešiškumo Maskvai, Baltijos šalys mažai reklamavo savo būsimą atsiskyrimą nuo Rusijos elektros tinklo.

Čia verta prisiminti: kai Ukraina žengė panašų žingsnį 2022 m., Rusija pradėjo didelio masto invaziją.

Nepaisant kalėdinės staigmenos, Baltijos jūros atjungimas nuo Rusijos elektros tinklų vyksta kaip planuota, pranešė vietos pareigūnai. Pažeistas povandeninis kabelis yra vienas iš keturių, jungiančių Baltijos šalis su likusia ES dalimi. Todėl sinchronizavimas įvyks kaip planuota vasario pradžioje.

„Salos testas“

Nutrauktas kabelis išgąsdino regioną ir privertė pareigūnus apsvarstyti galimybę praleisti vieną iš svarbiausių atjungimo proceso žingsnių.

Prieš prisijungdamos prie Europos tinklo, Baltijos šalys turėtų išbandyti savo tinklą atskirai, taip vadinamu „salos testu“. Šis žingsnis, skirtas užtikrinti, kad viskas veiktų pagal planą, greičiausiai bus praleistas, sakė Berlyne įsikūrusios Helmholtz Zentrum ekspertė Susanne Nies.

„Baltijos šalys su testu sieja tam tikrą riziką“, – sakė S. Nies. – „Kai Ukraina ėmėsi to 2022 m., Rusija pradėjo plataus masto invaziją“.

Šiuo metu šių šalių tinklo operatoriai „svarsto galimybę organizuoti izoliuotą veikimo testą kitu laiku po sinchronizacijos“, sakoma Latvijos AST praėjusią savaitę paskelbtame pranešime.

Dezinformacijos banga

Kai iki sinchronizacijos liko 100 dienų, Baltijos šalių energetikos ministrai susitiko Lietuvos sostinėje Vilniuje, kad paleistų priešais technologijų muziejų stovintį laikrodį, skaičiuojantį laiką atgal.

Paskutinės dienos vyks neabejotinai nuosaikiau. „Jie neminės šio didelio laimėjimo valstybine ceremonija“, – sako S. Nies ir priduria, kad Baltijos šalys ir Lenkija „stengiasi nutylėti sinchronizacijos reikšmę“.

Patys Baltijos šalių politikai demonstruoja gana stiprius nervus prieš perjungdami jungiklį.

„Sudėtingomis geopolitinėmis sąlygomis visuomenė yra labiau pažeidžiama, o kuo labiau artėja nustatyta sinchronizacijos projekto pabaigos data, tuo daugiau susiduriame su klaidinančia informacija“, – sakoma Latvijos klimato ir energetikos ministro Kasparo Melnio pranešime.

Energetikos politika dažnai buvo Rusijos propagandos kampanijų, kuriomis siekiama kurstyti nesutarimus, vektorius. Stebėsenos įstaigos „Mediaskopas“ 2024 m. viduryje paskelbtoje ataskaitoje nustatyta, kad nuo 2021 metų Rusijos žiniasklaidoje „nuosekliai stumiama“ dezinformacija apie Baltijos šalių pasitraukimą iš bendro tinklo.

S. Nies spėja, kad „Rusija užplūs Baltijos šalis dar viena propagandos banga“, artėjant vasario mėnesio skyryboms.

Kol kas Latvijos valdžia kalba atsargiai. „Raginame visuomenę kritiškai vertinti informaciją, nepasiduoti emociškai įkrautiems pareiškimams ir nesidalyti nepatikrintomis naujienomis“, – sakė K. Melnis.

Sabotažas

Dezinformacija, kaip ir vamzdynų bei kabelių sabotažas, laikoma hibridine ataka. Tikslas yra destabilizuoti visuomenes, nenaudojant tiesioginės karinės jėgos.

Tokius veiksmus sunku nustatyti ir apkaltinti konkrečią valstybę, o Vakarų vyriausybės turi nedaug galimybių nubausti galimus nusikaltėlius.

Jei Vakarai manytų, jog sabotažas yra toks pat žalingas, kaip karinis išpuolis, jie galėtų pasinaudoti NATO 5 straipsnio savitarpio gynybos išlyga arba panašia ES sąlyga.

Tačiau nedaugelis saugumo sluoksniuose tikisi, kad tai įvyks artimiausiu metu. Juk Rusija turi daugybę branduolinių raketų, nukreiptų į Europą.

Tai gali paaiškinti, kodėl šiame regione daugėja namų ūkių, gaminančių elektrą.

Parengė Ričardas Čekutis