Socialinis sąlygiškumas: žodžiais mažės, darbais – augs?

Mažiau reiškia daugiau?

Nuo 2025 m. devynių Geros agrarinės aplinkosauginės būklės (GAAB) ir vienuolikos Valdymo reikalavimų (VR) rinkinį, kuris yra privalomas, norint gauti TI, papildo nauji 22 socialinio sąlygiškumo reikalavimai, išvardyti Reglamento 2021/2115 IV priede. Sąlygiškumo reikalavimų padaugės du kartus. Taigi, panašu, kad Europos Komisijos (EK) pirmininkės Ursulos von der Leyen pranešime „Padėtis Sąjungoje 2023“ ir pernai lapkritį Europos Sąjungos (ES) vadovų patvirtintoje Budapešto deklaracijoje (abiejų dokumentų apžvalgos buvo publikuotos „Ūkininko patarėjuje“) pažadėtas ataskaitų skaičiaus mažinimas 25 proc. greitai gali virsti šimtaprocentiniu augimu. Tai primena farsą!

Kaip ir GAAB bei VR, socialinio sąlygiškumo reikalavimai skirstomi į dvi sritis ir tris pagrindines grupes, pagal direktyvas, kurių straipsnių nuostatos bus siejamos su galimybe gauti TI.

Reikalavimų atsiradimo peripetijos

Kaip žinome, kiekvieno laikotarpio išvakarėse EK pristato komunikatą, kuriame numato pagrindinius būsimosios bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) tikslus, taip pat pateikiamos pagrindinės gairės, kaip pasiekti šiuos tikslus ir įveikti kylančius iššūkius. Nuolat sekantys BŽŪP naujienas turėtų prisiminti, kad, laikantis įprastos rutinos, 2017 m. lapkričio 29 d. buvo paskelbtas EK komunikatas Europos Parlamentui (EP), Europos Tarybai (ET), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir regionų komitetui „Maisto ir ūkininkavimo ateitis“. Deja, jame – jokių užuominų apie poreikį stiprinti BŽŪP socialinį sąlygiškumą.

Dar daugiau, EK pateiktame ES, nacionalinėms institucijoms bei socialiniams partneriams Strateginio plano (SP) reglamento projekte nebuvo nei anksčiau šiame straipsnyje minėto 3 skirsnio „Socialinės paramos sąlygos“, nei IV priedo su reikalavimų sąrašu. Vyko karštos diskusijos dėl kitų sąlygiškumo apribojimų – ypač GAAB 7 ir GAAB 8 (pagal dabartinę numeraciją). Socialinio sąlygiškumo turinys ir tikslai nebuvo nei pristatyti, nei aptarti. Jis atsirado kaip trilogo derybų (tarp EP, ET ir EK) rezultatas. Atrodo, kad net nepriekaištinga laikomoje ES teisėkūroje galimi tokio pobūdžio politinio turgaus siurprizai, kurie, manau, meta dėmę jos generolų mundurams.

Teigiama, kad socialinio sąlygiškumo įtraukimas į SP reglamentą buvo EP pergalė trilogo derybose, nes ES šalys iki paskutinės akimirkos nenorėjo jo matyti BŽŪP po 2020 m. reformos. Buvo baiminamasi, kad tai žemdirbiams padidins biurokratinę naštą. Tačiau EP derybininkų nuomonė buvo kitokia. Žiniasklaidoje pasirodė cituojami politikos veterano, EP nario Paolo De Castro žodžiai: „Nuo šiol BŽŪP nebebus finansuojami ūkininkai, kurie negerbia savo darbuotojų teisių, todėl bus nutraukta nesąžininga konkurencija su didžiąja dauguma žemės ūkio verslininkų, kurie gerai rūpinasi savo darbuotojais.“ Galbūt su tuo būtų galima sutikti, jeigu geri norai nevirs naujais kontrolierių vizitais, kurių ir taip nestinga...

Vis tik kyla mažiausiai du klausimai. Pirmasis – kodėl EP dėmesys buvo sukoncentruotas tik į darbdavius žemdirbius? Juk anksčiau paminėtų direktyvų reikalavimai yra universalūs – skirti visiems veiklos sektoriams, tiek valstybiniam, tiek privačiam.

Antrasis klausimas yra paradoksalus. Viena iš trijų direktyvų – Direktyva 2019/1152 – buvo priimta 2019 m. ir į nacionalinę teisėkūrą turėjo būti perkelta tik iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. Taigi, jokių duomenų ir išvadų apie jos įgyvendinimo ES valstybėse narėse praktikas (sakykime, blogąsias ar įgyvendinimo skirtumus) 2021 m. (SP reglamento priėmimo metais) tiesiog dar negalėjo būti. Kaip tokioje situacijoje galėjo šauti į galvą mintis jos įgyvendinimą žemės ūkyje susieti su TI? Bendrai paėmus, šios ir kitų dviejų direktyvų įgyvendinimo ES valstybėse narėse analizės neteko net matyti. Tačiau neteko ir girdėti, kad kažkas principingai būtų paprašęs paaiškinimo iš ES institucijų dėl tokio skubotumo. Nors, pavyzdžiui, nacionaliniams parlamentams tokias teises suteikia Lisabonos sutarties I ir II protokolai.

Pandoros skrynia gali prasiverti plačiau

Mano turima informacija, trys šalys – Prancūzija, Italija ir Austrija – jau nuo 2023 m. įtraukė socialinį sąlygiškumą į savo SP. Likusios šalys privalės tai padaryti nuo šių metų.

Lietuvoje baigiamas derinti sankcijų už socialinio sąlygiškumo pažeidimus projektas. Po diskusijų tarpinstitucinėje grupėje, atrodo, pavyko pasiekti kompromisų, išskyrus nuostatas dėl sankcijų už nelegalų darbą. Įsakymo projekte numatomas sankcijų susiejimas su baudomis pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą pagal Užimtumo įstatymą, mano ne kartą išsakyta nuomone, laikytinas Žemės ūkio ministerijos kompetencijų viršijimu, kadangi direktyvos 2019/1152 nuostatos yra perkeltos į Darbo kodeksą, bet ne į Užimtumo įstatymą.

Tačiau džiaugtis anksti. Skelbiama, kad EP ir ET paprašė EK stebėti BŽŪP socialinio sąlygiškumo poveikį ir parengti studiją, kurioje būtų įvertinta padaryta pažanga. Šis tyrimas – labai svarbus, nes bus palygintas jo veikimas skirtingose ES valstybėse narėse. Ir jeigu studija parodys teigiamą BŽŪP socialinio sąlygiškumo poveikį, EK gali nuspręsti jį sustiprinti, išplėsti jo taikymo sritį arba socialinio sąlygiškumo reikalavimų sąrašą.

Tad ateityje iš pravertos Pandoros skrynios gali pasipilti dar gausesni socialinio sąlygiškumo reikalavimai.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.