Atskleistos senovės žemės ūkio strategijos: kaip ikiindustrinės bendruomenės prisitaikė prie klimato kaitos

„Šis tyrimas gana ryškiai parodo, kad dėl klimato kaitos termofilinis sorų derlius, kuris buvo pagrindinis maistas per pirmąjį mūsų eros tūkstantmetį, buvo pakeistas kitais, šalčiui atsparesniais augalais, tokiais kaip grikiai", - teigia straipsnio vyresnioji autorė prof. Giedrė Motuzaitė Matuzevičiūtė.

Tyrime pateikiamos įžvalgos apie senųjų žemės ūkio sistemų atsparumą ir išradingumą, pabrėžiant dinamišką aplinkosaugos iššūkių ir žmogaus inovacijų sąveiką. Analizuodami archeologinius įrodymus ir istorinius įrašus, tyrėjai rekonstravo ankstesnius pasėlių pasirinkimus, atskleisdami, kaip bendruomenės diversifikavo savo žemės ūkį, kad užtikrintų aprūpinimą maistu besikeičiančiomis sąlygomis.

Šis tyrimas pagerina mūsų supratimą apie istorinę žemės ūkio praktiką ir suteikia vertingų pamokų šiuolaikiniam žemės ūkiui. Kadangi šiuolaikinės visuomenės susiduria su didesniu klimato kintamumu ir socialiniu bei ekonominiu netikrumu, praeities adaptyviosios strategijos gali turėti įtakos tvariai žemės ūkio praktikai ir politikai šiandien.

„Pastarojo meto sausėjimo procesai ir padidėjusi užsitęsusių karščio bangų bei vėlesnių sausrų rizika kelia iššūkių mūsų socialiniam ir politiniam atsparumui ir reikalauja persvarstyti pasaulines maisto gamybos strategijas. Todėl sausrai atsparių rūšių persvarstymas gali padėti sušvelninti ilgalaikius dabartinio visuotinio atšilimo padarinius", – sako aplinkosaugos mokslininkas dr. Michaelas Kempfas.

„Būtent dėl Mažojo ledynmečio šiaurės rytų europiečių virtuvėje ėmė dominuoti pagrindiniai maisto produktai, tokie kaip ruginė duona ir grikių košė. Šylantis klimatas gali mus sugrąžinti prie pamirštų sorų pasėlių", – sako prof. G. Motuzaitė Matuzevičiūtė.

Šiaurės rytų Europa, esanti skirtingų klimato zonų sankirtoje, yra nedidelis žemės ūkio regionas, kuriame buferinės kultūros atlieka labai svarbų vaidmenį užtikrinant aprūpinimą maistu kintančiomis aplinkos sąlygomis.

„Gamtinės sąlygos, žemės ūkis ir gastronominė kultūra visada buvo glaudžiai susiję. Gastronominė kultūra yra inertiškesnė, o tai reiškia, kad aplinkos pokyčiai pirmiausia paveikė žemės ūkį ir tik vėliau išryškėjo virtuvėje. Todėl šių procesų studijavimas yra būtinas norint suprasti tiek praeities, tiek šiuolaikines visuomenes", – pažymėjo prof. Rimvydas Laužikas.

Istoriniai įrašai rodo, kad prasidėjus Mažajam ledynmečiui sorų auginimas pasislinko į pietus. Vilniaus universiteto doktorantas Meiirzhanas Abdrakhmanovas daro išvadą, kad „šis tyrimas pabrėžia dinamišką žemės ūkio prisitaikymo pobūdį ir pabrėžia praeities bendruomenių atsparumą reaguojant į klimatą".

VU informacija