Bręsta nauja ES žemės ūkio politikos vizija

Briuselyje buvo nutekintas ES žemės ūkio komisaro Ch. Hanseno žemės ūkio politikos vizijos projektas. Tikimasi, kad pranešimas bus oficialiai pristatytas jau vasario 19 d. Kaip rodo šis dokumentas, komisaras nori išsaugoti tiesiogines išmokas ūkininkams.

Minėta vizija apima daug rekomendacijų, pateiktų Strateginiame dialoge dėl ES žemės ūkio politikos ateities. Hansenas nori paskatinti investicijas į žemės ūkį, sustiprinti ūkininkų finansinę padėtį ir užtikrinti, kad importuojant žemės ūkio produktus būtų laikomasi ES standartų. Prieš vasaros atostogas žemės ūkio komisaras taip pat nori pristatyti priemonių paketą, skirtą Bendrajai žemės ūkio politikai (BŽŪP) supaprastinti, rašo agrarheute.de.

Maisto tiekimo saugumas

BŽŪP vizija siekiama, kad maisto ir žemės ūkio produktų tiekimo saugumas gyventojams vėl taptų Europos žemės ūkio politikos prioritetu. Po 2027 metų BŽŪP parama bus labiau orientuota į ūkininkus, kurie „aktyviai prisideda prie aprūpinimo maistu, ūkių ekonominio gyvybingumo ir mūsų aplinkos išsaugojimo“.

Panašu, jog Komisija ir toliau nori pasikliauti tiesioginėmis išmokomis. Be kita ko, atkreipiamas dėmesys, kad, pavyzdžiui, 2020 metais tiesioginė parama vidutiniškai sudarė apie 23 proc. žemės ūkio sektoriaus pajamų. Tačiau gali būti siekiama aiškiau atskirti pagalbą aplinkos apsaugai nuo socialinės ir ekonominės paramos, pavyzdžiui, tiesioginių išmokų. Tai atitinkamomis rekomendacijomis siūloma ir ES Strateginiame dialoge.

Biurokratijos našta

Nepateikiant jokių konkrečių detalių, žemės ūkio politikos vizijos projekte sprendžiamas biurokratinių procedūrų supaprastinimo klausimas. Būsimos BŽŪP priemonės esą turėtų būti naudojamos „paprasčiau ir tikslingiau“, siekiant paremti į ateitį orientuotą ES žemės ūkio politiką. Tai visų pirma turėtų būti taikoma mažiems ir vidutiniams ūkininkams, kurie būtina sudaryti galimybę dirbti be dabar užkraunamos administracinės naštos. Vienas iš būdų tai pasiekti būtų racionalizuoti esamą BŽŪP kontrolę.

Vizijos projekte siūloma BŽŪP paramą geriau skirti tiems ūkininkams, kuriems jos labiausiai reikia. Pavyzdžiui, ūkiams, esantiems ūkininkavimui nepalankiose geografinėje sąlygose, jauniesiems ūkininkams, naujakuriams ir mišriems ūkiams.

Ar bus tiesioginių išmokų ribos?

Vizijoje taip pat sprendžiamas ginčytinas tiesioginių išmokų viršutinės ribos klausimas. Tačiau kiekvienas, kuris tikisi konkrečiai apibrėžtos iš ES gaunamos sumos, greičiausiai nusivils. Viršutinė riba turėtų būti taikoma „atsižvelgiant į skirtingas struktūrines ir sektorių aplinkybes valstybėse narėse“. Taigi, status quo, panašu, nesikeičia.

Šiuo metu BŽŪP pasirenkama 100 000 eurų metinė viršutinė riba vienam ūkiui.

Be to, tokios priemonės kaip mokėjimai už ekosistemų paslaugas ir toliau egzistuos, tik bus „supaprastintos ir aiškesnės“. Taip pat atrodo, kad bus išsaugotos krizių ir rizikos valdymo priemonės. Be to, valstybėms narėms turėtų būti suteikta daugiau atsakomybės dėl bendrai nustatytų tikslų.

Investicijos

Vizijos projekte akcentuojami dideli investicijų atsilikimai daugelyje žemės ūkio valdų. Remiantis šiuo dokumentu, vien 2022 metais žemės ūkio sektoriui pritrūko maždaug 62 milijardų eurų finansavimo. Be to, jauniems ūkininkams ir moterims ypač sunku gauti reikalingas paskolas. Priežastys yra tradicinės: mažų įmonių ekonominė padėtis, labai svyruojantis pelningumas ir rizika, pvz., oro sąlygų ir žaliavų rinkų nepastovumas.

Todėl dokumente planuojamas glaudesnis bendradarbiavimas su Europos investicijų banku.

Jaunųjų ūkininkų klausimas

Kaip Ch. Hansenas jau yra nurodęs keliose kalbose, per ateinančius penkerius metus kartų kaitos klausimas taip pat bus sprendžiamas intensyviau. Siekiant pagerinti žemės ūkio sektoriaus patrauklumą jauniesiems ūkininkams ir naujakuriams, turi būti sprendžiami tokie klausimai kaip galimybė laisviau naudotis žemės ūkio paskirties žeme, teigiama projekte.

Atsižvelgdama į tai, Komisija ketina sukurti ES žemės ūkio paskirties žemės observatoriją. Taip siekiama pagerinti žemės sandorių skaidrumą, teises, kainų tendencijas ir kitus veiksnius.

Kartu akcentuojama, kad kartų atsinaujinimas „negali būti remiamas vien BŽŪP“. Teigiama, kad norint skatinti tikrą kartų atsinaujinimą, reikalingas visos visuomenės požiūris, turi būti pasiektas įvairių sričių ir atsakingos politikos derinys. Todėl iki 2027 m. pabaigos glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, Europos Parlamento nariais ir suinteresuotosiomis šalimis bus pristatyta kartų atsinaujinimo strategija.

Maisto grandinė ir ekologija

Skyriuje apie „sąžiningą ir teisingą maisto grandinę“ akcentuojamas žemės ūkio sektoriaus didesnių rinkos pajamų poreikis. Pagal vizijos projektą siekiama ištaisyti esamą maisto grandinės disbalansą, kuris daugiausia kenkia pirminiams gamintojams.

Be to, 2025 metų pabaigoje bus skelbiama bioekonomikos strategija. Siekiama, kad Europos Sąjunga būtų pirmaujanti pasaulinė veikėja šioje srityje. Visai neseniai vykusioje ekologiškų maisto produktų BIOFACH mugėje CH. Hansenas sakė kalbą, kurioje paminėjo ir konkrečius skaičius: „Naujausi skaičiai rodo, kad beveik 17 milijonų hektarų ES žemės ūkio paskirties žemės šiuo metu vyrauja ekologinis ūkininkavimas. Tai atitinka 10,5 proc. visos ES žemės ūkio paskirties žemės. Mūsų tikslas yra dar padidinti šiuos rodiklius... Todėl stengiamės kiek įmanoma supaprastinti paramą ekologiniams ūkininkams. Kadangi dabartinis veiksmų planas turi galioti iki 2026 m. pabaigos, turėtume pradėti svarstyti, ką daryti toliau...“

Parengė Ričardas Čekutis