Šuns kankintojams – laisvės apribojimo bausmė

Kaltinamieji A. S. ir D. Š. kartu žiauriai kankino šunį. Kaltinamasis A. S. namuose rankomis smūgiavo šuniui vardu Neronas, po to ranka suėmęs šuns kaklą jį spaudė. Vėliau kaltinamajai D. Š., paėmus diržą ir juo apjuosus šuniui kaklą, abu kartu pakabino gyvūną ant virtuvės durų, dėl ko šuo žuvo.

Per ikiteisminį tyrimą abu kaltinamieji prisipažino ir gailėjosi. Vyras sakė, kad šunį „auklėjo“ todėl, kad šis pasišlapino šalia palutės. Kiek kartų sudavęs šuniui, negalėjo nurodyti, sakė neprisimenąs, bet ne vieną kartą. Kad šuo žūtų nenorėjęs, bet taip "gavosi".

Kartu bute buvusi moteris D. Š. per ikiteisminį tyrimą pasakojo, kad tai įvyko 2024 m. lapkričio 16 d. vakare. Ji tvirtino, kad jokių smūgių šuniui nesudavė. Tačiau, kad kančios būtų trumpesnės, kad greičiau žūtų, pakorė su diržu. Vėliau sudėjo į šiukšlių maišus ir išmetė į šiukšlių konteinerį.

Abiejų kaltinamųjų atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kad jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Jų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Abu yra neteisti, tiesiogine tyčia padarė po vieną nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas baigtas.

Kaltinamieji neprieštaravo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūloma bausme ir jos dydžiu sutiko. Kadangi kaltinamieji pripažino savo kaltę, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu.

Teismas išaiškino kaltinamiesiems, kad jie, nesutikdami su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 d. nuo dokumento gavimo turi teisę pateikti prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Šiaulių apylinkės teismo informacija