LŽŪT posėdžio žvaigždė – Remigijus Žemaitaitis

Posėdžio pradžioje tartasi dėl žemdirbių suvažiavimo surengimo. Išsakyta pačių įvairiausių nuomonių: vieni tikino, kad galėtų susirinkti ne vienas tūkstantis ūkininkų ir jų organizacijų atstovų, kiti prieštaravo, jog pakaks ir kelių šimtų, nes jau bus prasidėjęs pavasario darbymetis. Galų gale nutarta rengti ne visuotinį žemdirbių forumą, bet LŽŪT narių atstovų suvažiavimą, kuris balandžio 11 d. vyks VDU ŽŪA centrinių rūmų iškilmių salėje. Renginyje galėtų susirinkti iki 500 dalyvių.

LŽŪT pirmininkas J. Vilionis aiškino, kaip svarbu pasiruošti susitikimui su Europos Sąjungos žemės ūkio komisaru Christophu Hansenu, kuris Lietuvoje lankysis balandžio 17-ąją. „Turime jam paruošti klausimus, iš jų pagrindiniai – išmokos ir strateginis planas. Dabar juk kaimo tinklui tik Žemės ūkio rūmai gauna valstybės pinigus, paskui už juos balius daro... Mes patys turime žinoti, ko mums reikia, numatyti tolesnius žingsnius“, – kalbėjo J. Vilionis.

Susitikimo su „Nemuno aušros“ pirmininku R. Žemaitaičiu metu Tarybos narius domino jo požiūris į situaciją žemės ūkyje, Kaimo plėtros programos įgyvendinimą – prioritetus kooperacijai, lėšų paskirstymą, Vyriausybės programą, žemės ūkio politikos prognozės. R. Žemaitaitis pasiūlė bendrauti tiesiogiai ir paprašė posėdžio dalyvių užduoti jam klausimų. Vienas svarbiausių klausimų žemdirbiams buvo apie numatomą kelių mokestį. Parlamentaras sakė, kad šią savaitę dalyvavo susitikime Taline su Estijos ir Latvijos premjerais, o antradienį – su mūsų premjeru. Jis tarėsi, kad Lietuva, Lenkija, Čekija, Slovakija, Estija ir Latvija galėtų suformuoti bloką ir kartu kreiptis į Europos Komisiją (EK), nes būtent iš ten kyla šis reglamentas ir reikalavimas. Pasak R. Žemaitaičio, turėtume prašyti vadinamojo CO2 dedamosios kainos taikymo atidėjimo.

„Vakar tokią mintį išsakėme, dar po savaitės premjeras turės susitikimą su Lenkijos premjeru ir kalbėsis būtent dėl to kreipimosi. Šiandien „Žinių radijuje“ kalbėjau ir apie tų 27 proc. degalų akcizo padidinimą, per šį dar nesibaigusį ketvirtį į biudžetą surinkta 100 mln. Eur mažiau. Buvo tartasi, kad akcizą didins bendrai visos šalys, besiribojančios su Lietuva. Turime preliminarią informaciją, kuri dar nėra patvirtinta, kad lenkai atsisakė didinti akcizą, latviai taip pat atsisakė. Jeigu atsitiks taip, kad jie nedidins ar netgi sumažins akcizus, skirtumas tarp jų ir mūsų degalų bus apie 0,25–0,30 Eur/l. Dabar stengiamės užkardyti, kad tas procesas nevažiuotų. Viskas yra premjero rankose, todėl jeigu pavyktų susitarti, tos CO2 dedamosios kainos nebūtų taikomos“, – kalbėjo „Nemuno aušros“ lyderis.

R. Žemaitaitis išreiškė viltį, kad EK gali sutikti, nes Lietuvoje, kaip ir Lenkijoje, yra taikomas dvigubas mokestis. Beje, ir į 2026 m. biudžetą CO2 kaina nėra nei įtraukta, nei paskaičiuota.

Žemės ūkio kooperatyvo (ŽŪK) „Pienas LT“ valdybos pirmininkas Petras Viršilas domėjosi, kaip nekilnojamojo turto (NT) mokestis palies pavienius ūkininkus ir kooperatyvus. R. Žemaitaitis sakė, kad Registrų centrui perskaičiavus NT vertes, fiziniam asmeniui tas mokestis padidėtų 4–5 kartus. „Taip negali būti. Jau kalbėjome ir apie būstų nuomą. Tokiam žmogui, kuris nuomoja, būtų taikomas mokestis kaip komercinės paskirties patalpoms ir jis mokėtų 1 proc. – toks buvo pasiūlymas. Todėl mes vakar atsukome viską atgal, pasakėme – ne. Jeigu būstą besinuomojančiam žmogui leidžiama tose patalpose deklaruoti savo gyvenamąją vietą, jis irgi gaus 50 proc. nuolaidą. Taip iš šešėlio ištrauktume juodus pinigus tų, kurie nuomoja patalpas be jokio verslo liudijimo ir nemoka mokesčių. Geriau bus buto savininkui sutvarkyti deklaraciją ir nemokėti jokių mokesčių, nei mokėti kokius 700–800 Eur NT mokestį“, – kalbėjo R. Žemaitaitis.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis piktinosi, kad ūkininkas turi žinoti daugiau nei tūkstantį klausimų, deklaruodamas pasėlius, privalo pasirašyti, jog yra susipažinęs su 67 teisės aktais. O valdininkai sako, kad tai nėra biurokratija. „Aš jau pragyvenau dvidešimt antrą žemės ūkio ministrą. Per tą laiką nė viena reforma neįvyko sklandžiai, kol nebuvo reorganizuota ministerija. Ar jūs manote, kad klerkas gali save sunaikinti? Niekada jis to nepadarys. Kaip manote, ar nebus keičiami Valstybės tarnybos įstatymas ir Viešojo administravimo įstatymas, kuriuose būtų reglamentuota, kad norinčiam dirbti, pvz., veterinarijos gydytoju, jam būtų privaloma turėti veterinarinį išsilavinimą, o ne būti kažkokiu inžinerinių technologijų specialistu?“ – klausė J. Sviderskis Seimo nario R. Žemaitaičio.

Šis atsakė konkrečiu pavyzdžiu: „Turime žemės ūkio ministrą Igną Hofmaną – nei jis ministras, nei ką. Jis fizikas – šiandien turėtų Kauno technologijos universitete dirbti laboratorijoje. Bet užtat jis yra ūkininkas. Turėjome paukštukų nendrinukių ministrą, tai tas tiek pričiulbėjo, kad maža niekam nepasirodė. Turėjome aplinkos ministrą Simoną Gentvilą, kuris buvo atėjęs iš visai kitos srities, tai dabar P. Poderskiui reikia tiek knistis, kol tą š... iškapstys. Dabar kartu su P. Poderskiu baigiame parengti struktūrinius pertvarkymus pačioje ministerijoje. Premjeras uždavė klausimą: „Kuris, vyrai, pirmasis pristatysite savo ministerijų pertvarką?“ Pasakiau, kad aš pristatysiu, nes esu ir taip, ir taip muštas. Kaip ir tai, kad nebūtų mažinami miškų kirtimai, išdrįsau pristatyti. Koks skirtumas, ar mane vadina kremliniu, ar antisemitu, neaišku, kiek tų pravardžių man dar priklijuos per ateinančius ketverius metus.“ R. Žemaitaitis bendravo su Tarybos nariais paprastai ir ūkiškai, nes ir pats ūkininkauja. Pokalbyje nemažai dėmesio skirta snukio ir nagų ligos (SNL) grėsmei. Seimo narys akcentavo, kad niekas nekalba apie galimą SNL poveikį laukinei faunai, elniniams žvėrims.

LŽŪT posėdyje buvo patvirtinta praėjusių metų finansinės veiklos ataskaita, diskutuota su žemės ūkio ministru Ignu Hofmanu.

Autoriaus nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.