Ir Lietuvos žalosios gali tapti rekordininkėmis

Pasiliko Lietuvoje

Lietuvoje beveik visus didžiuosius kiaulininkystės ūkius valdo iš Danijos atvykę ūkininkai ir verslininkai. Tačiau danai investuoja ir į Lietuvos pienininkystės ūkius. Tiesa, dviem danams nelabai sekėsi veisti juodmargius galvijus – vienas Radviliškio r. bandė pusę juodmargių bandos pakeisti 150 iš Danijos atvežtų džersių veislės karvių ir telyčių, bet vis tiek buvo priverstas atsisakyti pienininkystės. Kitas, nusipirkęs juodmargių karvių bandą Kėdainių r., bandė gelbėtis mišrindamas juodmarges su džersiais, bet nesėkmingai.

Kiek kitaip Pasvalio r. ūkininkauti sekasi iš Danijos atvykusiam ūkininkui Hansui Christianui Nissenui, įkūrusiam UAB „Nissen farm“. Ūkį jis įkūrė krašte, į kurį prieš 130 metų buvo pradėta iš Danijos įvežti žaluosius galvijus, o prieš 100 metų Lietuvos vyriausybė nusprendė, kad Lietuvos šiauriniuose ir rytiniuose rajonuose vietinius neveislinius galvijus nustelbiant masiškai įvežamais Danijos žalaisiais buliais, karvėmis ir telyčiomis, bus sukurta Lietuvos žalųjų galvijų veislė. Prieš 45 m. į Pasvalio kraštą iš Vokietijos buvo atvežta dar ir 100 anglerų veislės telyčių. Beje, Vokietijoje, prie pat sienos su Danija ūkininkaujanti Anglerų veislės veisėjų asociacijos prezidentė yra H. Ch. Nisseno pusseserė.

Po kiek laiko „Nissen farm“ savininkas, jau pramokęs kalbėti lietuviškai ir gavęs paskolą, nusipirko didžiąją dalį sunkiai besiverčiančio ŽŪK „Baltas lašas“ pajų. Be to, prie fermų buvo išlikę garsiems Karpių giminės bajorams priklausiusio Meškalaukio dvaro po karo suniokoti raudonų plytų rūmai, kuriuos valdė Pasvalio r. savivaldybė. Pasvalio kraštą pamilusiam H. Ch. Nissenui pagailo ir jis nupirko sugriuvusį pastatą, kuris rekonstruotas ir savininkas dabar rūpinasi vidine apdaila ir teritorijos tvarkymu.

Karvė rekordininkė

Su ŽŪK „Baltas lašas“ vadovu H. Ch. Nissenu buvo lengva rasti bendrą kalbą apie karvių bandos genetinį gerinimą ir veislinio prieauglio išauginimą. Jis buvo išrinktas asociacijos tarybos nariu.

Dano vadovaujamame ŽŪK per praėjusius produktyvumo tyrimų metus vidutiniškai iš 1 216 karvių buvo primelžta po 11 170 kg 4,32 proc. riebumo ir 3,57 proc. baltymingumo pieno. Dabar kooperatyve laikoma jau 1 540 karvių. Nuo spalio 1 d. baigė pirmą laktaciją 137 pirmaveršės karvės, kurios per standartinę 305 dienų laktaciją davė po 10 327 kg pieno.

Telyčios ir jaunesnės karvės sėklinamos seksuota bulių sperma, todėl kooperatyvo bandoje telyčaičių gimsta 3 kartus daugiau negu buliukų. Tokiu būdu ūkis siekia greičiau padidinti bandą iki 1 800 karvių. Nuo spalio mėn. iki dabar banda padidėjo 232 karvėmis. Per paskutinius 25 metus kooperatyvas telyčių iš kitur nepirko, atvirkščiai – net turėjo ką parduoti. ŽŪK „Baltas lašas“, nuolatos bendradarbiaudamas su LGGA ir AB „Lietuvos veislininkystė“ specialistais, karvių bandą padidino 2,5 karto. Modernios 80 vietų rotacinės aikštelės duomenimis, anksčiau geresniais mėnesiais pavykdavo gauti apie 12 kg pieno iš karvės per parą, o sukūrus kooperatyvą, karvių produktyvumas padidėjo 3 kartus – vidutiniškai iki 36 kg pieno iš karvės per parą.

Melžimo aikštelės automatizuotos pieno apskaitos duomenimis, viena žalmargiais holšteinais pagerinta Lietuvos žaloji karvė davė rekordinį 73 kg pieno kiekį per parą. Vos 16 dienų po trečiojo apsiveršiavimo, dar nepasiekus piko, produktyvumo tyrimo duomenimis, ji davė 68 kg 4,76 proc. riebumo pieno. Jos motina – Lietuvos žalųjų veislės karvė – pirmąją laktaciją per 10 mėn. davė 11 379 kg 4,71 proc. riebumo ir 3,65 proc. baltymingumo pieno, penktąją laktaciją per 305 d. – 13 384 kg 4,48 riebumo ir 3,48 baltymingumo pieno, t. y. 730 kg sviesto ir 470 kg pieno miltelių per 10 mėn.! Ji dar gyva ir po šeštojo apsiveršiavimo antrą mėnesį per dieną davė 59 kg 4,76 riebumo pieno.

Lemia tėvai

Rekordininkės tėvas žalmargis holšteinas bulius Brooklynas yra ir labai daug tvirto sudėjimo dukterų Lietuvoje tėvas. Jo motinos tėvas bulius Kianas turėjo 25 proc. pieno ir mėsos tipo Nyderlandų žalmargių kraujo, todėl savo dukterims perdavė labai gerą pieno sudėtį, pieningumą, tvirtumą ir ilgaamžiškumą. Jis buvo pirmas pasaulyje žalmargis holšteinų veislės bulius, iš kurio pagaminta ir parduota daugiau kaip 1 mln. dozių spermos. Tos karvės motinos motinos tėvas yra Švedijos žalųjų veislės bulius lyderis pagal veislinę vertę ir palikuonių skaičių – UAB „Genetiniai ištekliai“ (buvusio Upytės eksperimentinio ūkio) bandoje gimęs bulius Topolis LŽ3617, kurio tėvas buvo populiariausias pasaulyje Švedijos žalųjų veislės bulius Torpane.

Šioje bandoje yra labai produktyvių karvių, kurių tėvai ir seneliai yra Lietuvos, anglerų ir Danijos žalųjų ar kitų Skandinavijos šalių žalųjų veislių buliai. Viena iš jų, Lietuvos žalųjų veislės karvė per pirmuosius tris mėnesius po ketvirtojo apsiveršiavimo vidutiniškai per dieną davė po 55 kg pieno, o vidutiniškai per laktaciją po 3 apsiveršiavimų davė po 11 624 kg 4,2 proc. riebumo ir 3,36 proc. baltymingumo pieno. Jos tėvas – Lietuvos žalasis bulius Majoras, o motinos tėvas – Lietuvos žalųjų veislės bulius Junkeris.

Tad geromis sąlygomis laikomos ir tinkamai šeriamos Lietuvos žalųjų veislės karvės, gimusios iš AB „Lietuvos veislininkystės“ įmonėje laikytų Danijos, Švedijos žalaisiais ir žalmargiais holšteinais pagerintų lietuviškų žalųjų bulių, gali būti labai produktyvios palikuonės. Todėl ŽŪK su 100 atrinktų lietuviškesnių karvių ir telyčių ruošiasi dalyvauti Lietuvos žalųjų veislės veisimo programoje, jei ją patvirtins Žemės ūkio agentūra.

LGGA tarybos pirmininkas Juozas DARBUTAS

LGGA nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.