Vilniaus krašto verbos ir trijų šalių Kūčios – šias tradicijas pristatančios paraiškos pateiktos UNESCO

„Tiek Vilniaus verbos, tiek Kūčių tradicija yra gyvi, bendruomenes telkiantys ir mūsų kultūrinį identitetą atspindintys reiškiniai. Teikdami šias paraiškas UNESCO siekiame ne tik tarptautinio pripažinimo, bet ir paskatinimo dar aktyviau šį paveldą saugoti ir perduoti ateities kartoms, o Kūčių atveju – ir stiprinti kultūrinius ryšius su mūsų partnerėmis Lenkija ir Ukraina“, – sakė kultūros ministras Šarūnas Birutis, išreikšdamas padėką visiems ekspertams, prisidėjusiems prie šių paraiškų rengimo.

Vilniaus verbų rišimo tradicija – tai ypatinga Velykų verbos forma, itin paplitusi Vilniaus krašto gyventojų šeimose. Verbos rišamos ant lazdyno pagaliuko iš džiovintų augalų, naudojant specifinę pynimo techniką. Šios įvairiaspalvės ir įvairių formų verbos yra ne tik svarbus Verbų sekmadienio simbolis, šventinamas bažnyčiose, bet ir Vilniaus bei Kaziuko mugės atpažinimo ženklas, unikalus tautodailės kūrinys. Tradicijos žinios ir įgūdžiai perduodami šeimose iš kartos į kartą, taip pat per aktyvią bendruomenių, tautodailininkų sąjungų, Vilniaus krašto verbų rišėjų asociacijos veiklą.

Paraišką apie Vilniaus verbų rišimo tradiciją padėjo rengti Vilniaus rajono savivaldybė, bendradarbiaudama su ekspertais, istorikais, Čekoniškių kaimo verbų ir buities seklyčios, Vilniaus krašto verbų pynėjų asociacijos ir pavienėmis verbų rišėjomis. Jos savo žiniomis, įžvalgomis, mintimis verbų rišėjos ir kiti tradicijos puoselėtojai pasidalino trumpuose filmukuose, kurie tapo sudėtine paraiškos dalimi (LT, EN).

Kūčių šventimo tradicija paraiškoje pristatoma kaip Lietuvoje, Lenkijoje ir Ukrainoje puoselėjama šeimos vakarienė, švenčiama gruodžio 24 dieną. Ši tradicija būdinga mūsų regionui, Abiejų Tautų Respublikos istorinei ir kultūrinei erdvei. Vienus ar kitus Kalėdų išvakarių tradicijos elementus (pasiruošimą, šventinių patiekalų gamybą, apeiginę šeimos vakarienę) galima atpažinti tiek lenkų, tiek ukrainiečių, tiek lietuvių tradicijoje.

Kūčių šventimo tradicija apima unikalius papročius, simboliką ir patiekalus, kuriuose susipina ikikrikščioniškos ir įvairių krikščioniškų konfesijų tradicijos. Kūčių vakarienės metu ant šienu padengto ir balta staltiese užtiesto stalo patiekiama 12 ar daugiau pasninko patiekalų (kūčia, kisielius, patiekalai iš žuvies, grybų, daržovių), prisimenami mirę artimieji, dalijamasi kalėdaičiu ar prosfora. Ši tradicija stiprina šeimos ir bendruomenės ryšius, vienybės, susitaikymo jausmus.

Ši paraiška buvo parengta bendradarbiaujant Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos ekspertams, jos rengimą koordinavo Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija ir Lietuvos nacionalinis kultūros centras. Daugybė bendruomenių, šeimų, pavienių tradicijos saugotojų Lietuvoje, Lenkijoje ir Ukrainoje leido naudotis šeimose ar bendruomenėse užfiksuota vaizdo medžiaga arba pasidalino specialiai šiam tikslui nufilmuotais reportažais, tapusiais paraiškos dalimi (LT, EN).

Šios dvi paraiškos – tai vienas iš Vyriausybės programos nuostatų priemonių įgyvendinimo plane numatytų veiksmų įgyvendinant prioritetą „Lietuvos visuomenės telkimas tapatybei puoselėti ir istorinei atminčiai aktualizuoti“. Jame numatyta pateikti ne mažiau kaip dvi reikšmingiausių nematerialaus kultūros paveldo vertybių nominacijas įtraukimui į UNESCO Reprezentatyviojo žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą, siekiant stiprinti nematerialaus kultūros paveldo sklaidą ir paveldą puoselėjančių bendruomenių pripažinimą.

Apie UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašus

Tai vis didesnę reikšmę įgyjanti priemonė, skatinanti tarptautinį tradicinės kultūros vertybių prestižą, žinomumą, kultūrinį turizmą, populiarinimą ir išsaugojimą. Šiuo metu UNESCO nematerialaus paveldo sąrašuose 788 vertybės, kurias įvairios bendruomenės, grupės, asmenys puoselėja 150-yje šalių, tarp jų ir Lietuvoje. Į Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą  jau įrašytos 4 Lietuvos vertybės: kryždirbystė ir kryžių simbolika, Baltijos šalių dainų ir šokių šventės, lietuvių daugiabalsės dainos – sutartinės ir šiaudinių sodų tradicija.

Šalys reguliariai teikia vis naujas paraiškas UNESCO sąrašams. Nominacijų rengimo procesas padeda aktyvinti bendruomenes, įgalina jas tapti gyvojo paveldo ekspertėmis ir prisiimti atsakomybę už jo išsaugojimą. Tradicijų pripažinimas nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu skatina ne tik stiprinti puoselėtojų įgūdžius ir gebėjimus perduoti žinias kitoms kartoms, bet ir permąstyti tradicijas, stebėti jų raidą.

UNESCO Tarpvyriausybinis nematerialaus kultūros paveldo komitetas ypač skatina daugiašales paraiškas ir tuo pačiu – tarpkultūrinius ryšius visame pasaulyje. Pastaraisiais metais šalys vis dažniau rengia bendras giminingų tradicijų paraiškas, dalijasi vertinga patirtimi, semiasi įkvėpimo ir idėjų vienos iš kitų, rengdamos bendrus tradicijų išsaugojimo planus.  Šalims – tai galimybė paliudyti ne tik kultūrinę, istorinę, bet ir politinę bendrystę.

Kultūros ministerijos informacija