Europos komisaras Ch. Hansenas: dabar geriau suprantu, kas jaudina Lietuvos žemdirbius

Pokalbių svarbiausia ašis – Europos Sąjungos Bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP), būsima daugiametė finansinė programa, sektoriaus vizija bei prioritetinės kryptys.

O bene svarbiausias dienos sutikimas – būtent su žemdirbių atstovais. Jame dalyvavo žemdirbių organizacijų ir kitų organizacijų, žemės ūkio mokslo atstovai ir, žinoma, Žemės ūkio ministerijos atstovai bei pats žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas.

Susitikimui moderavo EK atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega. Akcentuota, kad Ch. Hansenas kelionę per Baltijos šalis pradėjo būtent nuo Lietuvos.

Apie žemės ūkį ne iš nuogirdų

M. Vaščegos paskatintas, lengvai bendraujantis ir be skaitymo iš lapelio lengvai išsiverčiantis politikas Ch. Hansenas patvirtino, jog kilęs iš ūkininkų šeimos. Nors pats neūkininkavo, tačiau tai buvo jo tėvų ir jo brolio gyvenimo būdas. Taigi eurokomisaras moka valdyti traktorių ir apie žemės ūkį žino ne iš nuogirdų.

Prie asmeninės šeimos patirties susitikimo metu vienaip ar kitaip keletą kartų buvo sugrįžta.

Aptariant klausimą, kaip padėti ūkininkams išvengti spaudimo, kuri ypač didelis nedidelių gyvulininkystės ūkių šeimininkams, Ch. Hansenas prisiminė ypač skaudžią šeimos patirtį, kad įtampos neatlaikė tragiško likimo jo brolis.

Prie to sugrįžta ir aptariant auditorijos užduotus klausimus apie gyvulininkystės svarbą, daugiametes pievas. Viena vertus, eurokomisaras akcentavo, jog gyvulininkystės sektorius labai svarbus – būtent jis padeda išlaikyti biologinę įvairovę, taip pat daugiametes pievas, kurios, be kita ko, dirvožemį apsaugo nuo erozijos. Mažėjant gyvulininkystės ūkių, ši problema tampa vis akivaizdesnė. Ch. Hansenas pateikė pavyzdį iš šeimos patirties – jo brolio apie 90 ha ūkio, kuris plyti Liuksemburgo itin kalvotoje vietovėje, ūkininko dukterys nenorėjo perimti, imtis ūkininkavimo. Ūkis buvo išnuomotas, galiausiai pievos buvo paverstos ariamomis žemėmis, o tenykštėmis vietos sąlygomis tai ne pats geriausias pasirinkimas, dirvos eroduoja.

Žemės ūkio ministras I. Hofmanas, savo kalba užbaigęs susitikimą, pastebėjo, jog su tarp jų ir Lietuvos svečio yra nemažai bendro. Dar neseniai žemdirbių bendruomenės vėliavą kėlęs ministras užsiminė, kad taip pat yra iš ūkininkų šeimos, o žemės ūkio ministro pareigas pradėjo eiti panašiu laiku, kaip ir Ch. Hansenas – Europos Komisijos nario. Panašumas ir tas, kad abi šalys, Liuksemburgas ir Lietuva, užima nedidelį plotą.

Buvo šiltų bei padėkos žodžių, tačiau problemos nebuvo vyniojamos į vatą.

Ne tuščiomis rankomis

Į susitikimą Lietuvos žemės ūkio ministras atėjo ne tuščiomis rankomis.  I. Hofmanas atkreipė dėmesį į prieš savaitę įvykusį Baltijos šalių žemės ūkio ministrų susitikimą, kurio metu buvo pasirašyta deklaracija. Jos svarbiausi aspektai – tai, kad žemės ūkis turi būti pripažintas strategine ūkio šaka, su atskiru finansavimu; kad kuo greičiau turi būti užbaigta tiesioginių išmokų konvergencija, artėtume prie ES vidurkio; kad strateginiai planai būtų lankstesnis – greičiau keičiami, mažiau detalūs (pvz., įvairių darbų įvykdymo datos strateginiame plane neturėtų būti numatytos). Svečiui įteikdamas Baltijos šalių ministrų deklaraciją I. Hofmanas kvietė ES žemės ūkio politikoje laikytis subalansuoto požiūrio į ekonominius, socialinius, aplinkosauginius tvarumo reikalavimus. Jis pasidžiaugė eurokomisaro „geru strateginiu supratimu“ apie Europos žemės ūkį ir išreiškė viltį, kad „nekils priešpriešos tarp EK ir Ministrų tarybos, ypač kai Lietuva pirmininkaus 2027 m. pirmoje pusėje. Dirbsime petys petin, jei Komisijos sprendimai bus palankūs žemės ūkiui“.

Ne tuščiomis rankomis į susitikimą su Ch. Hansenu atvyko ir kai kurie žemdirbių organizacijų atstovai.

Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Zigmantas Aleksandravičius, išreiškęs susirūpinimą dėl nepelnyto aplinkosauginio puolimo, Ch. Hanseną pralinksmino simboliniu suvenyru – į mini kelmą įkirstu kirvuku ir palinkėjimu: kad būdamas Europos Komisaru nepriskaldytų malkų.

Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) pirmininkas ir Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) prezidentas Jonas Vilionis. Jis priminė, 2018 m. pradžioje LŽŪT inicijuotą peticiją „Sąjungoje, kurioje visi lygūs, negali būti antrarūšių ūkininkų!“ dėl nevienodų išmokų pagal ES Bendrą žemės ūkio politikos nuostatas. Primindamas tai J. Vilionis Ch. Hansenui įteikė šią peticiją, kurią pasirašė daugiau kaip 52 tūkst. Lietuvos žmonių, ir kuri vis dar laukia Europos politikų sprendimo.

Aptartų klausimų ratas platus

Susitikimo metu aptartų klausimų ratas buvo itin platus, nuo biurokratinės naštos mažinimo, BŽŪP, prekybos susitarimo su MERCOSUR šalimis iki gyvulių užkrečiamųjų ligų iššūkių ir kt.

Asociacijos „CropLife Lietuva“ Zita Varanavičienė atkreipė dėmesį į augalų apsaugos produktų veikliųjų medžiagų problemą: nuo 2019 m. praradome 80 veikliųjų medžiagų; tačiau klesti nelegali rinka.

Ch. Hansenas pripažino problemos aktualumą ir tai, jog veikliąją medžiagą uždrausti, kai nėra alternatyvos – jokia išeitis. Pasak eurkomisaro, problema yra dvejopa. ES pernelyg sudėtingas, pernelyg ilgai užtrunkantis naujų veikliųjų medžiagų įteisinimo mechanizmas, procesas tęsiasi apie 8 metus, tuo metu kai JAV – tik  metus dvejus. Dar keblesnėje padėtyje atsiduria nedidelės šalys, nes kiekviena šalis narė augalų apsaugos produktus registruoja atskirai, taigi gamintojas renkasi Prancūziją, Italiją ar kitą šalį, kur tikisi didesnės apyvartos.

Ekologinių ūkių asociacijos atstovas Saulius Daniulis užvedė temą apie ekologinių ūkių problemas, baltyminių pašarų problemą.

Pasak Ch. Hansenos – deja, ES labai priklausoma nuo baltyminių kultūrų importo. Daugiausia Importuojama iš Šiaurės, Pietų Amerikos. Šioje srityje eurokomisaras mato neišnaudotą Ukrainos potencialą. Praėjusią savaitę komisaras buvo susitikęs su Ukrainos žemės ūkio ministru Vitaliy Koval ir kėlė būtent šį klausimą – kad Ukraina galėtų auginti daugiau baltyminių kultūrų. Tai leistų atsisakyti importo, o kita vertus – būtų sumažinta konkurencinė trintis tarp ūkininkų. „Lietuvoje solidarumas Ukrainai tarp ūkininkų labai stiprus, bet Prancūzijoje ar kai kuriose šalyse to nėra“, – įžvalgomis dalijosi Ch. Hansenas pastebėdamas, kad reikia dirbti su papildomumu, skatinti baltyminių kultūrų auginimą vietoje – tada būsim mažiau pažeidžiami.

Ūkininkė Rasa Rasimaitė-Imhof teiravosi, ar bendrai ES mastu yra galvojama, kaip kovoti su naujomis gyvulių užkrečiamosiomis ligomis.

„Iššūkiai dideli, reikia stiprinti skiepijimą, vakcinų gamybą“, – sakė Ch. Hansenas, pripažindamas, jog dabar koordinacinis vaidmuo – daugiausia valstybių narių sritis. Bendras reikalas – vakcinų gamyba, tiekimas. Tačiau reikia galvoti ir apie tai – ką daryti, jei ūkiai turės išskersti bandas. „Norime padėti atkurti gamybos pajėgumus su rezervu (iš Rezervinio fondo – red.), bet to nepakaks. Reikia ieškoti kitų galimybių. Supaprastinimo pakete, kuris pasirodys po kelių savaičių, numatoma daugiau lankstumo valstybėms narėms turėti rezervinį  fondą nacionaliniuose strateginiuose planuose, kad galima būtų pasiimti pinigus, kai to reikia“, – kalbėjo svečias, nuteikdamas gana viltingai, jog naujosios sudėties EK į problemas žvelgia iš esmės, rengiami nauji svarbūs dokumentų pakeitimai.

Viena svarbesnių Ch. Hanseno minčių: „Mes negalime taikyti kažko, kas bus taikoma visose šalyse, visuose regionuose. Mums reikia lankstumo“.

Baigiantis susitikimui Europos Komisijos narys sakė, jog dabar geriau supranta, kas rūpi Lietuvos žemdirbiams.

Autorės nuotraukos

LŽŪT vaizdo įrašas