Kaunas +1,7 °C Rūkas
Trečiadienis, 18 Lap 2026
Kaunas +1,7 °C Rūkas
Trečiadienis, 18 Lap 2026




Asociatyvi freepik.com nuotr.

Paukščių žala pasėliams: kaip dorojasi kaimynai?

2025/04/28


Padidink tekstą

Lenkijos ūkininkai vis dažniau skundžiasi laukinių gyvūnų, o ypač paukščių, daroma žala. Kaimynai atkreipia dėmesį į vokiečių pavyzdį, kai vienas ūkininkas laimėjo ieškinį dėl laukinių žąsų padarytos žalos atlyginimo, tačiau, pasirodo, Lenkijoje „kaltininkai negali būti nustatyti“, nes jie išskrenda... O kaip yra Lietuvoje?

Kaip rašo lenkų savaitraščio „Žemės ūkio vadovas“ vyriausiasis redaktorius Pawelas Kuroczyckis, Klimato ir aplinkos ministerija teigia negalinti mokėti kompensacijų už paukščių padarytą žalą pasėliams, nes kaltininkai išskrenda ir negali būti nustatyti. Kaip niūriai juokauja žurnalistas, pagal tokią logiką reikėtų bausti tik tuos vagis, kurie policijai įkliuvo, nes, pavyzdžiui, užmigo prie alkoholio kiosko, o kitų gaudyti neverta, jeigu jie tvarkingai pabėgo...

Apžvalgininkas įsitikinęs, jog Lenkijos institucijose, susijusiose su gamtos apsauga, vyrauja žmonės, kurie savo užduotis traktuoja kaip misiją, susidedančią tik iš rūpinimosi gamta ir neatsižvelgia į jokias aplinkybes ar socialinius interesus. P. Kuroczyckis siūlo prisiminti ir žemės ūkio ministro Czesławo Siekierskio žodžius, kai jis neseniai viešai prisipažino, kad jam lengviau susitarti su Briuseliu nei su Lenkijos aplinkos ministerija.

Visa tai labai primena ir lietuviškas realijas.

Ar bus grandininė reakcija?

Vokiečių ūkininkas Hero Schulte iš Weener vietovės Rytų Fryzijoje pasiekė reikšmingą pergalę teisme prieš Žemutinės Saksonijos žemę: už žąsų padarytą žalą jis gaus 75 000 eurų kompensaciją, skelbia agrarheute.de. Jo sėkmė gali sukelti ieškinių bangą, nes visoje Europoje dėl laukinių paukščių nukentėjo daugybė ūkių.

H. Schulte taip pat pateikė sąskaitas už vėlesnius metus, ir jos vis didėja. „Išlaidos mano ūkyje auga, nes pastaraisiais metais viskas pabrango: dyzelinas, žolės sėklos, trąšos. Vertinimai taip pat buvo nepaprastai brangūs."

Šis nutarimas turi reikšmės daugeliui kitų ūkininkų ir jų reikalavimams dėl žalos atlyginimo, nes teismo nutarimas taikomas ne tik paukščių rezervatų teritorijoms, bet visoms vietovėms, kuriose paukščių daroma žala ir įvairūs apribojimai apsunkina ūkininkavimą.

„Turite tinkamai dokumentuoti ir įrodyti žalą“, – sako ūkininkas. Jis teismui pateikė ne tik paskaičiavimus, kiek pasėlių neteko dėl žąsų, bet ir visas sąskaitas už papildomas trąšas, už mėšlą, visų ingredientų dokumentaciją, taip pat nuotraukas ir vaizdo įrašus.

Jo nuomone, nėra prasmės kreiptis dėl paukščių atgrasymo ar baidymo priemonių, „nes išbandėme viską, tačiau niekas nepadeda ilgalaikėje perspektyvoje, todėl protingas požiūris būtų atgrasymas per medžioklę“.

Grėsmė reali

Lenkijos Nacionalinė žemės ūkio rūmų taryba (KRIR), ginanti šalies ūkininkų interesus, akcentuoja, jog apie nuolat daromą žalą žemės ūkio pasėliams kalba įvairių Lenkijos regionų ūkininkai. Problema liečia ne tik šernus, bet ir briedžius, vilkus, stumbrus, varnas, gerves ir žąsis, praneša topagrar.pl.

Dar 2025 metų vasarį KRIR išsiuntė prašymą klimato ir aplinkos ministrei Paulinai Henning-Klosik, prašydama skubiai surengti susitikimą ir kartu ieškoti sprendimų. Buvo nustatytos trys pagrindinės problemos: nuolat didėjanti laukinių gyvūnų daroma žala, paukščių padarytos žalos atlyginimo sistemos nebuvimas ir būtinybė reguliuoti laukinių gyvūnų populiacijos dydį.

KRIR savo siūlyme nurodė, kad dabartinė situacija kelia grėsmę žemės ūkio gamybos pelningumui ir reikalauja realių, o ne tik formalių veiksmų.

Ministerija bėdos nemato

Tačiau šio mėnesio pradžioje savo atsakyme, kurį viešai paskelbė KRIR, Klimato ir aplinkos ministerija mėgina raminti ūkininkus: esą, iki šiol surinkti duomenys nepatvirtina, kad žala smarkiai išaugo... Taip pat valdžia atkreipia dėmesį, kad pastaraisiais metais kompensacijų už laukinių gyvūnų padarytą žalą sumos drastiškai nepadidėjo ir net mažėjo. Pavyzdžiui, 2022/23 metų medžioklės sezoną buvo sumokėta apie 112 mln. zlotų, o po metų – tik apie 86,9 mln.

Ministerija taip pat aiškina, kad kiekvienam gyvūnui galioja skirtingi reglamentai. Šernai, elniai ir žąsys yra medžiojamieji gyvūnai – už padarytą žalą esą atsako medžioklės rajono vadovai. Vilkai, stumbrai  ir lūšys yra saugomos rūšys – čia taikomos skirtingos procedūros. Kartu ministerija primena, kad už šernų, elnių ar stirnų padarytą žalą taip pat atsako medžiotojai, o tiksliau – medžioklės plotų nuomininkai ir valdytojai. Būtent jie įvertina žalą ir išmoka kompensacijas ūkininkams.

Tačiau praktikoje ūkininkai dažnai praneša, kad šios išmokos yra nuvertintos, kompensacijų dydžiai jų netenkina, o ir procedūrų sudėtinga laikytis. Ministerija atsirašinėja, jog netenkinantį vertinimą galima apskųsti teismui...

Baksnoja į ribotą biudžetą

Dėl saugomų gyvūnų padarytos žalos atveju ministerija nurodo Konstitucinio Teismo sprendimą, kuriame teigiama, kad savininkas (ūkininkas) turi pareigą saugoti savo turtą – taip pat ir nuo laukinių gyvūnų: „Savininko pareiga yra rūpintis savo turtu ir dėti pastangas jį apsaugoti. Turto savininkas ar naudotojas, numatydamas saugomų gyvūnų padarytos žalos galimybę, pirmiausia turėtų imtis atitinkamų veiksmų, kad žalos būtų išvengta arba jos mastas būtų kuo mažesnis“.

Ūkininkams kyla logiškas klausimas: ar valstybė gali padėti apsaugoti pasėlius ir gyvulius nuo laukinių gyvūnų?

Ministerija atsako, kad yra galimybė bendradarbiauti su regioninėmis aplinkosaugos tarnybos direkcijomis ar nacionalinio parko direktoriumi (nacionalinio parko teritorijoje) – sudaryti civilines sutartis ir gauti valstybės paramą pasėlių ir ūkinių gyvūnų apsaugai nuo saugomų plėšrūnų (pvz., tvoros statyba ir kt.). Tačiau ūkininkai esą turi atsiminti, kad tai brangiai kainuoja, o biudžetas yra ribotas...

Laukinių paukščių žala

Daugelio lenkų ūkininkų nuomone, ypač rimta problema yra laukinių paukščių – ypač gervių, gulbių ir žąsų – daroma žala. Tačiau čia ministerija aiškiai pasako: kompensavimo sistemos nėra, nes neįmanoma tiksliai įvertinti žalos. Taip pat nėra reglamentuotų laukinių paukščių padarytų nuostolių atlyginimo taisyklių.

Be to, nors paukščių padarytos žalos atlyginimo įstatymo projektas buvo pateiktas Seimui, ministerija dėl to esą turi rimtų abejonių. Ji siūlo fiksuotas subsidijas taip vadinamoms „ekosistemų paslaugoms“, tačiau tokia idėja reikalauja didelių valstybės biudžeto lėšų ir kol kas lieka tik teoriniame lygmenyje.

„Šiuo metu vykdydamos prevencines priemones, o regioninės aplinkos apsaugos direkcijos priima sprendimus, leidžiančius vykdyti veiklą, kuria siekiama atbaidyti ar trikdyti paukščių rūšis, įskaitant gerves ir žąsis“, – atsirašinėja Klimato ir aplinkos ministerija.

Galiausiai paaiškėja, kad ji jokių esminių taisyklių pakeitimų dėl medžiojamųjų ar saugomų gyvūnų neplanuoja. Valdininkų nuomone, verta sutelkti dėmesį į esamų procedūrų tobulinimą: geresnį žalos įvertinimą, efektyvesnį mokėjimą ir didesnį skaidrumą.

Lietuviška tikrovė

„Ūkininko patarėjas“ jau prieš du metus akcentavo laukinių paukščių daromos žalos pasėliams kompensacijų būtinybę. Žemės ūkio ministerija siūlė laukinių paukščių pasėliams daromą žalą atlyginti iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų.

Dar praėjusių metų pačioje pabaigoje tuo metu laikinai einantis žemės ūkio ministro pareigas Kazys Starkevičius ir laikinai einantis aplinkos ministro pareigas Simonas Gentvilas patvirtino naująją Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams, miškui ir hidrotechnikos įrenginiams apskaičiavimo metodiką. Ji įsigaliojo nuo šių metų sausio 1 d.

Oficialiai savivaldybėse sudarytos komisijos dabar gali pasirinkti vertinimo būdą, kuriuo remsis, nustatydamos medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams dydį. Nustatydama pažeistą plotą, komisija gali ne tik vizualiai įvertinti padarytą žalą procentais ar išmatuoti visas pasėlio dalis, kuriose pastebimi medžiojamųjų gyvūnų padaryti pažeidimai, bet ir žalai nustatyti naudoti bepilotį orlaivį.

Pasėlio pakenkimo intensyvumas nustatomas įvertinant, kiek procentų pakenktame plote lauktinas derlius sumažės lyginant su nepakenktomis pasėlio vietomis. Komisija tai gali padaryti ne tik išmatavus visas pasėlio dalis, kuriose pastebimi medžiojamųjų gyvūnų padaryti pažeidimai, bet ir įvertinimui naudodama naują būdą – 1 kv. m. ploto kvadrato formos apskaitos aikšteles. Minėtasis būdas bus pasirenkamas priklausomai nuo pasėlyje augančių augalų. Kiekvienoje aikštelėje esą bus nustatomas pažeidimo dydis, išreikštas procentais.

Tačiau nauja metodika kol kas veikia tik popieriuje, nes ūkininkai dėl laukinių paukščių suniokotų pasėlių jokių kompensacijų negauna. Maža to, juos riboja ir laukinių paukščių apsaugos taisyklės. Ypač kenčia Nemuno deltos bei Pamario ūkininkai, kurių pasėlius kasmet nuniokoja didžiuliai pulkai migruojančių žąsų.

 

Parengė Ričardas Čekutis

Dalintis
2026/11/17

Kelius apmokestina, žemę superka...

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) mokymų centre „Agroakademija“ (Kėdainių r.) ketvirtadienį, lapkričio 12 d., surengtas išplėstinis Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) prezidiumo posėdis. Jame netrūko nei a&sca...
2026/11/17

Valstybinė žemė šalia ūkio: kada ją pirkti, o kada nuomotis?

Šį pavasarį Mažeikių r. ūkininkas Nedas Remutis su tėčiu įsigijo 13 valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų. Mokėjo nuo 5 000 iki 7 000 Eur/ha.
2026/11/17

Parama žemės ūkiui auga, bet vartotojai moka vis daugiau

Bendra parama žemės ūkiui 56 šalyse 2025 m. išaugo iki rekordinių 950 mlrd. JAV dolerių – 15 procentų (121 mlrd. JAV dolerių) daugiau nei 2023 m. Tačiau EBPO nurodo, kad ilgalaikėms investicijoms skiriama per mažai lėšų,...
2026/11/17

Pensija vadokliečiui Antanui – kūrybos metas: jo rankose gimsta pintinės ir medžio stebuklai

Panevėžys (JP.lt). Kai ateina laikas išeiti į užtarnautą poilsį, kitaip tariant, metas pensijon, daugelis mano – o kas toliau? Atsakymą turi Vadokliuose gyvenantis Antanas Naulickas – jis iš žilvičių pina krepšius ...
2026/11/17

Po svarstymo pritarta pasiūlymui degalines įpareigoti nedelsiant informuoti apie keičiamas degalų kainas

Seimas po svarstymo pritarė Energetikos įstatymo pataisoms, kuriomis planuojama įpareigoti degalų ir suskystintų naftos dujų (SND) pardavėjus operatyviai teikti informaciją apie pasikeitusias kainas.
2026/11/17

Dėl afrikinio kiaulių maro Kėdainių rajone paskelbta ekstremali situacija

Kėdainių rajone esančiame 26 tūkst. kiaulių komplekse „Bekonas LT“ nustačius afrikinio kiaulių maro (AKM) protrūkį, antradienį paskelbta savivaldybės lygio ekstremali situacija.
2026/11/17

Numatoma tikslinti sodo sklypų ir bendrojo naudojimo žemės sklypų nuosavybės teisių perleidimo tvarką

Seimas po svarstymo pritarė Sodininkų bendrijų įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama siūloma tiksliau reglamentuoti sodo sklypų ir sodininkų bendrijų teritorijose esančios valstybinės žemės pardavimą bei perleidimą.
2026/11/17

Pusė Lietuvos gyventojų mano, kad jų mityba netinkama: ką reikėtų keisti savo lėkštėje?

Higienos instituto duomenimis, daržoves ir vaisius kasdien valgo tik 40,3 proc. suaugusių ir pagyvenusių Lietuvos gyventojų, o kas ketvirtas – vos 1–2 kartus per savaitę. Be to, gyventojų mityboje vis dar trūksta žuvies, grūdinių produ...