LMŽD suvažiavimas iškėlė medžiotojų vėliavą dar aukščiau

Ataskaita ir problemos

LMŽD praėjusių metų veiklos ataskaitą pristatęs šios draugijos direktorius Laimonas Daukša ne tik pasidžiaugė daugybe įvairių renginių ir nuveiktais gerais darbais, bet ir priminė istorijos faktus bei problemas, kurias reikės išspręsti. 1920 m. spalio 27 d. įsteigta LMŽD dabar 45 rajoniniuose skyriuose, kurie yra juridiniai asmenys, vienija 17 tūkst. medžiotojų ir 1 tūkst. žvejų. LMŽD – Tarptautinės medžioklės ir medžiojamosios faunos apsaugos tarybos (CIC) narė nuo 1930 m. Lietuva buvo viena iš 22 šalių, įsteigusių šią organizaciją. Tuomet jos steigiamajame susirinkime dalyvavo ir buvo išrinktas tarybos nariu prof. Tadas Ivanauskas. LMŽD nuo 2004-ųjų yra ir Europos medžioklės ir gamtosaugos federacijos (FACE) narė. Nuo 2021 m. liepos pirmininku išrinktas V. Kantauskas, o direktoriumi paskirtas L. Daukša. Nuo tada prasidėjo ir draugijos veiklos atkūrimas.

Lietuvoje iš viso yra apie 30 tūkst. medžiotojų, per pastaruosius 30 metų jų skaičius išaugo 1,6 karto. Bendras medžioklės plotų vienetų dydis Lietuvoje – 5,6 mln. ha, už kuriuos medžiotojai kasmet sumoka 4 mln. Eur. Vidutinis medžioklės ploto vieneto dydis Lietuvoje – 7 tūkst. ha. Šalyje yra 800 medžioklės plotų naudotojų. Vidutinis narių skaičius medžiotojų kolektyvuose – 44 medžiotojai. LMŽD vienija 70 proc. Lietuvos medžiotojų klubų ir būrelių.

L. Daukša ypač akcentavo medžiotojų amžių, kuris jau kelia susirūpinimą. „Jauni – iki 20 m. – medžiotojai vidutiniškai sudaro vos 2,7 proc. visų medžiotojų. Tik 24,5 proc. medžiotojų priklauso 20–40 m. amžiaus grupei. Didžioji dalis Lietuvos medžiotojų (38,7 proc.) priklauso 40–60 m. amžiaus grupei. Medžiotojai, kuriems yra daugiau nei 60 m., sudaro 36,1 proc.“, – teigė L. Daukša. Anot jo, medžiotojų amžius Lietuvoje turi tendenciją didėti, o tai galimai glaudžiai siejasi su visos šalies  demografine situacija. Pasidžiaugta, kad medžiojančių moterų Lietuvoje jau yra apie 1 tūkst. ir jos sudaro 3,3 proc. visų medžiotojų.

2025 m. LMŽD apklausos duomenimis, medžioklę palaiko 60 proc. šalies visuomenės, 23 proc. vertina neutraliai, o 17 proc. yra nusitekę prieš ją. Aktyvių „žaliųjų“ organizacijų tendencija – griežtinti medžioklės reguliavimą.

Akcentuotos medžioklės ir žemės savininkų teisės. Žemės savininkai, valdantys ne mažiau kaip 15 ha, gali būti priimti į medžiotojų asociacijas. Turintys daugiau kaip 1 tūkst. ha, gali steigti individualius plotus, gali medžioti esamuose medžioklės plotų vienetuose sutartiniais pagrindais. Žemės savininkai turi gauti kompensaciją už laukinių gyvūnų padarytą žalą ir gali uždrausti medžioti jo valdoje (žemėje). Tokiu atveju prarandama teisė į kompensaciją už laukinių gyvūnų padarytą žalą.

Medžiotojų klubai bei būreliai privalo atlyginti gyvūnų padarytą žalą. Dėl žalos dydžio sprendžia kiekvieno rajono savivaldybių administracijų sudarytos komisijos. Vis dažnesni tampa ginčai teisme – apie 30 bylų per metus.

Žemės ar miško nuosavybės teisę turi 49 proc. medžiotojų (beveik kas antras medžiotojas), 47 proc. medžiotojų gyvena medžioklės ploto vieneto teritorijoje.

Išskirtos 5 nacionalinės ir pagrindinės medžiotojų problemos: nepalankus visuomenės vertinimas, medžiotojų pasyvumas ir uždarumas, per lėta medžiotojų kolektyvų vadovų kaita, bendruomenės senėjimas, prastas naujų medžiotojų parengimas. LMŽD direktorius įvardijo ir kitas problemas. Tai komunikacijos ir žinių sklaidos apie medžioklę stoka, mažėjantis medžioklės populiarumas tarp jaunimo, lėtas sprendimų priėmimas, prastas aplinkosaugos požiūris į medžiotojus, kai medžiotojas prilyginamas brakonieriui, didelis medžiotojams atstovaujančių organizacijų skaičius.

„Baltijos šalyse medžioklė pigi, – reziumavo L. Daukša. – Kol kas... Medžioklė Lietuvoje griežtai reglamentuota, o aplinkos sritį kuruojantys valdininkai nesiskaito su medžiokle. Mes turime pasitempti bent iki Estijos lygio, kai draugija daugelį funkcijų padeda valstybei atlikti daug efektyviau. Visur yra savitumų, bet kitos šalys išsaugojo ir puoselėja medžioklės sistemą, o mes per laiką visa tai išbarstėme. Esame didžiausia Baltijos šalis, turime krūvą organizacijų, didžiausią medžiotojų skaičių, bet situacija – blogiausia. Gerosios praktikos pavyzdžiai rodo, kad geresnių rezultatų pasiekiama, kai šalyje yra viena stipri medžiotojų interesams atstovaujanti organizacija, o ne daug ir mažų. Atstovavimas reikalauja finansų, plačios pasaulėžiūros, derybinių gebėjimų ir stiprios argumentacijos. Tie, kurie neras euro šiandien, gali būti, kad ateityje apskritai nemedžios...“

Žvejybos rūpesčiai

LMŽD žuvininkystės konsultantas, Gamtos tyrimų centro biologas Simonas Račkauskas, be kitų žvejybos problemų, kalbėjo ir apie planuojamus teikti svarstyti pasiūlymus Mėgėjų žvejybos taisyklėms, kurios Lietuvoje yra sudėtingos ir sunkiai suprantamos daugybei žvejų.

„Nuo 2013 m. taisyklės buvo keičiamos net 33 kartus, – teigė S. Račkauskas. – Tai rodo ne tik dinamišką teisinę aplinką, bet ir būtinybę peržiūrėti taisyklių struktūrą iš esmės. Būtų gerai, kad Aplinkos ministerija (AM) inicijuotų sisteminę studiją, kurios pagrindu būtų parengta nauja taisyklių redakcija. Studija turėtų remtis nacionaline patirtimi – ichtiologinių mokslinių tyrimų duomenimis, ilgalaikio monitoringo rezultatais, reprezentatyviomis žvejų apklausomis apie jų lūkesčius ir žvejybos praktiką. Taip pat būtų siūloma remtis gera užsienio šalių – Lenkijos, Latvijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės ir Jungtinių Amerikos Valstijų – praktika, mėgėjų žvejybos reguliavimo pavyzdžiais, kuriuose taisyklės yra aiškesnės, labiau orientuotos į tvarią žvejybą ir vartotojo patogumą.“

Statistika

LMŽD visuomeninis patarėjas viešųjų ryšių, krizių valdymo ir lobizmo klausimais Laurynas Filipavičius pristatė sociologinės apklausos rezultatus. „Su nuomone, kad jaunosios kartos švietimas apie gamtą ir atsakingą medžioklę yra svarbus, sutinka 61 proc. respondentų, o nepritaria tik 10 proc., – pasakojo L. Filipavičius. – Likusieji (23 proc.) išlieka neutralūs, o 6 proc. neturi aiškios nuomonės. Šis rezultatas rodo gana platų palaikymą švietimui apie gamtos pažinimą ir atsakingą veiklą. Didesnį pritarimą išreiškia vyrai (66 proc.), vidutines ir didesnes (>1 201 Eur) pajamas gaunantys gyventojai (63–64 proc.) ir kaimo žmonės (65 proc.). Teiginiui, kad atsakingi medžiotojai, stebėdami gamtą ir bendradarbiaudami su aplinkosaugos institucijomis, prisideda prie neteisėto brakonieriavimo mažinimo, pritaria 63 proc. respondentų. Nepritaria tik 10 proc., o penktadalis (20 proc.) laikosi neutralios pozicijos. Palaikymas išlieka aukštas visose gyventojų grupėse, tačiau šiek tiek stipresnis tarp vyrų (67 proc.), didesnes (per 2 000 Eur) pajamas gaunančių asmenų (69 proc.) ir 50–64 metų amžiaus grupės (66 proc.). Šie rezultatai rodo, kad visuomenė gana plačiai pripažįsta atsakingos medžioklės indėlį į gamtos apsaugą ir neteisėtos veiklos prevenciją.“

Linkėjimai pasiekti proveržį

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. balandžio 29 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.