Europos japonais vadinami Lietuvos ūkininkai stebina technologiniu išprusimu

Jis dalyvavo Madride vykusiame  „Topcon“ produktų atstovų metiniame susitikime, kuriame buvo aptariamos technologinės naujienos.

Investicija atsiperka per metus

Susirinkusiems dalyviams iš viso pasaulio Š. Sadauskas pristatė jo vadovaujamo centro trejų metų tyrimų rezultatus, kurie nustebino net technologijas aktyviai naudojančių šalių, tokių kaip Vokietija ar Japonija, atstovus.

„Esame išskirtiniai, nes turime savo tyrimų centrą, kuriame galime išbandyti pačius įvairiausius rinkoje siūlomus sprendimus. Produktus, technologijas, kurias atstovaujame, testuojame praktikoje, vertiname juos per agronominę prizmę, todėl galime kalbėti skaičių ir duomenų kalba“, – sako Š. Sadauskas.

Jis pasidalijo 2022-2024 vykdytų tyrimų duomenimis, kai buvo lyginami skirtingi tręšimo algoritmai naudojant skirtingų gamintojų azoto sensorius. Pasak Š. Sadausko, lyginant su įprastu tręšimu, galima sutaupyti iki 12 proc. trąšų ir gauti apie vieną toną kviečių derliaus priedą iš hektaro.

„Jeigu tręšiama daugiau nei 100 hektarų žieminių kviečių, technologija atsiperka jau pirmaisiais metais. Didesnių ūkių savininkai pelną skaičiuoja jau pirmaisiais sensorių naudojimo metais“, – paaiškina Tiksliųjų technologijų centro vadovas.

Tręšimo sprendimai – realiu laiku

Azoto sensoriai atlieka augalų stebėjimą ir jų būklės vertinimą realiu laiku. Pagal šiuos duomenis yra atliekamas tikslusis tręšimas – trąšos paskirstomos tik ten, kur jų iš tiesų reikia, ir tik tiek, kiek reikia. 

„Galima naudotis ir palydoviniais žemėlapiais, tačiau jie ne visuomet pasiekiami dėl debesuotumo, o papildomas duomenų apdorojimas užima laiko. Dirbant su sensoriais procesas tampa automatizuotas – užtenka nustatyti trąšų normą, o visa kita atlieka technika“, – apie sensorių veikimo principą pasakoja Š. Sadauskas.  

Azoto sensorius ypač aktyviai naudoja žemdirbiai, kurie turi daug mažų laukų. Paruošti skirtingus žemėlapius užima laiko, o realiu laiku veikiantys sensoriai leidžia sprendimus dėl tręšimo priimti automatiškai. Ūkininkas tik nustato bazinius parametrus, o sistema, važiuojant per laukus koreguoja trąšų normą pagal kiekvieno lauko tuo metu esamą žalumą.

„Sensoriai analizuoja augalų žalumo indeksą gyvai ir pagal jį koreguoja reikalingą trąšų kiekį. Kai augalai sveikesni – naudojama mažesnė trąšų norma, kai silpnesni – didesnė. Tai padeda užtikrinti optimalų tręšimą be papildomų žemėlapių kūrimo ar satelitinių duomenų apdorojimo“ – paaiškina specialistas.

Bendraudamas su azoto sensorių atstovais iš viso pasaulio, Š. Sadauskas pastebi, kad pastaraisiais metais ryškėja nauja tendencija – vis daugiau ūkininkų renkasi ne įrangos pirkimą, o jos nuomą. Sudėtingesniu ekonominiu laikotarpiu toks sprendimas leidžia gauti papildomas pajamas su mažesne investicija trumpuoju laikotarpiu.

„Sensorių nuoma keliems mėnesiams per sezoną leidžia gauti apčiuopiamą naudą be didelių pradinių išlaidų. Mūsų tikslas – kad kuo daugiau ūkininkų išbandytų ir patys įsitikintų technologijos verte“, – sako „AgroTTC“ vadovas.

Ateitis – robotizuoti traktoriai

Dar vienas Lietuvos išskirtinumas, kurį Š. Sadauskas pastebėjo bendraudamas su susitikimo dalyviais – ypač pažangi technologinė bazė.

Pavyzdžiui, šalyje veikia nemokamas RKT stotelių (realaus laiko kinematinio pozicionavimo) tinklas, kurio dėka žemės ūkio technika gali dirbti itin tiksliai. Ši sistema koreguoja GPS signalą realiu laiku, todėl sėjant, tręšiant ar purškiant užtikrina maksimalų tikslumą. 

„Kai kuriose šalyse ši paslauga yra mokama, o jos infrastruktūra – dar tik plėtojama. Tuo tarpu Lietuvoje RKT stotelių tinklas veikia nemokamai, o ūkininkai gali naudotis tikslia navigacija be papildomų išlaidų. Tai leidžia taupyti kaštus ir taikyti pažangius žemės ūkio sprendimus“, – pažymi Š. Sadauskas.

Susitikime buvo apžvelgtos ir artimiausio penkmečio tendencijos. Jau dabar yra aišku, kad žemės ūkio sektoriaus ateitis yra neatsiejama nuo automatizacijos, technologinės pažangos. Japonijoje jau dirba pirmieji autonominiai traktoriai, vienas toks šį sezoną bus testuojamas ir „Agrokoncerno“ įmonių grupei priklausančiame „Ateities ūkyje“.

„Tai yra visiškai automatizuotas sprendimas – traktorius, kuris pats analizuoja situaciją lauke, koreguoja veiksmus ir dirba be žmogaus įsikišimo. Turint omenyje vis augantį kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą, tokios technikos tik daugės. Tikėtina, kad per artimiausius penkerius metus robotizuoti sprendimai taps norma Lietuvos ūkiuose“, – sako Š. Sadauskas.

UAB „Agrokoncernas“ turinys