Siūlo atsisakyti nuosavybės teisių apribojimų

Dabar privačios miško valdos arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančios miško žemės į dalis skaidyti neleidžiama, jeigu žemės plotas yra arba tampa mažesnis nei 5 ha. Kaip BNS sakė pataisų iniciatorius Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Matas Skamarakas, atsisakyti dabartinio draudimo reikia todėl, kad privačių miškų savininkai negali laisvai disponuoti savo turtu. Pasak jo, apribojimas atsidalinti bendraturčiams savo nuosavybės dalis tiesiogiai verčia juos tai forminti netiesiogiai – pas notarą sudarant sklypų naudojimo sutartį tarp bendraturčių. Tada nuosavybė iš bendros jungtinės tampa bendra daline pagal Civilinį kodeksą. „Miško naudojimo požiūriu tai tas pats, kas padalinti geodeziškai, nes notaras patvirtina ir pasidalinimo planą. Tai daro šį procesą sudėtingą, ilgai trunkantį, sukeliantį teisinio neužtikrintumo situacijų, – BNS teigė M. Skamarakas.  – Miško savininkai patiria didžiulę biurokratinę naštą miškų ūkyje, pradedant nuo įsigijimo, pardavimo dokumentų iki medienos pjovimo ir išvežimo iš valdos“, – pridūrė jis. M. Skamarako teigimu, ribojimai nuo to laiko, kada jie įsigaliojo, nedavė naudos ir toks draudimas piktina miškų savininkus, nes dabar didžioji dalis valdų Lietuvoje yra mažesnės negu 5 ha. M. Skamarakas sako, kad daugelyje valstybių nėra nustatytas minimalaus miško sklypo dydis dalinimo atveju.

Kaip „Ūkininko patarėjui“ teigė M. Skamarakas, privačių miškų savininkai argumentuoja, jog jie negali laisvai disponuoti savo turtu ir yra diskriminuojami. Taip pat šiuo metu ne visi šalies piliečiai yra lygūs prieš įstatymą – vieni gali parduoti savo miško valdas (jei turi, sakykime, 2–3 ha), o kiti negali kelių hektarų atidalinti nuo savo sklypo ir parduoti. O jei žmogui stinga pinigų savo sveikatos ar vaikų mokslo reikalams finansuoti? Tad šiuo metu kyla nepasitenkinimas dėl dvigubų standartų ir lygybės tarp skirtingų miškų savininkų. Kyla klausimas, kodėl vieni turi geresnes sąlygas disponuoti savo turtu, o kiti yra priversti laikytis reikalavimų ir yra jų suvaržyti.

Antra vertus, mažesni miško sklypai gali būti lengviau valdomi ir prižiūrimi. Kelius hektarus miško žmogus gali išpuoselėti kaip sodą. Mažesni sklypai sudaro palankesnes sąlygas stebėti ekosistemas ir užtikrinti jų tvarumą; gali padidinti biologinę įvairovę, nes skirtingos valdymo strategijos gali būti taikomos skirtingiems plotams; gali būti lengviau prieinami visuomenei, skatindami rekreacines veiklas ir ekologinį turizmą. Mažesni sklypai gali paskatinti vietos bendruomenes aktyviau dalyvauti miško valdyme ir apsaugoti savo interesus.

Daugelyje Europos Sąjungos (ES) šalių teisės aktai nenurodo minimalaus ploto reikalavimo miško sklypų padalinimo atvejais. Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyrius atliko analitinę apžvalgą apie minimalių miško nuosavybės plotų dydžių reglamentavimą Bendrijos šalyse ir nė vienoje nerado panašaus kaip Lietuvoje miško savininkų nuosavybės teisių suvaržymo.

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos valdybos pirmininkas Algis Gaižutis dabartinę tvarką vadina archajiška ir remia parlamentarų siūlomus pokyčius. „Žmonėms yra sudėtinga sutarti dėl bendro naudojimo. Ir tai nėra gerai nei žmonėms, nei miškui. Jeigu pataisos būtų priimtos, žmonės galėtų susitvarkyti nuosavybę pigiau, paprasčiau ir visam lakui. Jeigu dabar notariškai atidalina visiems, priklausai nuo kitų bendraturčių, su kuriais reikia derinti disponavimą“, – BNS teigė jis. A. Gaižučio nuomone, miško bendraturčių yra daug ir jų daugėja: „Buvę savininkai, kurie susigrąžino nuosavybę, miršta, lieka paveldėtojų ir visiems sutarti tampa sudėtinga“. Jis atmeta  nuogąstavimus, kad, skaidant miško sklypus į mažas valdas, jos būtų blogiau prižiūrimos. „Jau dabar vidutinis privataus miško dydis siekia 3,4 hektaro. Tai labai nedidelis sklypas“, – sakė A. Gaižutis.

Tai ne pirmas parlamentarų bandymas leisti be apribojimų skaidyti privačias miškų valdas šalies gyventojams, turintiems miškų. 2008 metais Seime svarstant analogiškas pataisas buvo sakoma, kad leidus skaidyti miško valdas į mažesnes negu 5 ha, gali sumažėti miško plotų, nes kiekvienas miško valdos savininkas turi teisę turėti privažiavimą prie savo valdos bei ją atriboti prakertamais spindžiais nuo gretimu valdų. Teigta, kad smulkiose miško valdose ekonomiškai mažiau apsimoka ūkininkauti, todėl yra  pavojus, kad smulkios valdos taptų apleistomis. Konstitucinis teismas yra išaiškinęs, kad galiojanti tvarka, kada miškų neleidžiama skaidyti į mažesnius negu 5 ha plotus, pagrindiniam šalies įstatymui neprieštarauja.

Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas tvarkyti privačią žemę saugomose teritorijose, Žemės ūkio ministerija neseniai pasiūlė liberalizuoti bendraturčių sklypų atsidalijimą – jeigu Seimas priimtų tokias Saugomų teritorijų įstatymo pataisas, būtų galima bendraturčiams atsidalyti sklypo dalis valstybiniuose draustiniuose ir parkuose, jeigu jos valdomos bent penkerius metus ir kiekviena dalis po atidalijimo būtų bent 1 ha.

Šią Seimo nario M. Skamarako teisėkūrinę iniciatyvą parašais parėmė didelė grupė (14) parlamentarų, nes tokios teisės aktų pataisos atstatytų miško savininkų konstitucines teises, skatintų efektyvesnį miškų valdų naudojimą, sumažintų teisinių ginčų riziką ir leistų pilnavertiškai disponuoti žmonėms savo nuosavybe.

BNS ir ŪP informacija