Šuo ant šieno: valstybinės žemės naudojimo kazusas – nei pats ėda, nei kitam duoda

Mato, kad sistema sugriauta

Nenustoja lietis žemdirbių skundai, kad jie nebegali sudaryti laikino valstybinės žemės naudojimo sutarčių, kaip buvo anksčiau. Tokią galimybę turi tik tie, kurie tokį leidimą iš NŽT gavo iki 2023 m. pabaigos, nors Lietuvoje yra mažiausiai
100 tūkst. ha nenaudojamos valstybinės žemės, iš kurios valstybė negauna naudos.

Laikino valstybinės žemės naudojimo tvarka galiojo nuo 2012-ųjų. Ji buvo sukurta tam, kad būtų galima nesuformuotą valstybinę žemę greitai perduoti ją dirbti norintiems žemdirbiams. Tačiau 2023 m. pavasarį ši tvarka buvo panaikinta. Dėl to kyla rūpesčių ir pačiai valstybei, ir ūkininkams, nes žemdirbiai negali tokios žemės deklaruoti, o valstybė negauna mokesčių – situacija kaip posakyje „šuo ant šieno“.

„Žinomas faktas, kad praėjusios kadencijos valdžia sugriovė NŽT sistemą. Dabar ten jovalas, kuriam išsrėbti prireiks ne vienų metų. Vyksta pasėlių deklaravimas, o jeigu turi problemą ir nori gyvai ją spręsti, turi užsiregistruoti ir gal po 2 savaičių pateksi pas tarnybos specialistą. O jeigu susisieki nuotoliu, tai atsilieps Klaipėdos ar kokio kito rajono skyriaus žmogus, kuris apie to rajono, iš kurio skambina ūkininkas, reikalus nieko nežino.

Iki to nusigyvenome“, – „Ūkininko patarėjui“ apgailestavo Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) atstovas Saulius Daniulis. Anot jo, žemėtvarka – gyvas procesas, nes žemė stumdoma, atliekant geodezinius matavimus, neretai paaiškėja, kad kur nors lauko viduryje atsirado valdiškos žemės gabalėlis, su kuriuo juk reikia kažkaip tvarkytis. Paprastai ūkininkai dirba tą žemę, bet negali jos deklaruoti, nes rizikuoja būti apkaltinti, kad nelegaliai naudojasi valstybine žeme.

„Po tiksliųjų matavimų lyg iš niekur atsiranda koks plotas, jis nėra įtrauktas į laisvos valstybinės žemės fondą ir nieko negali daryti, sako, laukite, kada bus projektavimas, bet jis gali būti tik po metų kitų... Anksčiau buvo taip, kad jeigu yra laisva ir nenaudojama valstybinė žemė, gali rašyti prašymą dėl nuomos, dirbti, tvarkytis ir mokėti mokesčius, o dabar to neliko. Nūnai yra toks, sakyčiau, valstybės reketas – tarkime, dėl laisvo kokių 20 a valstybinės žemės lopinėlio reikia rašyti prašymą dėl ilgalaikės nuomos, gal po metų darys projektą, tada susimokėsi už sklypo projektavimo darbus, geodezinius matavimus. Žemė valdiška, bet susimoki pats, valstybė to nekompensuoja“, – aiškino S. Daniulis.

Jo manymu, tokių žemės gabalėlių per tiksliuosius matavimus išlįs nemažai, todėl žemės reforma dar ilgai nesibaigs ir vargo bus per akis. Ūkininko manymu, NŽT turėtų būti grąžinta po ŽŪM „stogu“ kartu su visais išbarstytais specialistais.

Apšaukia žemgrobiais

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis ne kartą yra prašęs spręsti valstybinės žemės naudojimo problemą, kad žemę dirbantys ir jos piktžolėmis neapleidžiantys žmonės nebūtų apšaukiami žemgrobiais. Anot jo, žemdirbiai į tokią situaciją ne savo noru yra įstumti nuo to laiko, kai buvusio žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko valdymo laikais buvo sugriauta galiojusi valstybinės žemės nuomos tvarka.

Tokia pati situacija buvo ir pernai, kai laikinos valstybinės žemės nuomos sutartys nebuvo sudaromos ir kilo problemų deklaruojant tokius plotus. LŽŪBA norėtų aiškumo, kad žemdirbiai priverstinai netaptų valstybinės žemės užgrobėjais. Žemės ūkio bendroves vienijanti organizacija siūlytų NŽT ar AM leisti skubos tvarka sudaryti laikinas valstybinės žemės naudojimo sutartis 2–3 metams arba užtikrinti, kad žemdirbiai nebūtų baudžiami.

Savivaldybių atstovai pastebi, kad problema dėl valstybinės žemės nuomos nėra išspręsta ir tai nėra naudinga nei pačiai valstybei, nei ūkininkams. „Žmonės tikrai skundžiasi, kad valstybinės žemės naudojimo procesas tapo sudėtingas, bet tai turėtų komentuoti NŽT ar ministerijų atstovai“, – ŪP sakė Panevėžio r. savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja Zita Bakanienė.

Siūlo sprendimus

Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) narys Arūnas Dudėnas teigė, kad parlamentarai kartu su AM ir ŽŪM ieško spredimų, kaip padaryti, kad žemdirbiai be uždelsimų galėtų nuomoti, dirbti ir deklaruoti laisvą valstybinę žemę. „Tikrai atsiranda vis naujų valstybinės žemės gabalėlių, kuriuos galima nuomotis tik tada, kai yra rengiamas žemėtvarkos projektas ir formuojami žemės sklypai. O tai užtrunka ir pusmetį, ir metus. Įstatymas tarsi leido laikiną naudojimą, tačiau tuo naudotis gali tik tie, kurie yra sudarę sutartis iki 2023 m., o naujai atsiradusiems sklypams laikino naudojimo galimybės kaip ir nėra“, – redakcijai akcentavo Seimo narys.

ŽŪM yra pateikusi siūlymus, kurie leistų paskatinti laisvos valstybinės žemės naudojimą ir valstybės pajamų generavimą. Yra siūloma apsvarstyti galimybę keisti Žemės įstatymą, panaikinant nuostatą, kad teisė laikinai naudotis laisvos valstybinės žemės fondo žemės plotu gali būti suteikiama ne ilgiau kaip iki 2026 m. gruodžio 1 d., ir nustatant, jog valstybinė žemė gali būti laikinai naudojama iki tol, kol bus priimtas sprendimas tame plote suformuoti žemės sklypus ir perleisti juos netalygintinai naudotis ar išnuomoti. ŽŪM rekomenduoja nustatyti tokias sutikimo laikinai naudotis valstybine žeme pratęsimo sąlygas, kad tam nereikėtų atskiro asmens prašymo.

Taip pat siūloma inicijuoti teisės aktų pakeitimus ir numatyti galimybę formuoti bet kokio dydžio, net ir mažensius nei 0,1 ha ploto, žemės ūkio paskirties žemės sklypus. Dabar mažuose iki 10 a dydžio plotuose žemės sklypai neformuojami.

Dar vienas ŽŪM pasiūlymas – suformuoti visus laisvus valstybinės žemės plotus valstybės ar savivaldybių biudžeto lėšomis ir leisti juos naudoti to pageidaujantiems asmenims.

AM nelinkusi pritarti pirmam ŽŪM pasiūlymui dėl termino pratęsimo, bet neprieštarautų, kad būtų formuojami mažesni nei 10 a sklypai.

Kiek užtruks?

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. gegužės 16 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.