Ministras: priėmus siūlomus mokesčius, ūkininkams galbūt būtų siūloma tapti juridiniais asmenimis

„Galbūt siūlysime, kad ūkininkai keistų savo veiklos statusą, pereitų į juridinius asmenis ir būtų jiems taikomas apmokestinimas, apskritai visų mokesčių modelis, toks, koks įmonėms, juridiniams asmenims“, – Žinių radijui trečiadienį sakė I. Hofmanas.

„Yra keletas niuansų, kuriuos reiktų suderinti ir, be abejo, turėtų keistis ir keletas įstatymų, nėra taip paprasta. Bet tikrai turime galvoti ir ieškoti išeičių. Nes kokią bedarytume reformą, ar mokesčių, ar dar kažkokią kitokią, tai neturi padaryti nepataisomos žalos mūsų žemės ūkio sektoriui“, – kalbėjo jis.

Anot jo, dauguma ūkininkų šiuo metu turi ūkininko statusą, jie gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) apmokestinami kaip individualia veikla besiverčiantys asmenys.

„Juridinių subjektų, ūkio subjektų yra mažiau“, – teigė I. Hofmanas.

Dar praėjusį trečiadienį Vyriausybei svarstant mokesčių pakeitimus, I. Hofmanas juos kritikavo bei pabrėžė, jog ūkininkai negali būti apmokestinami tokiais pat tarifais kaip samdomi darbuotojai.

Ministro teigimu, žemdirbiai „beveik pusę savo uždirbto pelno turi atiduoti mokesčiams“. Anot jo, ūkininkai, kurie yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai, „Sodros“ mokesčius moka nuo apmokestinamų pajamų, t.y. nuo uždirbto pelno.

Anot jo, antradienį Seimui jau pateikti mokestiniai pakeitimai gali „labai neigiamai paveikti žemės ūkį“.

„Ūkininkai labai priklausomi nuo gamtos aplinkybių. Jeigu sezonas geras, gali būti ir didesnis tas uždirbamas pelnas. Labai priklauso, koks yra ūkis. Ar jis investuoja, ar ne, ar intensyviai investuoja, ar turi jau visas gamybos priemones, ar ne. Visa tai reikia įvertinti ir įvairių situacijų yra, įvairių sezonų gali būti“, – teigė ministras.

I. Hofmano teigimu, Vyriausybė neatsižvelgė į Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) siūlymą 20 proc. GPM tarifą taikyti nuo 60 vidutinių darbo užmokesčių (VDU).

Vyriausybė siūlo padidinti GPM progresyvumą šalia 20 (iki 36 VDU) ir 32 proc. (virš 60 VDU) tarifų įvedant naują 25 proc. tarifą (nuo 36 iki 60 VDU), įskaitant ir individualią veiklą, bei apmokestinant visų rūšių pajamas, išskyrus dividendus ir tantjemas (jiems paliekant 15 proc. tarifą).

I. Hofmanas taip pat pabrėžė, jog siūlydama apmokestinti visas ne gyvybės draudimo sutartis, išskyrus asmeninių automobilių civilinę atsakomybę, Vyriausybė neatkreipė dėmesio į ŽŪM pastabas dėl pasėlių draudimo apmokestinimo.

Ministras pabrėžė, jog valstybė daug metų skatino žemdirbius draustis nuo gamtos reiškinių žalos pasėliams, kad valstybei nereiktų kompensuoti jų patirtos žalos.

„Valstybė populiarino draudimą ir kompensuoja apie (...) pusę draudimo įmokų. Būtent, kad žemdirbiai patys turėtų galimybę apsidrausti ir taip valdyt savo rizikas. Ir kai valstybė kompensuoja uždėti papildomai 10 proc. mokestį ir po to vėl kompensuoti (...) nėra logiška“, – kalbėjo I. Hofmanas.

Ministras teigė manantis, jog draudimo mokesčio išimtis pasėlių draudimui galėtų atsirasti mokestinius pakeitimus svarstant Seimo komitetuose.

Seimas antradienį priėmė svarstyti 8 mokesčių įstatymų pataisas, tobulinti grąžintas tik nekilnojamojo turto mokestis.

Autorius Lukas Juozapaitis

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.