Kaunas +19,9 °C Debesuota
Sekmadienis, 16 Rgp 2026
Kaunas +19,9 °C Debesuota
Sekmadienis, 16 Rgp 2026




Didžioji miegapelė – nykstantis sveiko miško indikatorius

2025/06/15


Padidink tekstą

2021 m. atnaujintoje Lietuvos raudonojoje knygoje buvo įrašytos 566 saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšys. Šioje knygoje jau daugelį metų yra ir šiandieninio mūsų straipsnio „herojus“ – didžioji miegapelė. Šis itin mielos išvaizdos žvėrelis jau beveik mėnesį turėtų būti pabudęs po žiemos miego ir šiuo metu tikriausiai aktyviai tyrinėja mūsų šalies miškus ieškodamas maisto. Visgi šių „tyrinėtojų“ mūsų šalyje jau ne vieną dešimtmetį vis labiau mažėja.

Didžioji miegapelė (lot. Glis glis)  yra miegapelinių (lot. Gliridae) šeimos graužikas. Tai – pati didžiausia Lietuvos miegapelė, kuri užauga net iki 140-190 mm ilgio ir 70-120 g svorio. Į Lietuvos raudonąją knygą ši rūšis buvo įrašyta dar 1989 metais.

Didžioji miegapelė yra paplitusi didelėje Europos dalyje, Kaukaze ir Mažojoje Azijoje. Lietuvoje šiuo metu ši rūšis dažniausiai aptinkama pietinėje šalies dalyje, Nemuno ir Neries upių bei į jas atitekančių upelių slėniuose. Ši rūšis Lietuvoje aptinkama tik 13-oje vietų. Tarp plačiau žinomų radaviečių yra Rumšiškių, Kleboniškio, Subartonių miškai, Strošiūnų ir Punios šilai, Uciekos apylinkės, taip pat Neries regioninis parkas (6 vietos). Mažosios Lietuvos saugomose teritorijose šių gyvūnų aptinkama Rambyno regioniniame parke, Šereiklaukio miške.

Kaip ir visiems, taip ir šiam gyvūnui veistis ir gyvuoti reikalingos tam tikros aplinkos sąlygos. Didžioji miegapelė didžiausią prioritetą savo kasdienėje mityboje teikia augaliniam maistui (riešutams, uogoms, vaisiams, gilėm). Visgi esant dideliam maisto trūkumui šis mielas graužikas gali pademonstruoti ir savo plėšriąją pusę bei ėsti paukščių kiaušinius, jauniklius ar net suaugusius paukščius.

Dienos metu išvysti didžiąją miegapelę – gan sudėtinga. Tai – naktinis gyvūnas, kuris dienas dažniausiai leidžia savo lizde, o naktį išlenda ieškoti maisto. Didžioji miegapelė ne veltui vadinama „miegapele“, nes jos mūsų miškuose neišvysime ir vėlyvą rudenį, žiemą ar ankstyvą pavasarį. Vėliausiai spalio pradžioje šis gyvūnas užmiega žiemos miegu ir dažniausiai pabunda tik antroje gegužės pusėje. Kad niekas netrikdytų saldaus žiemos miego, savo šaltojo sezono guolį didžioji miegapelė pasiruošia įsirausdama net pusmetrį į žemę.

Aktyviuoju sezonu didžioji miegapelė savo būstą dažniausia įsirengia uokse, senuose paukščių lizduose, inkiluose, kartais – ir kitų žvėrelių urvuose.

miegapele
Didžioji miegapelė.

Didžiausi didžiosios miegapelės priešai natūralioje gamtoje yra kiaunės ir lapės. Visgi nemažą pavojų joms kartais kelia ir šernai, kurie knisdami žemę bei ieškodami maisto suėda ar sužaloja didžiąsias miegapeles žiemos miego metu.  

Visgi didžiausia šio gyvūno spartaus nykimo priežastis – žmogaus veikla. Didžiosios miegapelės yra gana sėslūs gyvūnai, todėl miško kirtimai jų gyvenamose vietovėse stipriai prisideda prie šios rūšies nykimo Lietuvoje ir kitose pasaulio šalyse.

Kalbant apie miškus, verta paminėti, kad didžiąją miegapelę galima vadinti ir sveiko miško, pasižyminčio stabilia ekosistema ir biologine įvairove, indikatoriumi. Jei šis gyvūnas apsigyvena ir pradeda veistis tam tikrame miške, reiškia čia yra itin palankios gyvenimo sąlygos ir daugeliui kitų gyvūnų.

Siekiant išsaugoti didžiosios miegapelės populiaciją Lietuvoje būtina tinkamai reguliuoti miškų kirtimo veiklą, labiau atsižvelgiant ir į šios rūšies išlikimo poreikius. Taip pat didžiajai miegapelei gyventi tinkamuose miškuose vertėtų iškelti daugiau inkilų, kurie gali tapti saugiais namais ne tik paukščiams, bet ir vietinėms didžiosioms miegapelėms ir jų jaunikliams.

 

Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos fotoinformacija

Dalintis
2026/08/16

Kas pavojingiau – gamta, rinka ar valdžios sprendimai?

Lietuvos žemdirbiai šiandien gyvena patirdami nuolatinę įtampą. Vienais metais derlių niokoja sausros, kitais – liūtys ar audros. Vos spėjus susitaikyti su gamtos išdaigomis, tenka derintis prie svyruojančių supirkimo kainų, au... Situaciją, vertindamas iš politinės ir agronominės perspektyvos, komentuoja Seimo Kaimo reikalų komiteto narys, agronomas prof. Viktoras PRANCKIETIS:
2026/08/16

Tuštinimosi pokyčiai – kada tai normalu, o kada verta sunerimti?

Apie žarnyno veiklą daugelis vis dar kalba nedrąsiai, tačiau ji gali daug pasakyti apie organizmo būklę. Pasikeitęs tuštinimosi ritmas, išmatų konsistencija ar spalva, atsiradęs skausmas, kraujas ar ilgiau trunkantis diskomfortas &nd...
2026/08/16

Kelmėje – trys naujos skulptūros

Kelmė („Bičiulis“). XII-toje akmentašių kūrybinėje stovykloje darbavosi ir Kelmei akmens ženklus paliko nuo pat pirmųjų kūrybinių stovyklų jose dalyvaujantys šiauliškis skulptorius Kazys Bimba ir meno kūrėjas,...
2026/08/16

Ugniagesių stotis tamsoje: ar būtų sulaukta pagalbos laiku?

Biržai („Biržiečių žodis“). Praėjusią savaitę dalyje Biržų mieste kuriam laikui buvo dingusi elektra. Socialiniame tinkle „Facebook“ pasirodė pasipiktinusio biržiečio internauto žinutė – dingusią elektrą jis įvardijo ...
2026/08/16

Lietuvos pašto rinką augina elektroninė prekyba, siuntinių kiekis šoktelėjo 32 proc.

Elektroninė prekyba ir toliau išlieka pagrindiniu Lietuvos pašto rinkos augimo veiksniu. 2026 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, siuntinių skaičius išaugo daugiau kaip 32 proc., o pajam...
2026/08/16

Ką būtina žinoti važiuojant remontuojamais kelių ruožais

Savaitgaliais eismo intensyvumas Lietuvos keliuose stipriai išauga, ypač magistraliniuose keliuose ir prie didžiųjų miestų, didėja spūsčių bei eismo įvykių rizika. „Via Lietuva“ atkreipia dėmesį, kad dalies nelaimių būtų galima ...
2026/08/16

Iki lapkričio 1 d. svarbu sutvarkyti juodąjį pūdymą

Ūkininkai, įgyvendinantys 6 geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) standartą „Minimali dirvožemio danga siekiant išvengti, kad dirvožemis bus tuščias pažeidžiamiausiais laikotarpiais“, turi sutvarkyti juodąjį pūdymą.
2026/08/16

R. Ežerskienė. Duomenys rodo, jog lietuviai pasitiki savo finansais, bet abejoja šalies ekonomika

Šeši iš dešimties lietuvių yra įsitikinę, kad per artimiausią ketvirtį sugebės valdyti savo asmeninius finansus. Mažiau nei kas penktas teigia, kad per pastaruosius tris mėnesius jo finansinė padėtis pablogėjo. Tai nėra...