Kaunas -10,9 °C Rūkas
Trečiadienis, 21 Sau 2026
Kaunas -10,9 °C Rūkas
Trečiadienis, 21 Sau 2026




Didžioji miegapelė – nykstantis sveiko miško indikatorius

2025/06/15


Padidink tekstą

2021 m. atnaujintoje Lietuvos raudonojoje knygoje buvo įrašytos 566 saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšys. Šioje knygoje jau daugelį metų yra ir šiandieninio mūsų straipsnio „herojus“ – didžioji miegapelė. Šis itin mielos išvaizdos žvėrelis jau beveik mėnesį turėtų būti pabudęs po žiemos miego ir šiuo metu tikriausiai aktyviai tyrinėja mūsų šalies miškus ieškodamas maisto. Visgi šių „tyrinėtojų“ mūsų šalyje jau ne vieną dešimtmetį vis labiau mažėja.

Didžioji miegapelė (lot. Glis glis)  yra miegapelinių (lot. Gliridae) šeimos graužikas. Tai – pati didžiausia Lietuvos miegapelė, kuri užauga net iki 140-190 mm ilgio ir 70-120 g svorio. Į Lietuvos raudonąją knygą ši rūšis buvo įrašyta dar 1989 metais.

Didžioji miegapelė yra paplitusi didelėje Europos dalyje, Kaukaze ir Mažojoje Azijoje. Lietuvoje šiuo metu ši rūšis dažniausiai aptinkama pietinėje šalies dalyje, Nemuno ir Neries upių bei į jas atitekančių upelių slėniuose. Ši rūšis Lietuvoje aptinkama tik 13-oje vietų. Tarp plačiau žinomų radaviečių yra Rumšiškių, Kleboniškio, Subartonių miškai, Strošiūnų ir Punios šilai, Uciekos apylinkės, taip pat Neries regioninis parkas (6 vietos). Mažosios Lietuvos saugomose teritorijose šių gyvūnų aptinkama Rambyno regioniniame parke, Šereiklaukio miške.

Kaip ir visiems, taip ir šiam gyvūnui veistis ir gyvuoti reikalingos tam tikros aplinkos sąlygos. Didžioji miegapelė didžiausią prioritetą savo kasdienėje mityboje teikia augaliniam maistui (riešutams, uogoms, vaisiams, gilėm). Visgi esant dideliam maisto trūkumui šis mielas graužikas gali pademonstruoti ir savo plėšriąją pusę bei ėsti paukščių kiaušinius, jauniklius ar net suaugusius paukščius.

Dienos metu išvysti didžiąją miegapelę – gan sudėtinga. Tai – naktinis gyvūnas, kuris dienas dažniausiai leidžia savo lizde, o naktį išlenda ieškoti maisto. Didžioji miegapelė ne veltui vadinama „miegapele“, nes jos mūsų miškuose neišvysime ir vėlyvą rudenį, žiemą ar ankstyvą pavasarį. Vėliausiai spalio pradžioje šis gyvūnas užmiega žiemos miegu ir dažniausiai pabunda tik antroje gegužės pusėje. Kad niekas netrikdytų saldaus žiemos miego, savo šaltojo sezono guolį didžioji miegapelė pasiruošia įsirausdama net pusmetrį į žemę.

Aktyviuoju sezonu didžioji miegapelė savo būstą dažniausia įsirengia uokse, senuose paukščių lizduose, inkiluose, kartais – ir kitų žvėrelių urvuose.

miegapele
Didžioji miegapelė.

Didžiausi didžiosios miegapelės priešai natūralioje gamtoje yra kiaunės ir lapės. Visgi nemažą pavojų joms kartais kelia ir šernai, kurie knisdami žemę bei ieškodami maisto suėda ar sužaloja didžiąsias miegapeles žiemos miego metu.  

Visgi didžiausia šio gyvūno spartaus nykimo priežastis – žmogaus veikla. Didžiosios miegapelės yra gana sėslūs gyvūnai, todėl miško kirtimai jų gyvenamose vietovėse stipriai prisideda prie šios rūšies nykimo Lietuvoje ir kitose pasaulio šalyse.

Kalbant apie miškus, verta paminėti, kad didžiąją miegapelę galima vadinti ir sveiko miško, pasižyminčio stabilia ekosistema ir biologine įvairove, indikatoriumi. Jei šis gyvūnas apsigyvena ir pradeda veistis tam tikrame miške, reiškia čia yra itin palankios gyvenimo sąlygos ir daugeliui kitų gyvūnų.

Siekiant išsaugoti didžiosios miegapelės populiaciją Lietuvoje būtina tinkamai reguliuoti miškų kirtimo veiklą, labiau atsižvelgiant ir į šios rūšies išlikimo poreikius. Taip pat didžiajai miegapelei gyventi tinkamuose miškuose vertėtų iškelti daugiau inkilų, kurie gali tapti saugiais namais ne tik paukščiams, bet ir vietinėms didžiosioms miegapelėms ir jų jaunikliams.

 

Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos fotoinformacija

Dalintis
2026/01/21

Valstybinė žemė: ūkininkams ar spekuliantams?

Šiemet įsigaliojusi griežtesnė valstybinės žemės nuomos tvarka kelia rimtą nerimą ūkininkų bendruomenei. Vis dažniau girdimi signalai, kad atsiranda pareiškėjų, teikiančių paraiškas sklypams keliose savivaldybėse, skirtinguose...
2026/01/21

Ūkininkai dar turi vilties sustabdyti „Mercosur“ susitarimą

Vakar Europos Parlamentui rengiantis balsuoti dėl to, ar perduoti „Mercosur“ prekybos susitarimą Europos Teisingumo Teismui ir atidėti jo įgyvendinimą, viso žemyno ūkininkai susirinko Strasbūre į tęstinį protestą prieš ūkius žlu...
2026/01/21

Vadaktus garsina ir varpai, ir kėdės gatvėje

Nedidelis Radviliškio r. Sidabravo sen. Vadaktų miestelis sulaukia daug turistų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio, nes jame yra įdomių istorinių ir gamtos objektų. Miestelis – svarbi Šv. Jokūbo kelio per Liet...
2026/01/21

Bus galima kreiptis paramos apsisaugoti nuo vilkų

Kasmet šalies ūkininkai skaičiuoja dėl vilkų išpuolių ūkiuose patirtą žalą. Žemės ūkio ministerija primena, kad galima gauti paramą įsigyti priemonėms, kurios padėtų apsaugoti ūkinius gyvūnus nuo juos puolančių vilkų. Paramos parai&s...
2026/01/21

„eAgronom“ dirvožemio anglies kaupimo programa užsitikrino „Verra“ registraciją ir ūkininkams jau išdavė pirmuosius kreditus, leidžiančius juos generuoti Baltijos šalyse ir Lenkijoje

„eAgronom“ – į žemės ūkį orientuota klimato technologijų įmonė, padedanti ūkininkams diegti tvarias praktikas – užsitikrino „Verra“ patvirtintą „Verified Carbon Standard“ registraciją ir išdav...
2026/01/21

Pasiektas rekordinis šaulių skaičius: didžioji dauguma – išsilavinę, absoliuti dauguma – dirbantys

2026 m. sausio mėnesio duomenimis, narystę Lietuvos šaulių sąjungoje (LŠS) pasirinko didžiausias piliečių skaičius nuo nepriklausomybės atkūrimo – organizacijai priklauso 18 286 šaulių. Suaugusiųjų šaulių š...
2026/01/21

Bitininkams – daugiau kaip milijonas eurų: sėkmės istorijos įkvepia

Bitininkystė – tai ne tik medaus gamyba, bet ir gyvybiškai svarbi žemės ūkio bei ekosistemų grandis. Suprasdamos šios veiklos svarbą, Žemės ūkio ministerija nuosekliai įgyvendina priemones, skirtas stiprinti bitininkystės sekto...
2026/01/21

Šildymo sąskaitos už sausį gali būti didesnės dėl žemesnės oro temperatūros

Vasarį gyventojai už sausio mėnesį gali gauti didesnes sąskaitas už šildymą. VERT pabrėžia, kad didesnes mokėtinas sumas lemia keli objektyvūs veiksniai: reikšmingai žemesnė vidutinė oro temperatūra ir dėl to išaugęs ši...