Pieno rebusai. Šansų turime, tik ar išnaudosime? (II)

Parama „nuplaukė“

Pieno ūkiams atnaujinti reikalingos investicijos, tačiau net ir gavęs paramą gali jos nepanaudoti, jeigu patenki į biurokratijos spąstus – dėl negautų statybos leidimų ne vienas ūkis buvo priverstas atsisakyti jau patvirtinto europinio finansavimo. Dėl šių ilgai trunkančių ir investicijoms pasiryžusių žemdirbių nervus tampančių procedūrų jau „nuplaukė“ turbūt kelios dešimtys projektų, kuriems buvo skirta 2017–2023 m. laikotarpio parama.

Į tokią situaciją pateko ir Kėdainių r. Ažytėnų žemės ūkio bendrovė (ŽŪB), atsisakiusi paramos, nes kol laukė statybų leidimo, nebeliko laiko pačioms statyboms ir projekto įgyvendinimui. „Tiesiog fiziškai nebelieka laiko, todėl projektų įgyvendinimą reikėtų pratęsti mažiausiai iki 36 mėn., ir, aišku, lengvinti biurokratiją“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė Ažytėnų ŽŪB vadovas Šarūnas Šiušė.

ŽŪB iš naujo pretendavo į paramą, bet fermų statybai jos jau neprašė, tik melžimo robotams. Fermą statys be paramos, todėl ant bendrovės pečių guls didesnė finansinė našta.

Kalbėdamas apie investicinę paramą, Š. Šiušė akcentavo dar vieną problemą – pieno gamybos įrangos įsigijimas remiamas 50 proc. intensyvumu, o fermų statybai gaunama tik 20–25 proc. finansavimo. „Nustatyti normatyviniai įkainiai neatitinka realių kainų. Tarkime, 4 robotų fermos statyba kainuotų apie 1,2–1,3 mln. Eur, o parama sudarytų apie 200–250 tūkst. Eur. Tai neadekvatu, todėl senus įkainius reikėtų peržiūrėti“, – įsitikinęs Ažytėnų ŽŪB vadovas. Jis minėjo, kad pieno ūkių norą atsinaujinti ir plėstis stabdo ir palankaus finansavimo garantijų stoka, taip pat ir gyvulininkystės srities specialistų trūkumas. Š. Šiušė atkreipė dėmesį, kad vienu metu daug investuojant, reikia geresnių bankų paskolų garantijų.

Kiek dar liko lėšų?

ŽŪM ŪP detaliai paaiškino, kokios paramos gali tikėtis pieno ūkiai bei pieno perdirbėjai, ir akcentavo, kad, teikiant paramą, prioritetas orientuojamas į investicijų skatinimą, inovacijų diegimą, gamybos modernizaciją, rinkodaros stiprinimą, logistikos sprendimus ir trumpųjų tiekimo grandinių plėtrą.

Pieno ūkiai paramos gali kreiptis pagal tris Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) intervencines priemones. Svarbu tai, jog šios priemonės yra sumodeliuotos taip, kad tenkintų skirtingo dydžio ūkių investicinius poreikius – jose taikomas skirtingas paramos intensyvumas, paramos dydžiai, atrankos kriterijai. Tvirtinama, kad toks paramos krepšelių pasidalijimas užtikrina efektyvų konkurencijos mechanizmą tarp to paties dydžio ūkių, tačiau neapriboja mažesnių ūkių galimybių gauti paramą investicijoms į technologinį atsinaujinimą bei plėtrą.

Priemonei „Investicijos į žemės ūkio valdas“ šiemet skirta 53 mln. Eur, iš kurių net 30 mln. Eur planuojama nukreipti į pieno sektorių. Be to, teikiamos ir lengvatinės paskolos, kurioms skirta 30 mln. Eur lėšų. Galima didžiausia paskolos suma investicijoms ir apyvartiniam kapitalui – 200 tūkst. Eur. Šiems metams labai smulkių ūkių plėtrai suplanuota 3 mln. Eur, o smulkių ir vidutinių ūkių – 9 mln. Eur. Smulkūs ir vidutiniai ūkiai taip pat skatinami įsitraukti į trumpąsias tiekimo grandines ir tam prašyti paramos. Stebimas dar neišnaudotas potencialas tokiems ūkiams gauti didžiausią produkcijos pridėtinę vertę, bendradarbiaujant per viešuosius maisto pirkimus su viešojo maitinimo įstaigomis ir įmonėmis.

ŽŪM pabrėžė, kad ūkiai gali gauti paramą tvaresnei gyvulininkystės produktų gamybai – tam skirta SP intervencinė priemonė „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“. Šiai priemonei 2023–2027 m. numatyta 56,25 mln. Eur, iš jų – 5 mln. lengvatinėms paskoloms. Tačiau parama teikiama tik investicijoms į mėšlidžių, srutų kauptuvų atnaujinimą, tvartų technologinę įrangą. Pieno ūkiai, kurių valdos ekonominis dydis (VED) yra nuo 30 001 Eur, turi galimybę tam gauti iki 200 tūkst. Eur paramą. Šalia to, pasirinkus dalyvauti ir antrojoje veikloje, galima gauti iki 800 tūkst. Eur investicijoms į ūkyje susidariusio mėšlo perdirbimą į biodujas, elektros bei šilumos energiją, kuri turi būti sunaudojama ūkio vidaus reikmėms. Taip pat yra galimybė gauti lengvatinę 200 tūkst. Eur dydžio paskolą investicijoms ar apyvartiniam kapitalui papildyti.

Investicinė parama teikiama ir pieno pramonės įmonėms – pagal priemonę „Investicijos į bioekonomikos verslus“ šių metų paraiškų teikimui numatyti 30 mln. Eur. Šiuo metu taip pat teikiamos lengvatinės paskolos investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, tam skirta 10 mln. Eur lėšų.

ŽŪM pabrėžė, kad ministerija aktyviai prisideda prie lietuviškos maisto pramonės, įskaitant pieno sektorių, eksporto skatinimo ir konkurencingumo didinimo tarptautinėse rinkose. Tokioms veikloms pernai buvo skirta beveik 750 tūkst. Eur, panaši suma suplanuota ir šiems metams.

Paskolos ir garantijos

ILTE ŪP informavo apie nacionalinės plėtros banko teikiamas galimybes žemės ūkiui – šiuo metu žemės ūkio klientams prieinamo finansavimo vertė siekia 197,9 mln. Eur, iš kurių 176 mln. Eur yra paskolos per finansavimo partnerius ir šiais metais likę 3,6 mln. Eur – kompensacijoms. Per pirmąjį šių metų pusmetį buvo suteiktos 134 garantijos, kurių bendra suma siekė 9,3 mln. Eur, taip pat pratęsti 7 garantijų galutiniai terminai, kurių suma sudarė 2,2 mln. Eur.

Pagal finansavimo partnerių pateiktus duomenis, iki šių metų gegužės pabaigos gautos 29 paraiškos dėl lengvatinės paskolos pagal priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, kurių bendra suma siekė 1,12 mln. Eur. Iš jų su 21 klientu sudarytos paskolų sutartys, kurių bendra suma sudarė 0,74 mln. Eur. O dėl lengvatinės paskolos pagal priemonę „Investicijos (įskaitant tvarias) į žemės ūkio valdas“ iki gegužės pabaigos gautos 33 paraiškos, kurių bendra suma siekė 5,22 mln. Eur. Iš jų su 17 klientų sudarytos paskolų sutartys, kurių bendra suma sudarė 2,83 mln. Eur.

ILTE atstovė žiniasklaidai Viktorija Voroncova pabrėžė, kad tai yra itin patrauklios priemonės su itin mažomis palūkanomis – jaunųjų ūkininkų įsikūrimui didžiajai daliai (60 proc.) paskolos netaikomos jokios palūkanos, o likusiai daliai taikomos rinkos palūkanos, investicijų (įskaitant tvarių) į žemės ūkio valdas atveju – 70 proc. netaikomos jokios palūkanos, o likusiai daliai – rinkos palūkanos. Ji priminė, kad žemdirbiai gali pasinaudoti ir kai kuriomis smulkaus ir vidutinio verslo sektoriaus priemonėmis. Žemės ūkio verslai gali kreiptis ir dėl paramos iš finansinės priemonės „Milijardas verslui“, kuri skirta reikšmingiems žemės ūkio ar žuvininkystės projektams – finansavimas gali siekti iki 150 mln. Eur.

ILTE šiemet pradėjo investuoti į „InSoil“ platformoje teikiamas žaliąsias paskolas, kurios skatina ūkius mažinti taršą, taikyti regeneracinio ūkininkavimo principus ir ieškoti naujų veiklos modelių.

Šios paskolos išsiskiria tuo, kad jų grąža gali būti gaunama ne tik įprastiniu būdu, bet ir per anglies dioksido kreditų sertifikatus, kai ūkininkas mažina emisijas ir parduoda sukauptą naudą taršos mažinimo rinkoje. Finansavimas vykdomas pagal sutelktinio finansavimo priemonę „Avietė“, kurioje ILTE finansuoja iki 40 proc. paskolos sumos, o likusią dalį suteikia investuotojai per „InSoil“.

V. Voroncova aiškino ir apie lengvatas žemdirbiams: „ILTE teikia individualias iki 80 proc. garantijas žemės ūkio veiklos subjektams, imantiems paskolas investicijoms ar apyvartinėms lėšoms papildyti, ir už finansinės nuomos (lizingo) paslaugas. Minėtos garantijos gali būti derinamos su daliniu palūkanų kompensavimu, kur yra galimybė gauti iki 80 proc. palūkanų kompensavimą iki 36 mėn. laikotarpiui ir už ne didesnes negu 4 proc. dydžio palūkanas. Visoms ILTE per finansavimo partnerius teikiamoms paskoloms taikomos lengvatinės palūkanos – mažesnės nei siūlomos rinkoje.“

Nauja finansinė priemonė

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. liepos 11 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.