Gaižaičiuose – Gedimino pilis

Įkūrė mišrųjį ūkį

Iš skirtingų Joniškio r. vietovių kilę I. ir A. Valuckiai, sukūrę šeimą, apsigyveno Gaižaičiuose. „Dar buvo sovietiniai laikai, kolūkis vadinosi „Tarybų Lietuva“. Vietiniai žmonės pasišaipydavo iš pavadinimo, sakydavo – „tarbų“ Lietuva“, – prisiminė I. Valuckienė. Kai terbų kolūkis iširo, susikūrė bendrovė. Bet ir toji ilgai negyvavo. Valuckiai nusprendė pradėti ūkininkauti. Juo labiau kad aplinkui buvo A. Valuckio senelių žemė. Taip nuo žemės ūkininkai niekur ir nepabėgo – dabar dirba daugiau kaip 150 ha, iš kurios daugiau kaip 100 ha – nuosava žemė.

„Pirmiausia mūsų ūkis buvo mišrusis. Ne tik auginome grūdus, bet ir laikėme gyvulius: tiek melžiamas karves, tiek ir prieauglį. Esame turėję ir avių. Visko bandėme. Kai pieno supirkimo kainos labai smarkiai nukrito, o dėl ateities nebuvo jokių garantijų, prieš septynerius metus karvių atsisakėme. Nebeapsimokėjo dirbti nuostolingai. Didžiausia turėta banda – 30 karvių. Ūkį galima pavadinti šeimos, nes prie jo priklauso ūkininkauti padedanti, buhalteriją tvarkanti sesuo Nijolė“, – „Ūkininko patarėjui“ pasakojo A. Valuckis.

Per netrumpą ūkininkavimo laikotarpį yra tekę išgyventi įvairiausių metų, sulaukti labai skirtingo derliaus. Pavyzdžiui, pernai javai tiesiog skendo, laukai buvo patvinę nuo vasarą užklupusių liūčių. Apie gausų derlių nebebuvo galima nė svajoti, sudėtinga buvo ir į laukus įvažiuoti pasėti žiemkenčius. Rapsai numirko. Šiemet, pasak A. Valuckio, bent iki liepos pradžios orai buvo palankesni. Ūkininkas augina kviečius, miežius, žirnius. „Žemės ūkis – verslas po atviru dangumi. Nežinia, ką gamta nuspręs. Ir šiaip – daug rizikų, nežinomybės“, – pažymėjo ŪP pašnekovas.

„Medžioklė yra gyvenimas...“

Daug metų A. Valuckis yra ne tik ūkininkas, bet ir medžiotojas. Savo namuose, atskirame pastate, yra įkūręs savotišką medžioklės eksponatų, istorijos kambarį. „Medžioklė yra gyvenimas. Visa kita – tik pomėgiai“, – toks užrašas, kažkada gautas dovanų, pasak medžiotojo, yra gryniausia teisybė. Ūkininkas medžioja jau 35 metus.

Visi sumedžioti žvėrys, pasak medžiotojo, yra vienaip ar kitaip pasilikę atmintyje. Nelaimingų atsitikimų medžioklėse A. Valuckiui pavyko išvengti. Tiesa, sykį teko ant šerno, medžiotojo žodžiais, beveik pajoti. „Esu sumedžiojęs du vilkus. Nebuvo baisu akis į akį su vilkais susitikti. Abiejų vilkų kaukolės dabar kabo medžiotojų kambaryje. Plėšrūnų aplinkinėse vietovėse yra nemažai, ne tik vilkų, bet ir lūšių. Anksčiau, prieš kelis dešimtmečius, kone kiekvieną dieną vilkai įsisukdavo į gyvulių bandas. Miškuose buvo beveik išnykę taurieji elniai, jų populiacija atsigavo labai palengva. Briedžių ir dabar vargiai pamatysi – vienas kitas tepasitaiko“, – pastebėjimais dalijosi ŪP pašnekovas.

A. Valuckio gimtinėje Girkančiuose nuo seno gausu elnių. „O man norėjosi savo žvėrelių turėti. Sūnus Modestas ir žentas Vaidas buvo bendraminčiai, ūkio įkūrėjai ir padėjėjai, beje, abu – irgi medžiotojai. Dabar erdviame aptvare, atitinkančiame beveik natūralią gamtinę aplinką, ganosi apie dvi dešimtys elnių su pavasariniais jaunikliais ir maždaug tiek pat danielių“, – pasakojo ūkininkas.

Finansinės naudos iš nedidelės žvėrių bandos šeimininkas neturi, bet to ir nesiekė. Atvirkščiai – labai didelės elnių ir danielių išlaikymo išlaidos. A. Valuckis teigė, kad jam paprasčiausiai labai malonu žiūrėti į bandą ir gėrėtis žvėrimis...

Girkančių dvaro atgimimas

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. liepos 11 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Autorės, Irenos ir Arvydo VALUCKIŲ nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.