Katilinių pelenus ir šlaką naudosime žemės ūkyje?

Tai atseit leis visų rūšių kietojo biokuro pelenus, kurie atitiks nustatytus reikalavimus, naudoti kaip trąšas žemės ūkyje ar miško žemėje. Kietojo biokuro pelenai ir šlakas galės būti panaudojami pažeistoms teritorijoms rekultivuoti, atliekų sluoksniams sąvartynuose perdengti, kaip užpildas ar konstrukcinė medžiaga laikiniesiems keliams įrengti, taip pat statyboje, jei atitiks statybiniams produktams keliamus reikalavimus arba galės būti panaudojami inžineriniais tikslais: kraštovaizdžiui formuoti, pylimams, statiniams nepriskiriamiems pravažiavimams ar aikštelėms. Iki šiol galiojusios Medienos kuro pelenų tvarkymo ir naudojimo taisyklės buvo taikomos tik medienos kuro pelenams. Jose buvo reikalavimų, kurie apsunkino šių medžiagų panaudojimą. AM teigimu, siūlomi pokyčiai padės sklandžiau integruoti kietojo biokuro pelenus ir šlaką į medžiagų apytakos grandinę, skatins teisingą jų tvarkymą ir naudojimą. Be to, pakeitimai esą padės atsisakyti perteklinių reikalavimų, pereiti prie efektyvesnio ir tvaresnio biokuro deginimo likučių tvarkymo, mažins administracinę naštą bei skatins žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimą.

Šįkart „Ūkininko patarėjas“ pašnekovų klausė, ar, jų nuomone, AM kalba tiesą, ar iš tikrųjų bus „teisingiau“, „efektyviau“, „mažiau administracinės naštos“ ir daugiau kitų gerų dalykų.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas SVIDERSKIS:

„Kaip suprasti, kas yra tas šlakas? Jis atsiranda deginant akmens anglį, bent jau taip buvo iki šiol. Deginant biokurą šlako nebūna. Teigiama, kad bus naudojamas kelių statybai, statyboms ir pan., nes niekur kitur jo ir nepanaudosi. O pelenai žemės ūkiui – manyčiau, nieko blogo. Šlakas yra iš anglies, o jos kaip kieto kuro juk nebegalima kūrenti – čia kažkas sumaišyta.

Būtų įdomu sužinoti ir matyti, kaip čia mažinama administracinė našta. Sukūrenus medieną ir atsiradus pelenams, juos galima naudoti, nes tai tikrai yra trąša. Arba kaip kalkės – laukų rūgštingumui sumažinti. Taisyklių pakeitime parašyta, kad šlaką galima naudoti statybose ir keliams. Tai galima, jeigu jis išgautas kūrenant anglį. Bet pas mus uždrausta kūrenti akmens anglį, tai iš kur tada šlakas atsiranda? Gal yra iš anksčiau yra susikaupę dideli jo kiekiai?

Biokuro pelenų panaudojimas žemės ūkyje yra gerai ir mes nematome problemų, bet minimo šlako dirvožemiui negalima naudoti kaip trąšos.“

Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) narys prof. Viktoras PRANCKIETIS:

„Pagal tą dokumentą atrodo, kad lyg tai palengvinamas naudojimas. Bet jis apkrautas tokia daugybe įvairių dokumentų ir planų, lyg būtų vėl kalbama apie nuodingąsias medžiagas. Ten yra visokių apribojimų ir dėl drėgnumo, ir dėl šlapios žemės, ir dėl pusės tonos į hektarą, ir netgi paminėtas toks juokingas dalykas, kad pelenuose randama net azoto, kurio ten turbūt nėra. Galbūt yra tikslas efektyviau panaudoti tuos pelenus, bet kai tiek prirašyta apie sunkiuosius metalus ir apie galimą arba negalimą stiklo likučių kiekį, sudegusio plastiko likučių kiekį, nesuprantu, apie kokius pelenus kalbama. Biokuras – tai mediena, bet toliau dar minimi durpių pelenai. Atrodo, jog durpių deginimas Lietuvoje išvis jau yra uždraustas.

Tai apie ką išvis kalbama? Reikėtų, kad AM aiškiai išryškintų, ką ji nori pakeisti to naudojimo tvarkoje. Nes planų sudarymas ten aprašytas daug kartų, miškai ten suskirstyti pagal grupes, kur galima ir kur negalima naudoti. Atsiranda 20 proc. miškų, kuriuose pelenų negalima naudoti. Man keista, kodėl ne 19, kodėl ne 35 arba 70 proc. Jeigu jau naudojame, tai naudokime, o jeigu nenaudojame – nenaudokime. Į pelenus žiūrima kaip į agresyvią medžiagą, nors iš tikrųjų pelenai yra labai inertiška medžiaga, t. y. labai lėtai tirpstančios maisto medžiagos. AM turėtų padaryti to dokumento studijos santrauką ir paaiškinti, ko juo siekiama. Nežinau, ar kažkam kažkas palengvės ar pasunkės. Esminis dalykas, kad lyg ir pripažįstama, jog pelenai yra nebe atlieka, o medžiaga, kurią galima naudoti – tai yra pozityvu. Bet vėlgi tas apkrovimas, panaudojimo apsunkinimas yra sudėtingas. Prisiminkite, buvo kažkada problema dėl paukštynų mėšlo. Būdavo labai sudėtinga jį panaudoti, neturėjo kur dėti. Aš buvau pasiūlęs ieškoti būdų, kaip tą paukščių mėšlą granuliuoti kartu su medžio deginimo atliekomis – pelenais, bet to technologiškai netgi nebeprireikė, nes pasikeitė žmonių požiūris ir tą paukščių mėšlą buvo leista tiesiog parduoti kaip produktą. Todėl lygiai taip pat yra ir šiuo atveju, jeigu tie pelenai tvarkingi ir švarūs, o ne iš atliekų deginimo elektrinių, tai tada juos reikėtų panaudoti. Pvz., „Anykščių šiltnamiai“ degina tiktai skiedras, tai jeigu tik skiedras degina, tose atliekose negali atsirasti kažko iš šalies. O čia kalbama apie radioaktyvią anglį, nurodomos normos, kažkodėl pereinama į panaudojimą tiktai miškuose. Gal reikėtų paprašyti AM, kad ši išaiškintų, ką iš esmės ji keičia – ar tik tiek, kad pelenai nebėra atlieka ir tampa žaliava, vienu iš žiedinės ekonomikos veiksnių, kurį galima naudoti.

Reikėtų atkreipti dėmesį ir į dar vieną dalyką – vandens ištraukoje rašoma, kad pH negalima pakelti daugiau nei iki 5, pelenai yra puiki medžiaga reguliuoti dirvožemio pH, kadangi jie turi kalcio. Tai gal reikėtų tiesiog paprašyti tų, kurie išmano, kad surašytų normas, kiek naudoti tų pelenų, pvz., Žemaitijos plotuose. Naudos būtų ir dirvožemiui, kadangi mažėtų jo rūgštingumas, tad išeitų netgi dviguba nauda. Yra tokių keistų dalykų, ir neatrodo, kad tas dokumentas remiasi specialistais su nuorodomis į įvairius dokumentus. Bet jis yra toks tikrai „valdiškas“. Dar kartą pakartosiu – reikėtų tiesiog paprastos žmogiškos analizės, paaiškinimo, ko siekiama šitais pakeitimais. Reikėtų apsiriboti, kad jokiu būdu pelenai ir šlakas nepatektų iš šiukšlių deginimo įmonių.

Kietojo biokuro šlakas yra kuro deginimo įrenginyje susidariusi medžiaga, išsilydę, sukepę dugne likę kietojo biokuro pelenai. Jeigu deginama tik mediena ir ne jokios kitos degios medžiagos, nieko nuodingo susidaryti negali. Jeigu norima naudoti pelenus ar šlaką iš šiukšlių deginimo jėgainių, tai būtų jau didelis blogis. Jau yra praktikos ir patirties tokius kenksmingus pelenus naudoti po gatvėmis kaip pagrindą, Kaune viena tokia gatvė jau yra nutiesta. Bet vėlgi įvairūs visuomenininkai ar tautos gynėjai atranda blogį, kad ir tokiu atveju tie pelenai gali patekti į gruntinius vandenis ir t. t.

Žemės ūkiui turėtų būti atskirta, kad naudojami tik medienos pelenai, negalima kalbėti apie jokius šlakus ar šiukšlių deginimo krosnyse gautus pelenus. Kodėl AM rašo, kad neturi būti bario, cinko, kobalto – iš kur jie gali atsirasti medienoje? Apie tai jau buvo diskusija 2010 metais, kai AM buvo leidusi miesto dumblą naudoti žemės ūkyje, 100 tonų hektarui. Tame dumble yra 5 t azoto, nors Azoto direktyva leidžia naudoti tik 170 kg/ha.
Tada mes užgniaužėme tokią aktyvią AM iniciatyvą atsikratyti miesto dumblu žemės ūkio pagalba. Nors ir dabar turbūt taip elgiamasi pusiau nelegaliai. Reikia siekti, kad geras darbas netaptų atsikratymu ir pinigų pasidarymu.“

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas JUKNEVIČIUS:

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. liepos 22 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.