Bado šmėkla Gazoje: žemės ūkis beveik sunaikintas

Žemė neprieinama

FAO situaciją pavadino „nerimą keliančia“ ir perspėjo, kad žemės ūkio infrastruktūros naikinimas Gazos Ruože „dar labiau blogina maisto gamybos pajėgumus ir didina bado riziką“.

Bendrame vertinime nustatyta, kad daugiau nei 80 procentų visos Gazos dirbamos žemės buvo pažeista, o 77,8 procento šios žemės dabar ūkininkams neprieinama. Dirbti liko tik 688 hektarai arba 4,6 procento viso regiono dirbamos žemės.

Nuniokoti ir Gazos šiltnamiai bei vandens šaltiniai – apgadinta 71,2 proc. šiltnamių ir 82,8 proc. žemės ūkio šulinių.

„Toks sunaikinimo lygis yra ne tik infrastruktūros praradimas – tai Gazos žemės ūkio maisto sistemos ir gyvybiškai svarbių linijų žlugimas“, – teigė FAO generalinio direktoriaus pavaduotoja Beth Bechdol. – „Tai, kas kadaise teikė maistą, pajamas ir stabilumą šimtams tūkstančių žmonių, dabar yra griuvėsiuose. Sunaikinus dirbamą žemę, šiltnamius ir šulinius, vietos maisto gamyba sustojo. Atstatymui reikės didžiulių investicijų ir nuolatinio įsipareigojimo atkurti pragyvenimo šaltinius ir viltį.“

Šios išvados paskelbtos po to, kai šį mėnesį buvo paskelbta Integruotos maisto saugos fazės klasifikacijos (IPC) analizė, kurioje įspėjama, kad po 19 mėnesių karo, masinio gyventojų perkėlimo ir griežtų humanitarinės pagalbos apribojimų visiems Gazos gyventojams gresia kritinė bado rizika.

Mėgina padėti

Jungtinės Tautos skelbia, jog FAO neseniai suteikė paramą 200 ūkininkų Rafahe ir Chan Junise, kad optimizuotų vis dar laisvos žemės naudojimą svarbiausiems augalams auginti.

Bandomoji iniciatyva, finansuojama Okupuotos Palestinos teritorijos humanitarinio fondo (oPt HF) lėšomis, yra skirta atkurti ribotą vietos maisto gamybą, kol bus pasiektos ilgalaikės paliaubos.

„FAO šiuo metu negali nieko importuoti į Gazą – nė vienos sėklos ar trąšų maišelio. Nors esame pasirengę tai padaryti, kai tik bus atkurta humanitarinė pagalba, tuo tarpu ieškome naujų būdų, kaip remti Gazos ūkininkus, o tai yra labai svarbu, siekiant užtikrinti aprūpinimą maistu dabar“, – sakė Abdulhakimas Elwaeris, FAO generalinio direktoriaus padėjėjas ir regiono atstovas Artimuosiuose Rytuose bei Šiaurės Afrikoje.

Trūkstant dirbamos žemės, tie, kuriems pavyksta jos gauti, ėmėsi natūrinio ūkininkavimo laikinuose sklypuose, įsikūrusiuose tarp palapinių arba išvalytuose nuo apgadintų namų griuvėsių. Tačiau dėl stulbinančios infliacijos, žemės ūkio produktų importo blokados ir išeikvotų vietinių žaliavų, tokių kaip sodinukai ir organinės trąšos, atsargų sodinimo ir derliaus nuėmimo išlaidos yra pernelyg didelės.

FAO bandomoji programa suteikė ūkininkams piniginę paramą, skirtą iš dalies padengti tokių augalų kaip pomidorai, agurkai, melionai, moliūgai, baklažanai ir paprikos auginimo išlaidas. Piniginės paramos modelis leido ūkininkams tiesiogiai įsigyti išteklių ir medžiagų, atsižvelgiant į jų konkrečius poreikius.

FAO planuoja išplėsti šią iniciatyvą, kad paremtų kitus ūkininkus, kurie gali gauti žemės Gazos Ruože ir Vakarų Krante, kur prieiga prie žemės ir išteklių taip pat yra ribota.

„Tokiose ekstremaliose situacijose kaip Gaza ir Vakarų Krantas nėra geresnio atspirties taško nei patys ūkininkai. Ši bandomoji programa parodo, kad vietos ūkininkai turi unikalų gebėjimą prisitaikyti, remdamiesi technine ir rinkos patirtimi, taip pat giliai įsišaknijusiomis tradicinėmis žiniomis. Jie žino, kaip padaryti, kad kiekvienas žemės sklypas, kiekvienas vandens lašas ir kiekvienas paramos doleris būtų iš tikrųjų svarbus“, – teigė dr. Azzam Ayasa Saleh, FAO Vakarų Kranto ir Gazos Ruožo programos vadovas.

Pagalba iš toliau

Informacijos agentūra „Antara“ praneša, jog Indonezijos Žemės ūkio ministras Andi Amranas Sulaimanas paskelbė, kad Indonezija kartu su Palestina valdys 20 tūkstančių hektarų žemės ryžiams ir sodininkystės kultūroms auginti, o didžiąją dalį produkcijos siųs į šį Artimųjų Rytų regioną.

„Ruošiame 10–20 tūkstančių hektarų žemės ryžių laukams ir sodininkystei“, – sakė ministras po susitarimo memorandumo pasirašymo su Palestinos žemės ūkio ministru Rezqu Basheer-Salimia.

Bendradarbiaujant, Palestinos ekspertai lankysis Indonezijoje, kad pristatytų drėkinimo technologiją, skirtą padidinti žemės ūkio paskirties žemės, kurią Palestina bendrai valdys Pietų Sumatros ir Kalimantano regionuose, produktyvumą.

Ministras informavo, kad didžioji dalis produkcijos, įskaitant 20 tūkstančių hektarų žemės užaugintus ryžius, planuojama siųsti į Palestiną kaip ilgalaikės maisto paramos ir humanitarinio solidarumo formą.

Abi šalys pasirašė susitarimo memorandumą dėl bendradarbiavimo žemės ūkio srityje, siekdamos stiprinti strateginius ir humanitarinius santykius.

Susitarimo memorandumas apima bendradarbiavimą žemės ūkio produktų kūrimo ir pajėgumų stiprinimo įvairiose žemės ūkio sektoriaus srityse, tokiose kaip sėklų pramonė, biotechnologijos, žemės ūkio verslo valdymas, žemės ūkio įrankiai ir technika, maisto atsargos ir kt.

Parengė Ričardas Čekutis