Specializuota gyvulininkystės paroda... be galvijų?!

Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) narys, buvęs žemės ūkio ministras Kazys STARKEVIČIUS:

„Jei šiuo atveju būtų mano valia, tokios parodos organizuoti neleisčiau. Dabar aktuali tema – dėl šių labai pavojingų ligų porakanopiai gyvūnai jau negali būti vežami, o visa kita mažesnė dalis vis tiek atgabenami į parodą, kurios išlaidos nė kiek nesumažėjusios. Todėl galima sakyti, kad tai ne pinigų įsisavinimas, o neefektyvus panaudojimas. Triušiukai – labai gerai, bet parodos tikslas – gyvulininkystės plėtra, kuri pastaruoju metu įgavusi teigiamą pagreitį. Atsirado geresnės supirkimo kainos ir ūkininkai pradeda dar daugiau auginti mėsinių galvijų. Tai geriau būtų jiems skirti didesnį dėmesį, o ne rengti parodą be gyvulių, kuriančių didžiausią pridėtinę vertę. Susilaikyčiau nuo tokios parodos, kol situacija nepasikeis.

Veisliniai žirgai nesudaro nė 5 proc. visų ūkinių gyvūnų. Privačių žirgynų savininkai yra pasiturintys žmonės ir gali patys nuvykti į užsienio šalyse rengiamas specializuotas žirgų parodas. Sodiečiai, laikantieji po kelis triušiukus, dėl jų tikrai nevažiuos iš kito Lietuvos pakraščio į gyvulininkystės parodą Akademijoje. O tos išlaidos, kurios bus išleistos parodai, tikrai neadekvačios jos tikslams.“

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) pirmininkas Nerijus GRICIUS:

„Mano nuomone, yra problema, kad ŽŪM yra gyvulininkystės politikos formuotoja, tačiau neturi normalios strategijos. Būdavo anksčiau tokios specializuotos parodos ir jos veikė puikiai, nebūtinai ŽŪA, bet ir kitur. Nemažai metų vyko ir mėsinių galvijų parodos, bet kažkurie politikai ėmė ir nusprendė, kad gali būti finansuojama tik viena paroda visoje Lietuvoje. Tada visos kitos specializuotos parodos subliuško, nes paprasčiausiai asociacijos neturi resursų tokiems renginiams. Tokios parodos būtų reikalingos, kadangi mūsų mėsinės galvijininkystės sektorius pastaruoju laiku gyvena ne pačius geriausius laikus, ypač veislininkystė. Yra nežinia, neturėjimas jokios strategijos, neaiški ateitis, parduodant veislininkystės įmones, asociacijų rengtų parodų atsisakymas, taisyklių keitinėjimai pagal kažkieno norus ar vizijas. Visa tai ir veda į tokį chaosinį parodų organizavimą. Gerai, tegul daro dabar specializuotą žirgų parodą, bet kodėl negali rengti specializuotų mėsinių galvijų parodų? Specializuotos yra tikslinės, pvz., „Ką pasėsi...“, į kurias susirenka visi technikos pardavėjai, visos įrangos ir inovacijos būna vienoje vietoje. O ši paroda, „Gyvulininkystė 2025“, neaišku, kokia bus.

Šiemet priėmėme sprendimą dalyvauti šitoje parodoje be galvijų, kadangi jų negalima transportuoti. Turėsime savo stendą, beje, dar vyks diskusijos dalyvauti parodoje kartu su skėtine organizacija – Lietuvos žemės ūkio taryba (LŽŪT). Norėčiau, kad kartu su mūsų asociacija būtų ir LŽŪT, po jos vėliava galėtume visi kartu bendrauti su savo nariais, dalytis patirtimi, kad ir kokios liūdnos žinios šiandien bebūtų. Su „Nemuno aušros“ deleguota vadovybe ministerijoje jau esame pradėję darbus, bet neaišku, kaip bus toliau. Programas ir norus jai buvome išsakę, po truputį kuriame ateitį, nenuleidžiame rankų ir bandome grįžti į teisingą kelią. Gal neatsitiks taip, kad vėl ateis nauja valdžia ir viską išgriaus.“

Lietuvos avių augintojų asociacijos (LAAA) tarybos pirmininkas Rimantas KAIRYS:

„Ir su žemės ūkio viceministru, ir su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vadovais kalbėjome, kad karščiai praėjo, MLL Lietuvoje tikrai nėra ir tikriausiai nebus. O dėl SNL nė viena šalis parodų neuždraudė, Europos Sąjungos reglamentai to nedraudžia ir tai yra vien tik VMVT sumąstymas. Darosi nesuprantami dalykai, nes vis dėlto situacija yra gana normali, išskyrus tik AKM atvejus. Aišku, dėl šios priežasties kiaulių į parodas niekas ir neveža. Ši paroda neteks savo veido ir gyvulininkystės paroda negalės vadintis. Dabar organizatoriai prigalvoja visokių būdų, kuo pakeisti galvijus – rengti kažkokius žaidimus, piešinius piešti, kad parodytų gyvulius, ar maistą iš gyvulių mėsos pateikti. Tai yra iššūkis ir visoms gyvulininkų asociacijoms.

Mano nuomonė neigiama, o VMVT vadovybė dar gali ištaisyti šitą klaidą, dar yra laiko.

Tai, kad ŽŪM šitai parodai surengti skiria 100 tūkst. Eur, yra ne šitos kadencijos ŽŪM sprendimas. Ši ministerija nesuspėjo pakeisti ankstesnės konservatorių Vyriausybės nutarimo bei ministro Kęstučio Navicko sprendimo. Todėl tokius dalykus, aišku, vertinu neigiamai. Ne kartą kalbėjau, kad ir šakinėms parodoms ŽŪM turi skirti lėšų, bet, deja, šiais metais nieko nebegalime padaryti. Reikia kalbėti jau apie kitus metus. Turi būti naujas Vyriausybės nutarimas, biurokratinis aparatas privalo dirbti savo darbą. Nes jau ir pernai kalbėjau, kad tai yra negerai – lėšas reikia skirti šakinėms parodoms, o ne vienai institucijai, kuri iš dviejų parodų metus gali išgyventi. 100 tūkst. Eur yra daug, juk anksčiau vykdavo gyvulininkystės parodos ir Algirdiškyje (Panevėžio r.), ir Kaune, ir „Agro Balt“ – visiems tų pinigų užtekdavo. Dabar yra sustiprėjęs veislininkystės darbas, galėtų Lietuvos ūkininkai, pasižiūrėję parodose į gyvulius, pirkti juos ne užsienyje, o iš lietuviškų fermų. Šiuo metu galvijininkystės sektorius netenka tokios galimybės. Ministerija mano, kad mes galime už savus pinigus reklamuotis. Bet, pirma, tai nėra pigu ir, antra, Kaune organizuojama paroda nelabai pasieks tuos žmones, kuriems ji skirta. Manau, kad rugsėjo pabaigoje ten vyksianti paroda bus labiau skirta miesto gyventojams. Ji orientuota į miestiečius, nesistengiama, kad atvyktų kuo daugiau ūkininkų, nes parodos organizatoriai nesudaro jokių galimybių pamatyti ten gyvų galvijų.“

Laikinai žemės ūkio ministro pareigas einančio dr. Igno Hofmano patarėjas dr. Genadijus VOROBJOVAS:

„Man, kaip gyvulininkystės sektoriaus specialistui ir ilgamečiam veterinarijos gydytojui, dirbančiam su pieniniais galvijais, pieno ūkiais, ši paroda asocijuosi būtent su gyvulininkyste – pieniniais ir mėsiniais galvijais. Visi žinome, kad šiuo metu yra labai sustiprinta biosauga, turime labai didelę grėsmę dėl SNL ir MLL protrūkio. Šiandien Lietuvoje jau nustatyta ir afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejų, turėjome ir didžiulius paukščių gripo nuostolius Vilkyčių paukštyne (Šilutės r.). Todėl turime labai susirūpinti dėl biosaugos ir būti itin atsakingi organizuodami renginius, vengti masinių parodų. VDU ŽŪA rugsėjo pabaigoje vėl bus organizuojama gyvulininkystės paroda, kurioje dėl šitų ligų nepamatysime porakanopių gyvulių – nebus mažų veršiukų ir gražių karvyčių, mėsinių galvijų, avių ir ožkų. Tikėtina, kad nepamatysime ir paukščių. Akademijos interneto svetainėje rugpjūčio 8 d. paskelbta, kad parodoje bus kaip niekad didelė veislinių žirgų ir triušių ekspozicija. Be abejo, pamatysime ne tik žirgus ir triušius, bet ir sodinukus, ir įvairias amatų rūšis. Bus ir seminarai apie užkrečiamąsias gyvulių ligas, veisimo programas ir kitomis aktualiomis gyvulininkystės temomis. Bet žiūrint į visą šitą situaciją, tikrai nemanau, kad bus labai didelis pieno gamintojų ir mėsinių galvijų augintojų susidomėjimas šia paroda.

Visam šitam renginiui ŽŪM skyrė 100 tūkst. Eur, tokie pinigai parodos organizatoriams gal ir nėra dideli. Jeigu turėtume visą gyvulininkystės sektorių be ligų, be dabartinės biosauginės situacijos, parodą būtų galima vystyti dar didesnę, aktualesnę ir įdomesnę. Dabar, kai bus eksponuojami tik arkliai ir triušiai, o už tai skirta 100 tūkst. Eur, mano akimis, ši pinigų suma yra neadekvati ir aiškiai per didelė. Be abejo, parodos organizatoriai dar susirenka nemažas sumas iš dalyvių už ekspozicijų plotą. Jis labai brangus, todėl daugelis komercinių kompanijų jau pradeda dalyvauti šioje ir „Ką pasėsi...“ parodose tik kas antrus metus. Rengiant tokias parodas kas antrus metus, jos būtų didesnės ir efektyvesnės, susilauktų daugiau dėmesio, nes mes turime labai geras patirtis Hanoverio (Vokietija) gyvulininkystės parodoje, kuri vyksta kas antrus metus.

VDU ŽŪA Verslo ir socialinės partnerystės centro atstovai, parodos organizatoriai, 2023 m. spalio mėnesį vyko semtis patirties, kaip organizuoti parodas, kad jos būtų efektyvesnės, pritrauktų daugiau žmonių ir atitiktų ne tik Europos, bet gal ir pasaulio lygmenį, į JAV Viskonsino valstijos miestą Madisoną, kur tais metais, spalio 3–6 d. vyko tradicinė pienininkystės paroda „World Dairy Expo“. Tai viena didžiausių šio sektoriaus parodų pasaulyje. Jie ten sėmėsi patirties, o kaip ją praktiškai bandys įgyvendinti mūsų ŽŪA, neaišku.

Pastebėjome, kad gyvulininkystės paroda praėjusiais metais buvo gana aktyvi, įdomi degustacinėmis galimybėmis, bet, vėlgi, šiandien mes turime visiškai kitokią situaciją pienininkystės ir gyvulininkystės sektoriuose. Dėl gyvulių ligų protrūkio ekspozicija žymiai susiaurės ir, tikėtina, kad paroda savo mastu bus mažesnė. Todėl sunku pamatuoti, ar ta paroda bus efektyvi. Kita vertus, kartais iš rutininio dalyko bandome padaryti kažką gero, bet ne visada išeina taip, kaip norime. Manau, kad regioninių parodų organizavimas kartu su asociacijomis tikrai turėtų vėl atgyti ir tada būtų dar įdomiau ir efektyviau.

Kalbant ūkiškai ir paprastai, kyla klausimas, ar tikrai reikia tos šiemetinės arklių ir triušių parodos, nes turime gerokai svarbesnių sričių pinigams investuoti. Štai sustabdėme „Lietuvos žirgyno“ privatizavimą, kurio remontui, aikštės ir maniežo sutvarkymui irgi reikia pinigų. Galvojame, iš kur jų gauti. Net stogui uždengti nėra lėšų...Gal tikrai tikslingiau būtų Žemės ūkio akademijoje vykstančią gyvulininkystės parodą organizuoti kas antrus metus?“

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.