Kaunas -12,9 °C Rūkas
Ketvirtadienis, 22 Sau 2026
Kaunas -12,9 °C Rūkas
Ketvirtadienis, 22 Sau 2026



Sūrio ekspertė Ernesta Palubinskienė rengia sūrių ir gėrimų degustacijas.

Sūrio ekspertė: „Lietuviški sūriai nenusileidžia prancūziškiems“

2025/08/23


Padidink tekstą

Lietuviai vis plačiau užsiima sūrių gamyba: vietiniame asortimente ne tik ilgametes tradicinis skaičiuojantys varškės, bet ir kietieji, ir net pelėsiniai sūriai. „Judame į priekį itin sparčiais žingsniais, tą rodo augantis eksportas net į sūrio šalimis laikomas Prancūziją ir Italiją“, – teigia Lietuvos someljė mokykloje dėstanti sūrio ekspertė Ernesta PALUBINSKIENĖ. Ją kalbina „Ūkininko patarėjo“ korespondentė Laima SAMULĖ.

– Kada pati susidomėjote sūriais, jų gamyba?

– Maždaug prieš devynerius metus Vilniuje duris buvo atvėrusi pirmoji specializuota sūrių parduotuvė. Įsitraukusi į jos veiklą, organizavau mokymus, degustacijas, važinėjau po parodas ir plėčiau asortimentą vis naujais produktais. Taip pat teko kurti programas, skirtas rengti profesionalius sūrio pardavėjus (cheesemongerius). Deja, šiai profesijai lietuviško atitikmens neturime, todėl dažniausiai esame tituluojami sūrio ekspertais ar sūrio someljė. Mano tikslas buvo padėti žmonėms kuo daugiau sužinoti apie sūrį ir išmokti jį pardavinėti. Vėliau veiklos kryptis pasuko į domėjimąsi gėrimais, tad dabar dirbu ir su vynais, ir su sūriais.

– Kokius mokslus, kursus reikia baigti, kad taptum sūrio someljė?

– Nėra vienos ugdymo įstaigos ar specialios programos. Lietuvoje su sūrio gamyba artimiau susipažinti galima studijuojant maisto technologijų programose. Amerikoje yra kelios mokyklos, na, o Europoje viskas vyksta daugiau empyriniu būdu – norėdamas daugiau sužinoti apie sūrius, važinėji po parodas, lankaisi sūrininkų ūkiuose ir semiesi žinių bei patirties. Organizuojama ir daug individualių kursų: sūrininkai ar sūrio pardavėjai (kaip ir virtuvės šefai) turi savo asmenines kursų programas.

Aš daugiausia važinėjau į parodas Nyderlanduose, Austrijoje, vėliau ir Prancūzijoje, Italijoje, Vokietijoje. Pradėjau nuo olandų, nes būtent ten atsiveria visas lietuvių taip mėgstamo „fermentinio“ sūrio pasaulis.

suriu degustacija
Brangesnių sūrių sudėtyje gali būti ypatingų priedų, pavyzdžiui, trumų.

– Ar daug lietuvių sutikote, besimokydama geriau suprasti, pažinti sūrius?

– Tai gana siaura niša. Tarptautinėse parodose dažniau galima sutikti ne būsimus sūrių ekspertus ar pardavėjus, bet lietuvių sūrininkus, kurie patys gamina sūrius, ir nori papildyti savo žinių bagažą ar įgyti daugiau gerosios praktikos. Jie lankosi parodose, ragauja, renka informaciją, kurią vėliau sėkmingai pritaiko gamindami lietuviškus sūrius.

– Kurios šalys sūrių gamyboje laikomos stipriausiomis?

– Tradiciškai visų sūrių karalienė yra Prancūzija, kuri gamina ir eksportuoja visus klasikinius sūrius, pradedant kietuoju, baigiant baltojo bei mėlynojo pelėsio sūriais. Jei kalbėtume apie skirtingas sūrio mokyklas, tai fermentinio sūrio gamyboje, tiksliau – gaudos, čederio, edamo, labai stiprūs yra Nyderlandai ir Jungtinė Karalystė, neatsilieka ir Italija bei Ispanija. Tiesa, pastarosios dvi šalys daugiau specializuojasi gaminti kietuosius ir šviežio pieno sūrius.

Kaip vieną iš svarbių žaidėjų eksporte reikėtų paminėti ir JAV, tačiau Amerikoje pagaminama labai daug perdirbto sūrio gaminių. Nors gaminami ir eksportuojami didžiuliai kiekiai, amerikiečiai nėra didžiausi sūrio kultūros kūrėjai, daugiau jos skleidėjai, nes visgi jų populiariausias produktas yra perdirbto sūrio gaminys, net įprastai ir vadinamas amerikietišku sūriu.

– Nuo ko priklauso sūrio kokybė ir vertė?

– Sūrio kokybė priklauso nuo sudėties: kuo ji natūralesnė – tuo kokybiškesnis produktas. Sūriui pagaminti pakanka keturių ingredientų: pieno, druskos, fermento ir bakterijų kultūros. Jei matote tokią sudėtį, sūris greičiausiai bus kokybiškas. Gerame sūryje taip pat gali būti papildomų natūralių ingredientų, suteikiančių aromatą, subtilų skonį, tai – kmynai, ožragės uogos, įvairios prieskoninės žolelės ar kt. Taip pat gali būti dedama natūralių dažiklių. Tačiau kokybiško sūrio sudėtyje neturėtų būti standiklių ir kietiklių.

Sūrio kokybę taip pat gali nusakyti saugoma geografinė nuoroda. Šis ženklinimas rodo, kad sūris gaminamas pagal Europos Sąjungos apibrėžtus reglamentus, kuriuose nurodyta, kokių veislių karvės pienas turi būti naudojamas, kokios medžiagos gali įeiti į sudėtį, kiek laiko sūris brandinamas ir kt. Preciziškai kontroliuojamas procesas užtikrina, kad įsigysime tikrai kokybišką produktą, kurį valgyti skanu ir saugu.

sūris
Geriausia valgyti kambario temperatūros sūrius, nes tada šiek tiek sušyla ir išsiskiria riebalai, atsiskleidžia aromatas ir skonio savybės.

– Ar brangesnis sūris visuomet yra geresnis?

– Ne visada. Manau, kad vis tiek reikėtų kreipti dėmesį į sudėtį. Didesnę kainą gali lemti retesnių patelių, pavyzdžiui, buivolių, jakių ar net asilių, pienas, nes šios patelės duoda mažiau pieno, tad natūraliai brangsta sūrio gamyba. Jei sūris pagardintas trumais ar brangiausiu prieskoniu šafranu, jo kaina taip pat gali būti didesnė. Tačiau, jei kalbame apie įprastos sudėties sūrį, kaina nebūtinai yra faktorius, kurį reikėtų vertinti. Norint išsiaiškinti, ar sūris kokybiškas, geriau pasižiūrėti sudėtį ir kilmės nuorodą.

– Kokiomis su sūriu susijusiomis tradicijomis, šventėmis žavitės?

– Nyderlanduose gaminami mažiukai gaudos sūriukai, kiek panašūs į mūsų „Liliputą“, pagardinti įvairiais prieskoniais. Kasmet vyksta tokia šventė-festivalis, kurios metu ieškoma, kuo dar galima būtų paskaninti – ragaujami sūriai su skirtingais, netikėčiausiais priedais.

Norėčiau paminėti, kad ir Lietuvoje turime labai smagų sūrių festivalį Druskininkuose, kuris šiemet iš rugpjūčio perkeltas į spalį. Šiame festivalyje didžiausias dėmesys skiriamas lietuvių sūrio gamybai – speciali komisija netgi renka geriausius. Čia galite rasti ne tik lietuvišką varškės sūrį, tačiau ir pelėsinių, kietųjų, šviežio pieno ar net plautos žievės. Šiame festivalyje visuomet labai pradžiugina tai, kad dar kartą galiu įsitikinti, jog lietuvių sūrininkai šviesmečiais keliauja į priekį, o jų gaminami sūriai nei kokybe, nei skoniu nenusileidžia gaminamiems kitose Europos šalyse.

– Gal galėtumėte papasakoti, kaip gaminamos populiariausios sūrio rūšys?

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. rugpjūčio 22 d. numeryje!

 

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis
2026/01/21

Valstybinė žemė: ūkininkams ar spekuliantams?

Šiemet įsigaliojusi griežtesnė valstybinės žemės nuomos tvarka kelia rimtą nerimą ūkininkų bendruomenei. Vis dažniau girdimi signalai, kad atsiranda pareiškėjų, teikiančių paraiškas sklypams keliose savivaldybėse, skirtinguose...
2026/01/21

Ūkininkai dar turi vilties sustabdyti „Mercosur“ susitarimą

Vakar Europos Parlamentui rengiantis balsuoti dėl to, ar perduoti „Mercosur“ prekybos susitarimą Europos Teisingumo Teismui ir atidėti jo įgyvendinimą, viso žemyno ūkininkai susirinko Strasbūre į tęstinį protestą prieš ūkius žlu...
2026/01/21

Vadaktus garsina ir varpai, ir kėdės gatvėje

Nedidelis Radviliškio r. Sidabravo sen. Vadaktų miestelis sulaukia daug turistų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio, nes jame yra įdomių istorinių ir gamtos objektų. Miestelis – svarbi Šv. Jokūbo kelio per Liet...
2026/01/21

Bus galima kreiptis paramos apsisaugoti nuo vilkų

Kasmet šalies ūkininkai skaičiuoja dėl vilkų išpuolių ūkiuose patirtą žalą. Žemės ūkio ministerija primena, kad galima gauti paramą įsigyti priemonėms, kurios padėtų apsaugoti ūkinius gyvūnus nuo juos puolančių vilkų. Paramos parai&s...
2026/01/21

„eAgronom“ dirvožemio anglies kaupimo programa užsitikrino „Verra“ registraciją ir ūkininkams jau išdavė pirmuosius kreditus, leidžiančius juos generuoti Baltijos šalyse ir Lenkijoje

„eAgronom“ – į žemės ūkį orientuota klimato technologijų įmonė, padedanti ūkininkams diegti tvarias praktikas – užsitikrino „Verra“ patvirtintą „Verified Carbon Standard“ registraciją ir išdav...
2026/01/21

Pasiektas rekordinis šaulių skaičius: didžioji dauguma – išsilavinę, absoliuti dauguma – dirbantys

2026 m. sausio mėnesio duomenimis, narystę Lietuvos šaulių sąjungoje (LŠS) pasirinko didžiausias piliečių skaičius nuo nepriklausomybės atkūrimo – organizacijai priklauso 18 286 šaulių. Suaugusiųjų šaulių š...
2026/01/21

Bitininkams – daugiau kaip milijonas eurų: sėkmės istorijos įkvepia

Bitininkystė – tai ne tik medaus gamyba, bet ir gyvybiškai svarbi žemės ūkio bei ekosistemų grandis. Suprasdamos šios veiklos svarbą, Žemės ūkio ministerija nuosekliai įgyvendina priemones, skirtas stiprinti bitininkystės sekto...
2026/01/21

Šildymo sąskaitos už sausį gali būti didesnės dėl žemesnės oro temperatūros

Vasarį gyventojai už sausio mėnesį gali gauti didesnes sąskaitas už šildymą. VERT pabrėžia, kad didesnes mokėtinas sumas lemia keli objektyvūs veiksniai: reikšmingai žemesnė vidutinė oro temperatūra ir dėl to išaugęs ši...