Įvairūs “Facebook” puslapiai, tokie kaip ICTV PH, „Forest Hunts“ bei “Viral Pulse” skelbia apie „Ocean Bloom“ – futuristinį vandenyne plūduriuojantį šiltnamį, auginantį šviežią maistą, valantį jūros vandenį ir gaminantį atsinaujinančią energiją – viskas esą yra vienoje savarankiškoje platformoje, plaukiojančioje prie Norvegijos krantų.
Šioje apskritoje meta saloje esą naudojama hidroponika ir akvaponika, daržovių auginimui naudojant žuvų atliekas kaip natūralias trąšas. Šis „šiltnamis-laivas“ esą varomas saulės, vėjo ir bangų energijos, jūros vandenį jis neva paverčia geriamu vandeniu, o sugeneruotą perteklinę energiją ir gėlą vandenį gali perduoti pakrantėje esantiems namams.
Pasirodžius tokiai „naujienai“ portalas iamcivilengineer.com net išsamiai aprašė šią technologiją.
Šiltnamis esą pastatytas ant tvirto pontono ir veikia akvaponikos principu: augalai auginami ne dirvožemyje, o vandenyje, praturtintame natūraliomis trąšomis iš žuvų, gyvenančių povandeniniuose aptvaruose. Žuvų gyvenimo atliekos filtruojamos ir grąžinamos į sistemą, aprūpindamos augalus būtinomis medžiagomis. Gamyboje nenaudojamos jokios sintetinės trąšos ar chemikalai. Čia net skelbiama, jog „Ocean Bloom“ derlius iš kvadratinio metro yra penkis kartus didesnis nei įprastinio ūkininkavimo būdu. Be to, aplink šiltnamį esą įrengtas dumblių bioreaktorių žiedas, kuris sugeria anglies dioksidą iš oro ir vandenyno, sumažindamas jo rūgštingumą ir pagerindamas ekologinę pusiausvyrą.
Pranešama, jog Norvegija planuoja išplėsti projektą į šalis ir salynus, kuriuos labiausiai paveikė kylantis jūros lygis ir dirbamos žemės trūkumas.
Tačiau portalas snopes.com nesėkmingai pamėgino atrasti kokius nors šios sensacingos naujienos patvirtinimus ir nustatė, jog „Facebook“ puslapis „Forest Hunts“ specializuojasi skelbdamas apie dažnai išgalvotus mokslinius atradimus, pasiekimus ir inovacijas, panaudodamas tam dirbtinio intelekto sukurtus vaizdus.
Per 24 valandas nuo liepos 22 d. iki liepos 23 d. puslapyje buvo paskelbta 20 įrašų apie skirtingus mokslinius atradimus. Viename įraše per tą laiką „Forest Hunts“ rašė apie Pietų Korėjos mokslininkų sukurtos robotinės medūzos, kuri esą minta mikroplastiku, išradimą, tačiau, panašiai kaip „Ocean Bloom“ atveju, jokių tokio kūrinio įrodymų nerasta. Vienas įrašas apie bandymus Meksikoje siekiant iš kaktuso sukurti biologiškai skaidų plastiką, buvo pagrįstas tikrais tyrimais, nors buvo skelbiamas kartu su dirbtinio intelekto sugeneruotu vaizdu. Tačiau nebuvo jokių įrodymų, patvirtinančių kitą įrašą apie beveik identišką Čilės mokslininkų projektą, kuriuo siekiama sukurti biologiškai skaidų plastiką iš kitos kaktusų rūšies.
„Ocean Bloom“ atvejis, regis, įkvėptas realaus plaukiojančio šiltnamio istorijos. „Medūzų barža“ buvo sukurta 2014 m. ir veikia saulės energija, kad augintų maistą ir gėlintų jūros vandenį savo reikmėms. Tačiau Italijoje įsikūrusi tyrėjų komanda, atsakinga už „Medūzų baržą“, netvirtino, kad ji gali pagaminti pakankamai perteklinės energijos netoliese esantiems namams, nors paminėjo, kad ateityje atnaujinus šiltnamio elektros energijos sistemą prireikus būtų galima „integruoti į elektros tinklą“.
„Medūzų barža“ atrodo visiškai kitaip nei dirbtinio intelekto generuojami plaukiojantys šiltnamiai. Be to, ji daugiausia pagaminta iš medžio, o ne stiklo ir metalo.
Sandra Pascoe Ortiz, Meksikos universiteto „Univa“ tyrėja, atrado tikrai inovatyvų sprendimą. Ji sukūrė technologiją, kuri gali prisidėti prie plastiko taršos mažinimo. Tai biologiškai skaidaus plastiko alternatyva iš kaktusų. Ši nauja medžiaga, pagaminta iš figavaisės opuncijos sulčių, dirvožemyje suryra per vieną mėnesį, o vandenyje – vos per kelias dienas.
S. P. Oritz mano, kad ši nauja medžiaga taps tvariu daugelio šiandien naudojamų vienkartinio naudojimo stalo įrankių bei maišelių pakaitalu. Žaliava ne tik iš netoksiška, natūrali, bet ir atsinaujinanti, nes gamybai naudojamas kaktusas lieka toliau augti, priaugina daugiau narelių.
Be kita ko, figavaisė opuncija yra maistinis kaktusas.
Kaip skelbia BBC, jau šiuo metu S. P. Ortiz laboratorijoje kaktusų nareliai paverčiami plastiku per 10 dienų, tačiau, pasitelkus pramonines inovacijas bei naujausią įrangą, šį procesą galima paspartinti.
Nors dar daug ką reikia nuveikti, kol pamatysime iš kaktusų pagamintus valgomus plastikinius stalo įrankius, tačiau jau dabar pasiekta didelė pažanga.
„Tarša plastiku yra daugialypė problema, kuriai spręsti reikia daug skirtingų inovacijų, todėl mums ir reikia tvarių pakuočių alternatyvų, jei norime ilgalaikio plastiko naudojimo problemos sprendimo“, – sako mokslininkė.
Apie kur kas žemiškesnę, tačiau tikrą inovaciją – mobilias gydomąsias vonias karvėms – portalui nieuweoogst.nl papasakojo veterinarijos gydytojas Marcas Leusas iš Rossumo, pienininkystės ūkiams pasiūlęs naują paslaugą.
Dirbdamas jis stebėjo karves, kurios kenčia nuo dalinio paralyžiaus ar dėl kokių nors kitų priežasčių negali stovėti. Tuomet jis greitai per „Google“ paiešką aptiko sprendimą „Aqua Cow“. Po kurio laiko jis nusprendė įsigyti gydomąją karvių vonią ir nepasigalėjo dėl šio sprendimo.
„Dauguma ūkininkų, kurie man skambina pirmą kartą, apie karvių maudynes yra išgirdę iš jaunesnių ūkininkų, potencialių įpėdinių ar kolegų iš pieno ūkių. Jie taip pat kartais skambina gavę veterinaro rekomendaciją“, – sako ūkininkas.
M. Leusas ragina ūkininkus nelaukti, kol karvė nesikels dvi ar tris dienas, o skambinti iškart vos pastebėjus negalavimus. Pasak jo, uždelsus yra daug didesnė tikimybė, kad karvė pati neišlips iš vonios arba jai reikės dar vieno gydomojo seanso, kad atgautų jėgas.
Karvė pirmiausia paguldoma ant specialaus kilimėlio. Teleskopinis krautuvas įtraukia kilimėlį ir karvę į vonią – metalinę U formos konstrukciją su dviem angomis. Šios angos užsandarinamos, kad vonia prisipildytų 31 laipsnio Celsijaus vandeniu. Priklausomai nuo karvės dydžio, tam reikia apie 2,5 kubinio metro vandens. Tada karvė atsistoja vonioje ir gali joje išbūti penkias–šešias valandas. Vonios priekyje yra vietos pašarui ir švariam vandeniui.
Pasak veterinaro, šilta vonia veiksminga maždaug septyniais atvejais iš dešimties, ji padeda po veršiavimosi susirgus pareze, nuo fosforo trūkumo kenčiančioms karvėms, turinčioms E. coli, kai kuriais kitais atvejais. Šilta vonia pagerina kraujotaką raumenyse ir tai daug geriau, nei klubo sąnario sąvarža.
Tačiau naujausios technologijos žemės ūkyje pirmiausia asocijuojasi su robotais ir automatizuotomis sistemomis, atliekančiomis įvairias užduotis, pakeičiant žmonių rankų darbą. Šios technologijos apima viską – nuo sodinimo ir derliaus nuėmimo iki pasėlių stebėjimo ir rūšiavimo.
Tinklapis robovision.ai pateikia pavyzdžius, kaip dirbtinio intelekto robotika ir automatizavimas gali transformuoti ir optimizuoti ūkininkavimą bei visus žemės ūkio procesus.
Derliaus nuėmimo robotai su regėjimo dirbtinio intelekto sistemomis gali aptikti, kada vaisius ar daržovė yra tinkama skinti, ir taip pat juos nuimti.
Taip pat pranešama, jog originalios įrangos gamintojų (OEM) ISO ir vizijos dirbtinio intelekto platformos kūrėja „Robovision“ bendradarbiaudami sukūrė rožių augintojams darbą palengvinsiančią inovaciją, kuri leidžia automatizuoti tikslų rožių stiebų genėjimą ir optimizuoti dauginimo procesą. Be to, tie patys partneriai sukūrė tulpių svogūnėlių sodinimo mašiną, kuri automatizuoja tulpių svogūnėlių rūšiavimą ir sodinimą, siekiant išspręsti darbo jėgos trūkumo problemą Nyderlanduose. Ši inovacija jau pasitelkiama auginant pusę pasaulinės tulpių produkcijos.
Kompanija „EarthRover“ sukūrė kombinuotą pasėlių stebėjimo ir piktžolių aptikimo sistemą: mobilųjį robotą, kuris gali atpažinti ir išnaikinti piktžoles iki pat šaknų, nepakenkdamas pasėliams.
„Forbes“ konstatuoja, jog šiuo metu investuotojai noriai remia įmones, kurios derina dirbtinį intelektą ir biotechnologijas, siekdamos pagerinti dirvožemio sveikatą ir pasėlių derlių. Tokios įmonės, kaip „Andes.bio“, „Concert Bio“, „Exacto“, „Inevitable Technology“ ir „RhizeBio“, kuria biologines medžiagas, kurios didina produktyvumą ir kartu mažina poveikį aplinkai. Tuo tarpu „Trace Genomics“ ir „EarthOptics“ teikia duomenimis pagrįstas įžvalgas apie dirvožemio sveikatą ir atsparumą.
Parengė Ričardas Čekutis