Ūkininkai vėl pakilo prieš ES sutartis su amerikiečiais

Kaip vakar rašėme, Europos Komisija pateikė Tarybai pasiūlymus dėl ES ir „Mercosur“ partnerystės susitarimo, o taip pat dėl ES ir Meksikos modernizuoto visuotinio susitarimo sudarymo.

„Šios partnerystės suteiks milijardų eurų vertės eksporto galimybių visų dydžių ES įmonėms, prisidės prie ekonomikos augimo ir konkurencingumo, rems šimtus tūkstančių darbo vietų Europoje ir propaguos ES interesus bei vertybes. Jos sustiprins vertės grandines ir padės ES išplėsti savo patikimų ypatingos svarbos išteklių ir žaliavų šaltinių asortimentą. Didėjant geopolitiniam nestabilumui, šie susitarimai mus sieja su strategiškai svarbiais partneriais ir suteikia bendrą platformą tarpusavio pasitikėjimui stiprinti ir bendriems pasauliniams uždaviniams spręsti, įskaitant taisyklėmis grindžiamos pasaulinės prekybos sistemos modernizavimą“, - iškilmingai skelbia Europos Komisija.

O EK pirmininkė Ursula von der Leyen, mėgindama užbėgti už akių ūkininkų nepasitenkinimui, pridėjo: „Mūsų susitarimai su „Mercosur“ ir Meksika yra svarbūs ES ekonominės ateities etapai. Mes ir toliau įvairiname savo prekybą, skatiname naujas partnerystes ir kuriame naujas verslo galimybes. ES įmonės ir ES žemės ūkio maisto produktų sektorius iš karto gaus naudos iš mažesnių muitų tarifų ir mažesnių sąnaudų, taip prisidėdami prie ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo. ES jau dabar yra didžiausias pasaulyje prekybos blokas ir šie susitarimai sutvirtins šią poziciją.“

Tačiau tokios liaupsės Europos ūkininkų organizacijų neįtikino ir šiandien jų atstovai rinkosi į protestą Briuselyje, prieš tai išreikšdami savo nepasitenkinimą tokiais susitarimais.

Ūkininkų organizacijų pozicija

Po vakarykščio EK sutarčių pristatymo sukilo ūkininkų asociacijos, kurios šiandien dalyvauja proteste Briuselyje ir prieš tai išplatino savo bendrą pareiškimą.

ES šalių paukštienos perdirbėjų ir prekybos paukštiena asociacija (AVEC), Europos cukraus gamintojų asociacija (CEFS), Europos kukurūzų augintojų konfederacija (CEPM), Tarptautinė Europos cukrinių runkelių augintojų konfederacija (CIBE), ES ūkininkų ir jų kooperatyvų organizacija (COPA-COGECA), Europos atsinaujinančio etanolio asociacija (ePURE), Europos kiaušinių, kiaušinių produktų, paukštienos ir žvėrienos didmeninės prekybos sąjunga (EUWEP), Europos pramoninio ir gėrimų etanolio asociacija (iEthanol) bei Tvarios Europos gyvulininkystės ir mėsos asociacija (SELMA) pareiškė, jog Komisijos pasiūlymas nepakankamas, o ES ir „Mercosur“ susitarimas vis dar kelia grėsmę tvarumui ir sąžiningai konkurencijai:

„Mūsų organizacijos atkreipia dėmesį į šiandienos Komisijos pasiūlymą dėl ES ir „Mercosur“ partnerystės susitarimo ratifikavimo ir prie jo pridedamą dvišalio apsaugos mechanizmo įgyvendinimo planą. Nors ši iniciatyva paaiškina tam tikrus apsaugos priemonių įgyvendinimo aspektus, lieka esminių klausimų, kaip dėl tokio vienašališko teisės akto balsuotų, jį vykdytų ir priimtų „Mercosur“ šalys...

Be šio papildymo, mūsų ilgalaikiai rūpesčiai lieka nepakitę, ypač dėl gamybos standartų skirtumų ir tvarumo iššūkių, kurie yra pagrindinė ir neišspręsta šio susitarimo problema. Komisija gali tvirtinti, kad „išklausė ūkininkus“, tačiau faktai aiškiai rodo, kad ES žemės ūkis prekybos derybose ir toliau laikomas tik derybų priemone.

Tas pats modelis, matomas neseniai sudarytame JAV susitarime, rizikuoja pasikartoti ir vykstančiose prekybos derybose su kitomis trečiosiomis šalimis. Jautrūs žemės ūkio sektoriai, kuriems jau daromas spaudimas, rizikuoja patirti nepakeliamą bendrą poveikį.

Šis spaudimas ratifikuoti susitarimus vyksta didelio netikrumo Europos žemės ūkio politikoje metu. Svarbių sprendimų dėl bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) ateities ir daugiametės finansinės programos (DFP) vis dar laukiama. Tačiau Komisija jau žada „apsaugos tinklą“ ES ir „Mercosur“ susitarimui – šis patikinimas stokoja patikimumo ir tik didina esamą painiavą“.

Nors prekyba iš tiesų yra išimtinė ES kompetencija, nacionalinės parlamentinės kontrolės apėjimas tokiame politiškai ir ekonomiškai jautriame susitarime kenkia demokratiniam teisėtumui ir prilygsta politiniam stūmimui.

Taip pat minėtos organizacijos išreiškė susirūpinimą dėl Komisijos numatyto ratifikavimo proceso: „Nors prekyba iš tiesų yra išimtinė ES kompetencija, nacionalinės parlamentinės kontrolės apėjimas tokiame politiškai ir ekonomiškai jautriame susitarime kenkia demokratiniam teisėtumui ir prilygsta politiniam stūmimui. Atsižvelgiant į pradinį derybų įgaliojimą ir toli siekiančias pasekmes Europos žemės ūkiui, taip pat reikėtų konsultuotis su nacionaliniais parlamentais. Mūsų sektoriaus jautrumas, tvarumo pastangos, gamybos standartai ir piliečių pasitikėjimas turi būti visapusiškai gerbiami ir saugomi. Šis susitarimas neatitinka šių reikalavimų. Todėl raginame Tarybą ir Europos Parlamento narius atmesti Komisijos pasiūlymą“.

Susitarimų esmė

EK toliau aiškina, jog susitarimu su „Mercosur“ bus sukurta didžiausia pasaulyje laisvosios prekybos zona, apimanti daugiau kaip 700 mln. vartotojų rinką. ES įmonės turės pradininkės pranašumą, nes galės naudotis mažesniais tarifais regione.

Apskaičiuota, kad dėl susitarimo ES metinis eksportas į „Mercosur“ gali padidėti iki 39 proc. (49 mlrd. EUR), o tai esą padėtų sukurti daugiau kaip 440 000 darbo vietų visoje Europoje. Juo bus sumažinti dažnai pernelyg dideli „Mercosur“ muitai ES eksportui, be kita ko, pagrindiniams pramonės produktams, pavyzdžiui, automobiliams (šiuo metu 35 proc.), mašinoms (14–20 proc.) ir vaistams (iki 14 proc.).

Būtent pastarasis EK paaiškinimas kelia ūkininkų įtarimus, jog susitarimą „prastūmė“ vokiečių automobilių gamintojai, išmainę savo naudą į Europos ūkininkų interesus.

Toliau EK pasakoja, jog numatoma, kad ES žemės ūkio maisto produktų eksportas į „Mercosur“ padidės beveik 50 proc., nes susitarimu sumažinami dideli tarifai pagrindiniams ES žemės ūkio maisto produktams, visų pirma vynui ir spiritiniams gėrimams (iki 35 proc.), šokoladui (20 proc.) ir alyvuogių aliejui (10 proc.). „Susitarimu taip pat bus remiamas tradicinių aukštos kokybės ES žemės ūkio maisto produktų eksporto augimas. Juo taip pat bus panaikinta nesąžininga „Mercosur“ produktų, kurie imituoja autentiškus ES produktus, konkurencija apsaugant 344 ES geografines nuorodas. Susitarimu užtikrinama visaapimanti ir visapusiška visų ES žemės ūkio sektoriui opių klausimų apsauga“, - dėstome EK išaiškinime.

EK aiškina, jog pagal susitarimą lengvatinis žemės ūkio maisto produktų importas iš „Mercosur“ ribojamas iki ES produkcijos dalies (pavyzdžiui, 1,5 proc. jautienos ir 1,3 proc. paukštienos atveju). Be to, esą nustatomos griežtos apsaugos priemonės, kuriomis jautrūs Europos produktai apsaugomi nuo bet kokio žalingo importo iš „Mercosur“ augimo.

Komisija mėgina guosti ūkininkus, jog į pasiūlymą dėl BŽŪP po 2027 m. įtrauktas tikslinis bent 300 mlrd. EUR pajamų rėmimo biudžetas, kuriuo užtikrinama, kad ES ūkininkai ir toliau gautų dideles ir stabilias pajamas.

Sutartis su Meksika

Komisija pasakoja, jog pagal galiojantį prekybos susitarimą ES kasmet į Meksiką eksportuoja prekių ir paslaugų už daugiau kaip 70 mlrd. EUR ir taip padeda sukurti daugiau kaip 630 000 darbo vietų visoje ES.

„Meksika yra maisto produktus importuojanti šalis, todėl susitarimas bus labai naudingas ES žemės ūkio eksportuotojams. Atnaujintu ES ir Meksikos susitarimu bus panaikinti likę muitų tarifai, taikomi ES žemės ūkio maisto produktams, pavyzdžiui, sūrio, paukštienos, kiaulienos, makaronų, obuolių, džemų, taip pat šokolado ir vyno eksportui į Meksiką. Panaikinus šiuos tarifus, kurie šiuo metu siekia 100 proc. tam tikram ES eksportui, ES žemės ūkio produktai Meksikoje taps daug konkurencingesni. Be to, paprastesnės procedūros leis žemės ūkio maisto produktų eksportuotojams greičiau ir pigiau parduoti savo produktus Meksikos rinkoje“, - giriasi Komisija.

Vis dėlto, net ir EK išaiškinime ryškėja tikrieji sutarties tikslai: „Modernizuotas susitarimas suteiks itin svarbią prieigą prie svarbiausiųjų žaliavų, o tai bus naudinga strateginėms Europos pramonės šakoms, nes Meksika yra didžiausia fluorito (naudojamo įvairiuose cheminiuose, plieno gamybos ir keramikos procesuose), bismuto (naudojamo vaistams ir kosmetikai) ir stibio (naudojamo, pavyzdžiui, antipirenams, švino rūgštinėms baterijoms, stiklui ir keramikai) tiekėja“.

Komentarai

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas „Ūkininko patarėjui“ sako, jog Europos žemės ūkis jau seniai tapo „mainoma korta“ tarp didžiųjų politinių žaidėjų:

„Nieko naujo nėra nei ūkininkų protestuose, nei Briuselio politikoje, kurioje žemės ūkis seniai yra „mainoma korta“. Žinoma, visa ES dabar dar turės ratifikuoti tuos susitarimus, tačiau šis buldozeris seniai važiuoja ir tokie susitarimai vykdomi ūkininkų sąskaita... Vėlgi, seniai kalbama, kad šie susitarimai reikalingi Vokietijos automobilių pramonei, kadangi jie nori savo produkcijai atsiverti Pietų Amerikos rinkas su minimaliais muitais arba išviso be jų. Iš viso to, kas dabar vyksta, susidarau įspūdį, jog būtent taip ir yra. Lietuvoje kažkokių protestų šiuo klausimu nesimato...“

Seniai kalbama, kad šie susitarimai reikalingi Vokietijos automobilių pramonei, kadangi jie nori savo produkcijai atsiverti Pietų Amerikos rinkas su minimaliais muitais arba išviso be jų.

Lietuvos žemės ūkio tarybos vadovas Jonas Vilionis teigia, jog ūkininkų organizacijos vieningos šiuo klausimu, tačiau iki politikų prisibelsti sudėtinga:

„Ūkininkų organizacijos dėl tos „Mercosur“ sutarties vieningos kaip niekada, mes ne kartą protestavome ir prieštaravome tam. Pavyzdžiui, Seimo Kaimo reikalų komitete daug kartų aiškinome situaciją, o ir pats komitetas tam nepritaria. Tačiau Seimo Užsienio reikalų bei Europos reikalų komitetai, į kuriuos mes nesame kviečiami, jeigu ten su tanku neįvažiuoji, pritaria tokiems susitarimams. Jiems yra „dzin“, nors šiuo metu apskritai sprendžiasi klausimas, būti ar nebūti tiek Europos, tiek ir mūsų žemės ūkiui... Jeigu Europos Komisija pritarė, vadinasi, žemės ūkį tiesiog „padės ant kortos“ ir pasibaigs visi prieštaravimai...“

Parengė Ričardas Čekutis

ŪP redakcijos nuotraukos