Parlamentas svarstys, ar paskolų negrąžinusiems kailinių žvėrelių ūkiams mokėti kompensacijas

Parlamentas antradienį po pateikimo pritarė Vyriausybės teiktoms pataisoms, kuriomis siūloma kompensacijas išmokėti ir tuo atveju, jei dar negrąžintos paskolos, suteiktos pagal Covid-19 ar Rusijos agresijos pasekmių likvidavimo finansines priemones.

Už šiuos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimus balsavo 86 parlamentarai, dar septyni susilaikė.

„Siūlomas pakeitimas, kad šitie ūkio subjektai turėtų galimybę gauti kompensaciją, jei jie veiklą nutraukia anksčiau nei sueina lengvatinio kredito grąžinimo terminas“, – Seime pristatydamas pataisas sakė laikinasis žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas.

Dabar iš verslo pasitraukiančios fermos negali gauti kompensacijų už veiklos nutraukimą ir statinių nugriovimą, įrenginių sunaikinimą bei atliekų sutvarkymą, jei yra negrąžinusios šių paskolų.

I. Hofmanas paragino paieškoti papildomų lėšų kompensacijoms, kurias jis vadino „patyčiomis iš žmonių, kurie vykdė veiklą“.

„Seimas turi tokią teisę vieną ar kitą ūkio šaką vykdant tautos valią uždrausti, tačiau tai turėtų būti daroma civilizuotai, nes ūkiai užsiiminėjo visiškai teisėta veikla, be to, daugelis jų dar gavo ir Europos Sąjungos paramą“, – kalbėjo I. Hofmanas.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys Kęstutis Mažeika savo ruožtu teigė, jog pataisomis „tiesiog taisomos spragos, paliktos per daug skubotai ir emociškai staiga uždarius tikrai efektyviai veikiančią ūkio šaką“.

Konservatorė Aistė Gedvilienė vylėsi, kad pataisos „visiškai sutvarkys“ kailinių žvėrelių draudimo klausimą. 

Anot I. Hofmano, dabar Lietuvoje dar likę aštuoni kailinių žvėrelių ūkiai, iš kurių trys stambūs.

„Valstietis“ Bronis Ropė pareiškė, kad priimdamas kailinių žvėrelių draudimą ankstesnės kadencijos Seimas „pasielgė labai vaikiškai“: „Priėmė sprendimą uždrausti, o paskui, kaip Dievas duos.“

Parlamentas antradienį iš darbotvarkės išėmė liberalo Viktoro Pranckiečio pasiūlymą kailinių žvėrelių verslo draudimą atidėti dvejiems metams iki 2029 metų.

KT šiemet kovą paskelbė, kad praėjusios kadencijos parlamento įteisintas kailinių žvėrelių verslo draudimas neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui. 

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) rugpjūtį BNS informavo, kad yra gavusi šešias kompensacijų paraiškas.

Vien šiemet sulaukta dviejų paraiškų – vienam pareiškėjui išmokėta 1,7 tūkst. eurų už 850 žvėrelių, o antram – 261,2 tūkst. eurų už 87 tūkst. gyvūnų, augintų trijose fermose. Pernai trims fermų savininkams išmokėta beveik 11 tūkst. eurų už 3,66 tūkst. žvėrelių. Be to, viena paraiška buvo atmesta, nes ūkis ją teikė nenutraukęs veiklos.

Pagal Seimo priimtą Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą kailinių žvėrelių fermų Lietuvoje nebeliks nuo 2027 metų.

Autorius Lukas Juozapaitis

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama