Ūkis auga kartu su sausmedžiais

Vis labiau populiarėja

T. Šimėnas žemės įsigijo 2018 m. ir pradėjo kurti sausmedžių ūkį. „Ūkis oficialiai buvo įkurtas 2019 m. Pasirinkau auginti sausmedžių uogas – Lietuvoje vis labiau populiarėjančias ir sulaukiančias dėmesio. Pirmąjį derlių nuėmiau 2021 m.“, – pokalbį su „Ūkininko patarėju“ pradėjo kėdainiškis. Ieškodamas išskirtinių augalų, kurie leistų jam tobulėti, ūkio įkūrėjas suprato, kad reikia pasirinkti sausmedžius, kurie augs drauge su juo. „Tuo metu sausmedžiai Lietuvoje dar buvo nepopuliarūs, žmonės dažnai vadindavo sausmedžių uogas šilauogėmis. Todėl reikėjo daug edukacijos apie sausmedžių uogas, jų naudą sveikatai. Pastebėjau, kad šiais metais uogos jau tapo geriau žinomos. Tačiau nepaliauju skatinti žmones ragauti ir jas pažinti“, – akcentavo T. Šimėnas, kurio ūkį puošia iškaba su informacija apie valgomųjų sausmedžių uogas. Iškaboje rašoma, kad šios uogos išsiskiria unikaliu skoniu – jos saldžios, sultingos ir aromatingos. Valgomųjų sausmedžių uogose yra daugiau antioksidantų nei daugelyje kitų vidutinio klimato uogų, todėl jos dažnai vadinamos supermaistu. Valgomųjų sausmedžių uogose esančios geležies kiekis gerokai viršija mėlynėse esantį kiekį, jose gausu vitaminų C ir A, mineralų – kalio, kalcio, fosforo, seleno, B grupės vitaminų. Be to, sausmedžių uogos pasižymi stipriu antioksidaciniu potencialu dėl jose esančių antocianinų, kurie gali padėti mažinti uždegimą ir teigiamai veikti regėjimą. Kasmet vis daugiau žmonių atranda šių uogų teigiamą poveikį sveikatai ir mėgaujasi jų išskirtiniu, šiek tiek rūgštoku skoniu.

Vieni pirmųjų

T. Šimėnas pasakojo, kad valgomieji sausmedžiai dera labai anksti – uogas galima skinti jau birželio pradžioje. Uogos sunoksta anksčiau už šilauoges ir daugumą kitų uogų, todėl būna vienos pirmųjų, kurios pradžiugina vartotojus. „Valgomųjų sausmedžių uogos noksta ne visada vienodu metu. Kartais derlius renkamas birželio viduryje, o vienais metais uogos sunoko liepos 1-ąją. Viskas priklauso nuo sezono ir oro sąlygų. Žinau, kad pietrytinėje šalies dalyje ūkininkai sausmedžių derlių skina maždaug birželio 5–10 d.“, – pasakojo ŪP pašnekovas.

Sausmedžių uogų, kurios vis dažniau puošia mūsų sodus, skonis neretai nustebina tuos, kurie jų dar nėra ragavę. Nors iš pirmo žvilgsnio uogos gali priminti šilauoges, jų skonis yra savitas – kiekviena uoga gali būti kitokio saldumo ar rūgštumo. Todėl ūkininkas patarė, kaip geriausia mėgautis šių uogų įvairove ir atrasti jų unikalų skonį. „Klientams tenka aiškinti, kaip reikia valgyti sausmedžių uogas. Jas geriausia skanauti ne po vieną, o iš karto po 4–5, nes kiekviena uoga yra vis kitokio skonio – vienos saldesnės, kitos rūgštesnės. Sausmedžių uogų nereikėtų lyginti su šilauogių saldumu. Klientai, kurie perka uogas, supranta, kad sausmedžių uogų skonis – savitas“, – atkreipė dėmesį augintojas.

Sausmedžių oazė

Uogynas pavadintas „Šimėno ūkiu“. Šis 10 ha plotas Kėdainių r. primena mažą sausmedžių oazę, kurioje auga penkių veislių kruopščiai prižiūrimi sausmedžiai. Kiekvienos veislės uogos yra savito skonio ir charakterio. Ūkininkas pasakojo, kad sausmedžių krūmai kryžmadulkiai, o vyriški ir moteriški reprodukciniai organai vystosi skirtingu metu, todėl vienos veislės krūmų neužtenka – reikalingi bent trijų ar keturių veislių krūmai, kad jie duotų gausų derlių.

„Geriausias rezultatas pasiekiamas, kai vienas šalia kito sodinami skirtingų veislių krūmai, kurie žydi tuo pačiu metu. Kai kurios uogos būna rūgštesnės ir ne tokios skanios, todėl jos skirtos ne valgyti, bet gaminti sultims, sirupams, džemams“, – pasakojo ŪP pašnekovas. Jo teigimu, reikia nemažai kantrybės ir kruopštumo, kad galėtum auginti sausmedžius.

Nereikia skubėti

Anot T. Šimėno, kol uogynai pasiekia maksimalų derlių, praeina nemažai laiko. „Galima sakyti, kad tai – tinginių verslas, nes su sausmedžiais nėra labai daug darbo, daugiausia jo reikia derliaus nuėmimo metu, ypač kai auginami dideli plotai. Todėl tam yra būtinas kombainas. Mes rinkomės pramoninį auginimą. Žinoma, dabar uogos ūkyje dar yra skinamos rankomis, tačiau kai krūmams sukaks 10–15 m., tai taps beveik neįmanoma. Juk sausmedis užauga iki 2 m aukščio ir 1,5 m pločio, todėl rankomis bus sunku nuimti derlių“, – aiškino vyras.

ŪP pašnekovas teigė, kad jei deklaruojama, kad nuo vieno krūmo galima priskinti apie 5 kg uogų, tai jo ūkyje, turint maždaug 30 tūkst. krūmelių, derlius ateityje turėtų būti įspūdingas. „Kol kas vienas krūmas duoda 2–3 kg, o maksimalų derlių planuojame pasiekti aštuntais–devintais metais. Kuo patogus sausmedžių auginimas? Tuo, kad nereikia skubėti. Kol krūmeliai auga, vienais metais gali nusipirkti vieną ūkiui reikiamą dalyką, kitais – kitą, ir taip ramiai ruoštis gausiam derliui. O kitose srityse viską reikia padaryti čia ir dabar“, – akcentavo ūkininkas.

Prižiūrėti lengva

Vis tik jis pripažino, kad, palyginti su kitomis uogų rūšimis, pavyzdžiui, šilauogėmis, valgomuosius sausmedžius prižiūrėti lengviau – ypač jei pasirūpinama mulčiavimu ir genėjimu. Tačiau jiems taip pat, kaip ir šilauogėms, reikia laistymo, todėl „Šimėno ūkyje“ įrengtos laistymo sistemos. „Svarbu nuolat stebėti krūmelių sveikatą. Esame turėję problemų su agresyviais kenkėjais – skydamariais. Tuomet teko krūmus rauti, pjauti ir deginti. Kitos išeities nebuvo“, – dalijosi patirtimi ŪP pašnekovas.

Pasakodamas apie valgomųjų sausmedžių realizaciją, T. Šimėnas teigė kol kas neturintis problemų. Kadangi uogų kiekiai dar nėra dideli, jos sėkmingai parduodamos turguose Kauno apskrityse. Dalis žmonių atvyksta į ūkį ir patys pasiskina uogų.

„Žmonės atvažiuoja su šeimomis, su vaikais, jie nori gerai praleisti laiką, nes ūkis įsikūręs gražioje vietoje – ant upės kranto. Tai puiki galimybė ne tik jiems paragauti uogų, bet ir mums susipažinti su šauniais žmonėmis. Šiais metais turėjome keletą didesnių užsakymų iš firmų, kurios uogas liofilizuoja“, – pasakojo ŪP pašnekovas.

Jis svarstė, kad ateityje, didėjant kiekiams, viso derliaus turguose parduoti gali nebepavykti. „Nors jei pavyktų – būtų labai gerai“, – šyptelėjo jis. Šiais metais valgomųjų sausmedžių uogų kaina ūkyje, jei žmonės skynė patys, siekė 7 Eur/kg, o turgavietėje – 10–12 Eur/kg. Anot T. Šimėno, tokia kaina pirkėjų negąsdino. Yra žmonių, kurie neperka 1 kg, o pasirenka mažesnį kiekį, nes uogos yra supakuotos į įvairaus dydžio indelius.

Tautvydo ŠIMĖNO nuotraukos

Projektą „Klimato kaitos įtaka Lietuvos žemės ūkiui“ iš dalies finansuoja