Ar reikia miškų ūkinę veiklą atiduoti ŽŪM?

Seimo narys, partijos „Nemuno aušra“ pirmininkas Remigijus ŽEMAITAITIS:

„Šis sumanymas yra tikriausiai mūsų koalicijos partnerių – socialdemokratų. Mintis tokia, kad politikos formavimas, priežiūra ir vykdymas dabar yra sukoncentruoti vienose rankose. Manau, kad gal dėl to ir kilo siūlymas tam tikrą dalį – miškų ūkinę veiklą perduoti ŽŪM, kad ji būtų už tai atsakinga, o politikos formavimą ir kontrolę palikti AM.

Dabar kyla diskusinis klausimas, ką ŽŪM darytų – ar ji leidimus išdavinėtų, ar vykdytų su pramone susijusią ūkinę veiklą? Aš nežinau, kokia yra Europos Sąjungos (ES) valstybių narių patirtis, kokie modeliai veikia jose, nes tai ne mano siūlymas. Reikėtų pasidomėti, kaip yra kitose šalyse, ir tada bandyti jų praktiką pritaikyti pas mus. Kadangi tai yra ūkio priežiūra, galėtų ŽŪM darbuotojai automatiškai perimti dalį funkcijų, problemų nėra, nes valstybės tarnybos darbuotojai gali būti perkeliami. Tik manau, jog dar ankstoka kalbėti, nes tai tėra nuostata programoje. Dar nemačiau įstatymo projekto, nėra jo svarstymo ir net Seimo šio rudens sesijos darbotvarkėje.

Gali būti problemų, kad susikirs interesai dėl miškų priežiūros, nes tie patys išduoda leidimą kirsti, leidimą atsodinti, tie patys prižiūri, kaip iškirsta ir pan. Manyčiau, kad tai daugiau yra noras, jog AM kontroliuotų, kaip yra prižiūrimi miškai, kaip kertami, o patį ūkį tvarkytų ŽŪM. Nereikia pamiršti, kad dar yra ŽŪM pavaldi Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA), kuri teikia paramą žemės ūkio technikai įsigyti. Galėtų ji skirti paramą ir įvairiai miško technikai. VMU šiandien nepriklauso AM, yra atskira įmonė su atskira valdyba, atskiru direktoriumi, o jos kontrolę atlieka aplinkos ministras.“

Paskirtasis žemės ūkio ministras Andrius PALIONIS:

„Logikos tokiame pakeitime yra, nes dabar AM iš principo vykdo ir miškų politiką, ir ūkinę veiklą, ir miškų kontrolę. Žiūrint iš skaidrumo pusės, tikrai būtų logikos, kad AM vykdytų miškų politiką ir kontrolę, o ūkinę veiklą turėtų atlikti kažkas kitas. Jeigu pažiūrėtume į ES, tai tikrai nemažai yra valstybių, kurios turi Žemės ūkio ir miškų ministeriją. Tokia ministerija yra Suomijoje, kai kuriose senosios Europos valstybėse. Beje, daugiau nei prieš du dešimtmečius ir pas mus buvo Žemės ir miškų ūkio ministerija (ŽMŪM). Jeigu toks siūlymas atsirado Vyriausybės programoje, tai reikia galvoti, kaip tą būtų galima įgyvendinti. Natūralu, kad VMU, kuri vykdo ūkinę veiklą, ir turėtų būti prie ŽŪM. O tos kompetencijos ir funkcijos, sukauptos AM, turi būti išsaugotos ir perimtos.

Nežinau, kieno iniciatyva atsirado toks siūlymas Vyriausybės programoje, todėl sunkoka komentuoti. Žinau, kad tai tikrai ne AM iniciatyva. Turiu savo viziją, bet gal tie žmonės, kurie įrašė į Vyriausybės programą, turi kitokį matymą nei aš.“

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) pirmininkas dr. Algis GAIŽUTIS:

„Vien tik mechaninis perėjimas neduotų nieko. Vyriausybės programoje užsimenama apie valstybinius miškus, tik VMU patektų į ŽŪM kuravimo sferą kaip ūkine veikla užsiimanti įmonė. Būtų logiškiau, kad ir miškų politikos formavimas bei įgyvendinimas pereitų į ŽŪM. Tai, matyt, bus ne vien politinis apsisprendimas. Regionų ministerijos kūrimo dabar lyg ir atsisakoma. Svarbus yra funkcijų perdavimas ir pasidalijimas atsakomybėmis, kalbama, kad gal ir žemės klausimai vėl turėtų grįžti į ŽŪM. Ingridos Šimonytės vyriausybė Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT) atskyrė nuo ŽŪM ir perdavė AM. Būta svarstymų, kad NŽT galėtų būti perduota ir Regionų ministerijai. Todėl labai svarbu ne mechaninis perdavimas, bet tai, kas atstovaus ir kas rūpinsis miškų politikos formavimu, įgyvendinimu.

Šiandien miškų ūkinė veikla yra labai griežtai reglamentuota ir tai nėra nei gerai, nei blogai, tiesiog reikia, kad nebūtų perteklinės biurokratijos, o jos vis dar yra apstu. Dabar nuo ūkinės veiklos yra atskirti reglamentavimas, leidimų išdavimas ir inspektavimas. Kai stojome į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO), tai ir VMT buvo perskirta perpus – inspektavimo veikla užsiėmęs Miškų kontrolės departamentas perduotas Aplinkos apsaugos departamentui, o leidimus išdavinėti patikėta VMT. Kaip suprantu, ta pačia logika remiantis, dabar norima atskirti reguliavimo ir inspektavimo veiklą nuo ūkinės dalies. Negali ta pati valstybinė institucija ir bausti, ir ūkininkauti.

Praėjusį penktadienį konservatoriai buvo pasikvietę paskirtąją premjerę Ingą Ruginienę ir klausė apie miškų ūkinės veiklos perdavimą ŽŪM. Truputį keista, kad aplinkosaugininkai ir aktyvistai VMU perdavimą ŽŪM vertina kaip kažkokį miškų sunaikinimą. Tai absurdas. Turi būti viskas daroma plačiau, nes toje pačioje Vyriausybės programoje yra numatyta parengti miškų ūkio sektoriaus plėtros strategiją, taip pat ir biologinės įvairovės strategiją, kurių nei vienos, nei kitos Lietuva iki šiol neturi. Balansas turėtų būti lygiavertis, o ne toks, kaip Gintauto Palucko Vyriausybės programoje buvo surašyta vien tik aplinkosaugos perspektyvos – ribosime, neleisime, drausime ir t. t. Ši 20-oji Vyriausybė lyg daugiau siekia balanso, atsirado Vyriausybės programoje atskiros Miškų ir Aplinkosaugos sritys. Jos dera tarpusavyje ir taip siekiama subalansavimo, todėl, matyt, tuo keliu ir turėtų būti einama.“

UAB „Dzūkijos mediena“ direktorius Marius VALUKYNAS:

„Jeigu su miškininkyste ir toliau bus elgiamasi taip, kaip dabar, neatsižvelgiant absoliučiai nei į jokius mokslus, nei į patirtį, tiesiog politizuojant ar taikant kažkokius metodus, nėra jokio skirtumo, ar priklausys vienai, ar kitai ministerijai. Asmeniškai dar nesu girdėjęs apie tokius užmojus – dar tik Vyriausybės programoje įrašyta. O ar tokie žingsniai iš tikrųjų bus padaryti, dar sunku pasakyti. Esmė yra ta, kad jeigu nesikeis pats požiūris į ūkininkavimą, tai nėra jokio skirtumo, kokiai ministerijai priklausys miškų ūkio reikalai.

Kai seniau Lietuvoje buvo ŽMŪM, ji visus sprendimus, susijusius su miškininkyste, ir priimdavo. Kol nepasikeis politinis požiūris į miškus, bus nesvarbu, kuri ministerija prižiūrės miškų ūkinę veiklą. Neįsivaizduoju tokio atvejo, kad atidavus ŽŪM, kažkas „atsirištų“. Šiandien AM įgyvendina Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių direktyvą. Kai miškininkystė atiteks kitai ministerijai, tai jau nebereikės įgyvendinti tos direktyvos? Faktas, kad reikės.

Apribojimai miškininkystėje yra reguliuojami Miškų įstatymu ir Miškų kirtimo taisyklėmis. Pastarasis dokumentas mums yra svarbiausias. Nenorėčiau tikėti kalbomis, kad miškininkystę perėmus ŽŪM, aplinkosauginė kryptis visiškai pasikeistų į komercinę. Nors Vyriausybės programoje būna numatyta, atvirai pasakysiu, tokių dalykų, kuriuos nerealu įgyvendinti. Jeigu matytume toliau lydinčius kažkokius dokumentus, planus ar dar kažką, kaip čia toliau viskas vyks, tai būtų aiškiau.

Todėl dabar nematau jokio skirtumo, jokios logikos ir pagrindinio tikslo – jeigu nepasikeis valdžios požiūris į miškininkystę, o šiandien ji visiškai politizuota, arba nebus sukurtas įrankis, leidžiantis kažko pasiekti, pvz., kirtimų ribojimų, tai nėra jokio skirtumo, kuri ministerija kuruos miškininkystę.“

Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) narys prof. Viktoras PRANCKIETIS:

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. rugsėjo 23 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.