Atsisakę pieno ūkio, R. ir M. Vilimai atsidėjo aktyviai bitininkystei. Iki šiol 20 m. buvo pasyvūs bitininkai, laikė bites sau, tai buvo vyro pomėgis, o dabar tapo šeimos verslu. Tokiu sumaniu, kūrybingu, kad šiemečiame „Metų ūkio“ konkurse Kupiškio r. Vilimai užėmė pirmąją vietą. Konkurso rengėjai, Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) skyrius su partneriais, ieškodami naujovių, šiais metais vertino ne tik tradicinį ūkininkavimą, bet ir kaimo verslus, produktų perdirbimą ir gamybą. Virsmas iš pienininkystės į bitininkystę R. ir M. Vilimų ūkyje, dėmesys inovatyviems sprendimams, naujovių paieškos ir kūrybiškumas vertinimo komisijai buvo ypač svarūs argumentai.
Visa tai paskatino ištraukti R. Vilimienę iš namų aktualiam pašnekesiui. Mat šią vasarą Vilimų šeimos namai nėra joks ramybės uostas. Suplanuotos savaitės ir dienos tolimoms kelionėms ir artimoms išvykoms, ką tik atbūta labai džiaugsmingoje šeimos šventėje – dukros vestuvėse. „Ūkininko patarėjo“ pašnekovė juokėsi, kad netgi ten būta daug kaimo tikrovės ir žemės ūkio aktualijų – žentas olandas ir svečiai iš Nyderlandų ne tik keliavo po Lietuvą, bet ir įsiprašė kieme pavairuoti traktorių, diskutavo apie pieno reikalus ir niekaip nenorėjo patikėti, kad pieno supirkimo kaina priklauso nuo parduodamo žaliavos kiekio, mažas ūkis mažesnę kainą ir tegauna. „Europoje taip būti negali, absurdas čia tikriausias“, – tikino jaunimas iš Nyderlandų.
Priešinantis tokiam absurdui, 2018 m. buvo įkurta LVPŪA. Bičiulių pastūmėta, R. Vilimienė ėmėsi veiklos, kad nebūtų skriaudžiami nedideli šeimos ūkiai. Kiek būta nemigos naktų, dokumentų nagrinėjimo, kelionių į sostinę, nuotolinių posėdžių, ūkininkų tarpusavio ginčų, konsultacijų, kiek stengtasi, aukota laiko...
„Bet didieji pieno perdirbėjai, matyt, labiau stengėsi. Vadinamasis Pieno įstatymas – vėl stalčiuose, niekam jis neįdomus. Savas, supratingu atrodęs ministras – jau beveik nebe ministras, prirašyta naujų absurdiškų įsakymų, pavyzdžiui, dėl mėšlo tvarkymo. Per savo veiklos metus Žemės ūkio ministerijai įteikėme gal 18 raštų, rengėme siūlymus įstatymo pataisoms Seimui – beviltiška. Bet dabar jau yra ir gerų pokyčių – jau pabrango pienas, pakilo veršelių supirkimo kainos. To nėra buvę 20 metų. Telyčias, karves brangiau superka. Nes jų nebeliko, lenkai pasiėmė. Pieno kaina pakilo, nes kooperatyvas „Pienas LT“ ėmėsi veikti aktyviau, atsirado reali konkurencija“, – ŪP pašnekovės mintys dar vis ten, kur buvo svarbi ir miela sritis.
Dabar, sako, naujų sektoriaus problemų nebesiima nagrinėti, bet dėl seno įdirbio kaupia informaciją, domisi Ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo, dar kitaip vadinamo Pieno įstatymo, likimu, dalyvauja žemdirbių savivaldos ir valdžios institucijų nuotoliniuose pasitarimuose, kol nervai laiko...
R. Vilimienei džiugu, kad pavyko užkirsti kelią kai kurioms nesąmonėms, pavyzdžiui, draudimui rišti karves, esą taip jos kankinamos. Nebegirdėti apie Pieno rizikos valdymo fondą.
Pašnekesyje vis grįžtame prie laukinės gamtos. Kol buvo šeimos pieno ūkis, gyvuliams grėsmę kėlė vilkai. Gyvulių nebėra, dabar šeimos ūkyje atsirado medus, bet atėjo meškos, kurios jį labai mėgsta. Neseniai jos įsisuko į Anykščių r. mero Kęstučio Tubio avilius netoli Šimonių girios. ŪP pašnekovei tokios baimės atrodo menkos ir juokingos. Kaip žmonės sako, yra bėda, bus ir roda. Prieš kelis dešimtmečius vilkai buvo įnikę pjauti veršelius, Migonių k. per ganiavos sezoną išpjovė 26. Tada žmonės labiau saugojo gyvulius. Vilimai įsigijo garsinę patranką, gerai patriukšmavo. Šešerius metus buvo ramu, vėliau plėšrūnai vėl įsidrąsino, teko priauglį vesti į kiemus, tverti gardus. Pasak ūkininkės, taip ir dabar – su naujais atėjūnais reikės susitaikyti, išmokti sugyventi, labiau saugotis.
„Aš manau, kad gamtos tvarką sutrikdo žmogaus sprendimai. Šimtą metų meškoms netiko Lietuvos miškai, eidavo pro mus iš Estijos į Baltarusiją, o dabar jau tinka? Pastatyta siena perkirto jų migracijos takus, todėl gyvūnai blaškosi“, – svarstė apie karštąją gamtos ir bitininkų aktualiją.
VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. rugsėjo 23 d. numeryje!
Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją
arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,
arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.
Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt
bei Perlo terminaluose.
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.