Nobelio ar Šnobelio premija?

Iš pradžių truputis žinių. Švedų chemikas Alfredas Nobelis per savo palyginus neilgą 63 metų gyvenimą (netrukus, spalio 21 d., bus jo 192-osios gimimo metinės) užpatentavo 355 išradimus, tarp kurių, žinoma, išsiskiria dinamitas – pagrindinis visų karų ir konfliktų dalykas. Mokslininkas buvo pacifistas ir naiviai manė, jog sprogmenų išradimas privers atsisakyti ginklų bei žudynių. 1895 m. lapkričio 25 d. savo testamente jis nurodė suformuoti fondą, kurio paskirtis – racionaliai valdyti A. Nobelio paliktą turtą, iš kurio būtų premijuojami žmonės ar organizacijos, atnešusios didžiausią naudą žmonijai. Šiandien fonde sukaupta daugiau kaip pusė milijardo dolerių, jo įkūrimo metu buvo 31 mln. Švedijos kronų.

Beje, jo ir vyresniųjų brolių Roberto bei Ludvigo Nobelių gautos pirmosios didžiulės pajamos buvo susijusios su naftos verslu Azerbaidžane. Dabar premijos skiriamos šešiose nominacijose, vienos jų vertė siekia apie 930 tūkst. JAV dolerių, bet, pavyzdžiui, 2007 m. ji sudarė 1,56 mln. dolerių. Tačiau suma nuolat kinta, priklausomai nuo Nobelio fondo finansinės padėties. Nominantų vardai paprastai teikiami kasmet nuo rugsėjo iki sausio mėnesio. Jei premija neskiriama, vardai griežtai neskelbiami 50 metų. Premijų įteikimo ceremonija kasmet vyksta gruodžio 10 d., kai išradėjas, taip ir nesukūręs šeimos, po insulto nuo vidinio kraujavimo mirė.

Šiandien Nobelio premijų komitetas savo posėdžius rengia dvi spalio savaites. Iš šešių nominacijų Nobelio taikos premija – komplektas iš 18 karatų aukso medalio, diplomo bei beveik 1 mln. JAV dolerių – vienintelė yra įteikiama Oslo merijoje. Šiemet tai bus jau 125-oji premija. 

Šiemet į premiją pretendavo 338 nominantai (toks ilgas jų sąrašas susidaro per daugybę metų, jame, beje, yra ir prof. Vytauto Landsbergio pavardė).

Kažkas šoka džiaugsmo šokį, o D. Trumpas tarsi prikando liežuvį. Tačiau Baltieji rūmai išplatino pareiškimą, kritikuojantį Nobelio premijų skyrimo komitetą. Nors D. Trumpas pasigyrė, kad jo dėka buvo pasiekta taika septyniuose konfliktuose ir artėja aštuntojo finalas, padėtis pasaulyje rodo ką kita: nuo 1946 m., kai Švedijos Upsalos universitetas pradėjo kurti pasaulinę konfliktų duomenų bazę, ginkluotų susidūrimų, kuriuose dalyvauja bent viena valstybė, skaičius pasaulyje dar niekada nebuvo toks didelis kaip 2024-aisiais. 

Iš aštuonių JAV prezidento taikingų pastangų „objektų“, atrodo, sėk­min­giausias bus taikos siekimas Ar­ti­muosiuose Rytuose. Politologas Al­vy­das Medalinskas savo „Facebook“ paskyroje rašo, jog kai kuriuose konfliktuose, pavyzdžiui, tarp Armėnijos ir Azerbaidžano, jokio taikos susitarimo nėra, o tik jo projektas. Laikinos paliaubos kur nors Afrikos žemyne dar nereiškia tvirtesnės taikos. Netgi susitarimas tarp Izraelio ir teroristinės grupuotės HAMAS nepagrįstas garantijomis, kad konfliktas vėl neplykstelės. Gerai, jog buvo susitarta pirmadienį išlaisvinti 48 Izraelio įkaitus ir iškeisti juos į maždaug 2000 palestiniečių, kad Tel Avivas patrauks savo kariuomenę iš Gazos. Tačiau D. Trumpo pastangomis sudaryta sutartis nenuginkluoja HAMAS, o Izraelis vis tiek kontroliuos 53 proc. šio sektoriaus. Kaip pasielgs kitos regione siaučiančios ginkluotos formuotės?

Rusijos karas prieš Ukrainą – D. Trum­po nesėkmė ir gėda. Jis pats pripažino, turėdamas galvoje ir Putiną: „Maniau, kad tai bus lengva... Labai juo nusivyliau, nes maniau, kad tai bus lengva išspręsti“. 

Jeigu D. Trumpas nori užkariauti didesnį autoritetą, mažinant priešpriešą, jis turi numalšinti Putino agresiją. Pirmas šiandienos žingsnis (nors tai ir skamba neįtikėtinai) – perduoti Uk­rainai toliašaudžių raketų „Toma­hawk“. 

„Juk jis sakė, kad sprendimas priimtas, bet kol tų raketų Ukraina negalės gauti ir panaudoti, tai bus tik žodžiai“, – rašo A. Medalinskas. 

O už žodžius niekas premijų nedalina.

Beje, vilties ją, tik kiek kitokią, gauti yra: egzistuoja ir 1991 m. JAV įsteigta vadinamoji parodijinė Šnobelio premija (angl. „Ig Nobel Prize“, nuo žodžio „ignoble“ – gėdingas). Pirmas 2000 m. ją gavo Rusijos ir Didžiosios Britanijos pilietybę turintis, Sočyje gimęs Nyderlandų fizikas Andre Geimas už varlių levitacijos (kūno būsenos keitimo įveikiant gravitaciją) magnetiniame lauke bandymus. Tiesa, po 10 metų jis „ištaisė“ savo tyrimų pobūdį ir pelnė tikrą Nobelio fizikos premiją už anglies dvideginio atomų tyrimus bei grafeno gavimo būdus. 

Kur kas daugiau galimybių pretenduoti į Nobelio taikos premiją turi Uk­rainos lyderis Volodymyras Ze­lenskis. O laukti liko nedaug – kai Ukrai­nos pergale baigsis karas.

Česlovas IŠKAUSKAS

Perpublikuota iš „Šilalės artojas“