Kaunas +17,9 °C Debesuota
Trečiadienis, 19 Rgp 2026
Kaunas +17,9 °C Debesuota
Trečiadienis, 19 Rgp 2026





Jolita ŽURAUSKIENĖ
ŪP korespondentė 

Avis gelbsti ne parama, bet „veidrodėliai“

2025/11/08


Padidink tekstą

Lietuvos avininkystės sektoriui vystyti iki šiol trūksta tinkamų paramos mechanizmų, skirtų bandų gerinimui, biosaugos reikalavimų užtikrinimui, apsaugai nuo vilkų. Dažnai kelią ūkio plėtrai, veislininkystės vystymui ir inovacijų diegimui užkerta diskriminacinės paramos sąlygos, tad sektorius nenumaldomai traukiasi.

Išmokos ne diferencijuojamos

Šiaulių r. ūkininkas Evaldas Laucevičius prisipažįsta, kad jis yra „užsikrėtęs“ idėja atsakingai ir kruopščiai auginti sufolkų veislės avis, siekiant gerinti jų genetinę įvairovę ir keisti Lietuvoje nusistovėjusius standartus. Todėl ūkyje atidžiai renka avinus ir avis reprodukcijai, gyvūnų įsigyja iš užsienio, ir džiaugiasi rezultatais. „Mes garantuojame ėriukų tėvų atsekamumą, fiksuojame gimimo ir tolesnio augimo svorius, nustatome vidutinį paros prieaugį, atliekame eksterjero vertinimus. Turėdami šiuos duomenis, galime atlikti griežtą atranką ir tikslingai eiti veislinės avininkystės keliu. Jeigu už veislines ir komercines avių bandas būtų diferencijuojamos išmokos, tikėtina, kad Lietuvoje atsirastų daugiau veislininkystės ūkių.

Jie sukurtų didesnę pridėtinę vertę – turėtume daugiau genetinės medžiagos, ji būtų visiems prieinamesnė, o gal net pavyktų pritraukti ir užsienio pirkėjų. Mes savo ūkyje jau sulaukėme pirkėjų iš Latvijos, Čekijos, Rumunijos. Sufolkų įsigijimo galimybėmis domisi ir Estijos bei Lenkijos ūkininkai“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė E. Laucevičius.

Kaip vieną iš tvarumo skatinimo priemonių, jis mato avių ganymą saulės parkuose, kuris galėtų būti įtrauktas kaip viena iš žaliojo kurso priemonių. Pasak ūkininko, jeigu būtų įdiegtos papildomos išmokos už ganymą būtent saulės parkuose, daugiau ūkininkų būtų linkę ieškoti partnerystės galimybių su saulės parkais, kaip ir jo atveju. „Esame vienas iš nedaugelio ūkių Lietuvoje, kuris avis gano saulės parkuose. Jau penktą sezoną draugaujame su „Saulės grąža“, įrengusia saulės parką Kuršėnuose. Matau, kad saulės energetika ir avininkystė turi itin puikią sinergiją. Ko reikia avims? Žolės, tvoros ir uždangos nuo karščio ir lietaus – visa tai saulės parkas suteikia 100 proc. O ko reikia saulės parkui? Kad žolė nebūtų peraugusi ir netrukdytų elektros gamybai. Per penkerius metus į šią teritoriją nė karto nėra įvažiavęs traktorius – ją sutvarko avys“, – tvarumo idėją aiškino sumanus ūkininkas.

Praverčia gebėjimai

Anot E. Laucevičiaus, pastaraisiais metais saulės parkai dygsta tarsi grybai po lietaus, o juose jokia antrinė žemės ūkio veikla nevykdoma. Tai reiškia, kad visas plotas, skirtas saulės parkams, yra išbraukiamas iš žemės ūkio veiklai naudojamų plotų. „Prieš 2 metus atsirado galimybė deklaruoti saulės parkų ganomą plotą, tai yra sveikintina. Tačiau kyla problema. Pagal dabartines taisykles, plotas, virš kurio įrengtos saulės baterijos, neįskaičiuojamas į deklaruojamą plotą, ir išmokos gaunamos tik už tą plotą, kuris yra atviras. Nesuprantu tokių taisyklių logikos, nes plotas po saulės baterijomis yra pilnas augmenijos ir ganomas, niekuo nesiskiria nuo likusios parko dalies“, – pastebėjo ŪP pašnekovas, suprantantis, kad kaip ir tvarus ganymas, taip ir apsauga nuo plėšrūnų yra tik jo paties, o ne valstybės rūpestis. Todėl, nors jų rajone vilkų problema nėra labai ryški, jam pačiam teko pasirūpinti reikalingomis apsaugos priemonėmis – įrengti aukštas tvoras, avis ganyti žmonių apgyvendintose vietovėse, o jų saugumo užtikrinimui pasitekti specialius šunis – Podhalės aviganius.

E. Laucevičiaus ūkis, kuris prilygsta Vakarų standartams, orientuojasi ne tik į veislines avis, kurios parduodamos, bet ir į produkciją. Ūkio šeimininkas stengiasi, kad produkcija kuo greičiau pasiektų klientų stalą, todėl organizuoja tiek skerdimo, tiek mėsos išpjaustymo paslaugas. „Trumposios maisto tiekimo grandinės veikia sėkmingai. Tačiau čia, kaip ir visur, pasitarnauja gebėjimai. Realizacijos problemų nėra. Šiemetės supirkimo kainos džiugina. Kalbant apie realizaciją Lietuvoje, didžiausias iššūkis – ėriukų įmitimas ir kokybė, todėl net komercinėse bandose būtina investuoti į avinus su aiškia genetika bei stipriai išreikštomis mėsinėmis savybėmis. Supirkėjai visada yra pasirengę gerai sumokėti už kokybišką, laiku pateikiamą ėrieną“, – ŪP pasakojo Šiaulių r. ūkininkas.

Dėmesys kokybei

Rietavo r. avininkystės ūkį prižiūrintis Žydrūnas Kundrotas pradėjo svarstyti apie produkcijos realizavimą tuomet, kai padidėjo mėsinių avių banda. „Kadangi mūsų ūkis nėra veislinis, mes dėmesį skiriame mėsos kokybei, o ji yra labai gera. Todėl nusprendėme Klaipėdoje, Turgaus aikštėje, atsidaryti skyrių ir ten prekiauti ūkyje išauginta aviena, ėriena bei šaldytais avienos produktais. Šį skyrių atidarėme praėjusiais metais prieš Kalėdas, greitai sukaks metai kai čia darbuojamės. Klientų yra, bet visada norisi, kad jų būtų dar daugiau“, – atviravo ŪP pašnekovas. Ūkininkas minėjo, kad trumpoji maisto tiekimo grandinė – iš ūkininko tiesiai vartotojui – jam pasiteisino. Darbas vyksta sėkmingai. Tačiau, anot jo, nors Vyriausybė yra iškėlusi siekį skatinti ir remti šias grandines, jis jokios paramos iš valstybės nėra gavęs. „Reikalingos programos. Investicijas reikėtų remti. Yra išmokos už avis, bet jos nėra didelės. Tai suteikia šiokios tokios naudos, tačiau viską apibendrinus ir suskaičiavus, didelių stebuklų iš to nėra“, – argumentavo Rietavo r. ūkininkas, neturintis savo skerdyklos. Šias paslaugas jis užsako. Anot Ž. Kundroto, mėsos tiekimas vartotojams būtų dar greitesnis, jei jis turėtų savo skerdyklėlę. Tuomet joje viską būtų galima atlikti greičiau ir patogiau. „Jei būtų skiriama parama, kreipčiausi ir įsirengčiau skerdyklėlę ūkyje. Tai padėtų sutaupyti ne tik laiko, bet ir išlaidų“, – tvirtino vyras.

Įvairūs aspektai

Anykščių r. savo lėšomis skerdyklėlę įsirengęs Ladas Katinas ŪP minėjo, kad jis valstybės paramos nesižvalgė, nes žinojo, jog jos teks laukti ilgai. „Mes norėjome, kad užauginta produkcija keliautų iki vartotojų namų durų, todėl nusprendėme nesinaudoti kitų skerdyklų paslaugomis ir įsirengti savo. Nuosavos skerdyklos įrengimas pareikalavo labai didelių investicijų – ne vien finansinių, bet ir žmogiškųjų išteklių. Čia yra daug įvairių aspektų. Kai pradedi skaičiuoti, ar tai verta, galutinis variantas nėra aiškus. Kadangi mes šią veiklą vykdome jau nemažai metų, kažko atsisakyti neketiname. Tačiau, jei dabar pradėtume viską iš naujo, tai greičiausiai pasirinktume arba tik skerdyklą, arba tik ūkį. Nes tai – dvi didelės investicijos“, – tvirtino L. Katinas.

Jis teigė, kad ūkininko pagrindinis darbas yra ūkininkauti, užauginti labai gerą produkciją, rūpintis ūkiu, juo domėtis. „Labai liūdna, kad šiais metais mūsų didelis ūkis negalėjo patekti tarp gavėjų paramos, kuri padėtų užtikrinti biologinį saugumą. Juk didelius ūkius taip pat reikia saugoti, ne tik mažus“, – problemą išsakė Anykščių r. ūkininkas.

Kelia nerimą

Lietuvos avių augintojų asociacijos (LAAA) tarybos pirmininkas Rimantas Kairys tvirtino, kad šiuo metu avininkystės ūkiams nerimą kelia mėlynojo liežuvio liga, kuri yra viena pavojingiausių užkrečiamųjų ligų. Jos plitimo rizika Lietuvoje auga, o avių laikytojai neturi jokių paramos instrumentų prevencijos priemonėms. „Todėl ypač svarbu įdiegti tinkamas biosaugos priemones, siekiant užkirsti kelią ligos plitimui. Tam dėmesį turėtų skirti ir valstybė. Reikalinga vakcinacija. Viliuosi, kad bus išspręsta ir vakcinų kompensavimo problema“, – atkreipė dėmesį R. Kairys.

Pratęsdama kolegos mintį, LAAA vadovė Gintarė Kisielienė paminėjo biosaugos problemas ir diskriminacinės paramos sąlygas. Šiais metais buvo renkamos paraiškos priemonei „Investicijos į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“. Atrankos kriterijai išskyrė kiaulininkystės (30 balų) ir galvijininkystės (20 balų) ūkius, o avininkystės ūkiams nebuvo skirta jokių papildomų balų. „Didesni kaip 20 sąlyginių gyvulių (SG) avininkystės ūkiai buvo eliminuoti iš paramos, jiems nebuvo skiriama sektorinių balų. Ministerija tą žinojo, tai buvo sakyta. Ji žadėjo kitais metais šią klaidą ištaisyti“, – ŪP vylėsi G. Kiselienė.

Diskriminacinės sąlygos

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. lapkričio 7 d. numeryje!

 

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis
2026/08/19

Žemės ūkis: algos didėja, bet dirbti nėra kam

Žemės ūkyje ir miškininkystėje, kaip ir kasmet, taip ir šiemet, trūksta darbo rankų. Pirmąjį pusmetį 658 darbdaviai Užimtumo tarnyboje paskelbė 2,8 tūkst. laisvų darbo vietų, t. y. 20 darbo vietų daugiau nei pernai. Šiame sekt...
2026/08/19

Nuo karvyčių prie avyčių

Ūkininkė, borderkolių veisėja ir trenerė, avių ganymo teisėja bei edukatorė – taip save pristato Audronė Naruševičė iš Panemunio k., esančio šalia Birštono. Anksčiau turėjusi melžiamų karvių bandą ir gaminusi įvai...
2026/08/19

Artėja žemės ir statinių masinio vertinimo dokumentų viešas svarstymas: visuomenė kviečiama dalyvauti

Kasmetinį viso Lietuvoje esančio nekilnojamojo turto vertinimą valstybės reikmėms atliekantis Registrų centras kviečia visuomenę dalyvauti viešame masinio vertinimo dokumentų svarstyme. Savo pastabas ir atsiliepimus parengtiems naujiems mas...
2026/08/19

Rugpjūtį pasiektas visų praėjusių metų rezultatas – 70 dienų elektra apsirūpinome patys

Auganti vietinė elektros gamyba Lietuvoje leidžia fiksuoti naujus rekordus. Šiemet jau 70 dienų šalies suvartojama elektra buvo visiškai pagaminta Lietuvoje, taip dar vasarą pasiekiant visų praėjusių metų rezultatą. Vertinant ...
2026/08/19

Gargždų centro atnaujinimas žengia į kitą etapą: ŽŪDC rengs teritoriją pokyčiams

Gargždų miesto centre planuojami pokyčiai artėja prie įgyvendinimo. Žemės ūkio duomenų centras (ŽŪDC) pagal sutartį su Klaipėdos rajono savivaldybės administracija rengs žemės sklypo ir statinių paėmimo visuomenės poreikiams projektą ir atliks su ...
2026/08/19

Pirmasis naujojo derliaus įspūdis – geras

Pasvalys („Darbas“). Su Talačkoniuose įsikūrusio rajono ūkininkų kooperatyvo „Šiaurės aruodai“ direktoriumi Aldu Gedvila kalbėjomės prieš porą savaičių, kai javapjūtė dar nebuvo įgavusi pagreičio. Ta...
2026/08/19

Išrinkta nauja Lietuvos oro uostų valdyba

Susisiekimo ministro Juro Taminsko įsakymu darbą pradeda naujos kadencijos Lietuvos oro uostų (LTOU) valdyba. Konkursą į tris nepriklausomų valdybos narių vietas laimėjo Julija Abromavičienė, Oleksandr Laneckij ir Mantas Šukevičius. Atranko...
2026/08/19

Su vasaros derliumi namuose – ir vaisinės muselės. Kaip jų išvengti?

Rugpjūtį sodai ir daržai dovanoja gausų derlių, todėl ir namų virtuvėse šiuo metu netrūksta šviežių uogų, vaisių bei daržovių. Tačiau kartu su vasaros gėrybėmis neretai pastebime ir mažus nepageidaujamus „svečius“ –...