Pasipriešinimas Ch. Hanseno planams stiprėja

Komisaro vizija

ES žemės ūkio komisaras Christophe'as Hansenas ir toliau siekia savo tikslo labiau sutelkti bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) finansavimą mažesniems šeimos ūkiams. Todėl šią savaitę vykusiame ES žemės ūkio ministrų susitikime jis gynė savo siūlomas ploto pagrindu nustatomas ūkininkams taikomų išmokų „lubas“.

Pasak Ch. Hanseno, šeimos ūkiai generuoja 47 proc. mažiau pajamų, palyginti su kitų tipų verslu. Atsižvelgiant į ribotas viešąsias lėšas, pajamų rėmimo priemones būtina taikyti ten, kur rinka nesuteikia pakankamai paskatų.

Kaip skelbia Komisija, tiesioginės išmokos ūkininkams kitame BŽŪP sudarys vidutiniškai 19 proc. ūkininkų pajamų ES. Pagal siūlomą Nacionalinį ir regioninį partnerystės fondą (865 mlrd. EUR), bent 293,7 mlrd. EUR bus skirta tiesiogiai ūkininkų pajamoms remti. Dar 453 mlrd. EUR bus skirta pagal nacionalinius ir regioninius partnerystės planus, skirtus pajamų rėmimo priemonėms, inovacijoms ir kaimo iniciatyvoms stiprinti. Be to, 6,3 mlrd. EUR vertės vieningas socialinės apsaugos tinklas padės sušvelninti rinkos krizes 2028–2034 m.

Ch. Hanseno pasiūlymo pagrindas – mažėjanti pajamų parama pagal plotą (DABIS) – schema, pakeičianti kelias dabartines BŽŪP išmokų sistemas. Pagal ją, išmokos mokamos pagal reikalavimus atitinkančius hektarus, tačiau įvedamas proporcingas mažinimas. Tai palaipsniui mažina išmokas didesniems ūkiams, siekiant skatinti teisingesnį paramos paskirstymą. Taip pat bus taikoma išmokų riba – 100 000 eurų vienam ūkiui per metus. Ch. Hansenas akcentavo, kad tiesioginių išmokų, viršijančių 100 000 eurų per metus, apribojimas paveiktų tik didžiausius gavėjus, o maždaug 96 proc. Europos ūkininkų esą tai visiškai neliestų.

Šalys kritikuoja

Vokietijos federalinis žemės ūkio ministras Aloisas Raineris griežtai kritikavo Ch. Hanseno pasiūlymą apriboti išmokas pagal plotą. Vokiečių politikas teigė, kad poveikis valstybėms narėms tokiu atveju labai skirsis, ir paragino suteikti Bendrijos narėms daugiau lankstumo žemės ūkio politikoje. Tuo pat metu jis atmetė aukštesnę susietųjų subsidijų viršutinę ribą, praneša šios šalies žemės ūkio portalas agrarheute.de.

Be Vokietijos, Ch. Hanseno planus apriboti subsidijas pirmiausia kritikavo rytinės Bendrijos narės. Antai Vengrija pareiškė, kad subsidijų mažinimas paveiks net vidutinio dydžio šeimos ūkius, tad, jos manymu, ekologinio ūkininkavimo schemos turi būti toliau skatinamos kiekviename hektare.

Slovakija baiminasi, kad dėl apribojimų ekonominę žalą patirs patys produktyviausi ūkiai, be to, jos nuomone, tokia tvarka taip pat keltų pavojų aprūpinimui maistu.

Nuomonės išsiskyrė

Tačiau Austrija ir Graikija išreiškė skirtingas nuomones. Abi šalys galėtų susitaikyti su plotu grindžiamų ES subsidijų apribojimu, tačiau Graikijos delegacija perspėjo, kad bet koks apribojimas neturi sumažinti bendros pagalbos sumos kiekvienai valstybei narei.

Šiuo požiūriu ES žemės ūkio komisaras Ch. Hansenas pažadėjo stabilumą. Jis tvirtino, kad kiekvienai valstybei narei skirtos lėšos nebus mažinamos nustatant viršutinę ribą. Pasak žemės ūkio komisaro, valstybės narės yra atsakingos už paramos priemonių pritaikymą individualiems savo ūkininkų poreikiams.

Tuo metu Italijos žemės ūkio ministras Francesco Lollobrigida, remiamas daugelio valstybių narių, paragino atlikti tolesnius „plataus masto esminius pakeitimus“ komisaro Ch. Hanseno BŽŪP reformos pasiūlymuose. Romos nuomone, siūlomas minimalus kaimo plėtros fondo biudžetas toli gražu nėra pakankamas.

Prancūzijos žemės ūkio ministrė Annie Genevard akcentavo BŽŪP vaidmenį aprūpinimo maistu srityje. Jos nuomone, BŽŪP lėšos taip pat turi būti laikomos socialinės politikos forma, nes jos stabilizuoja ūkininkų pajamas. Be to, ji tvirtino, kad nepalankioje padėtyje esančios vietovės neturėtų nukentėti pagal naują finansavimo tvarką.

Kritikuoja ir europarlamentarai

Pamatęs minėtus komisaro pasiūlymus, Europos Parlamento Žemės ūkio komiteto Socialistų ir demokratų frakcijos koordinatorius italas Dario Nardella rėžė tiesiai šviesiai: „Pernelyg daug ūkininkų susiduria su sunkumais, gaudami 40 proc. mažesnes pajamas nei Europos vidurkis, o taip yra dėl didėjančių gamybos sąnaudų ir nesąžiningos konkurencijos. Priešingai nei buvo teigiama praėjusiais metais, naujausias pasiūlymas dėl Nacionalinio ir regioninio partnerystės plano (NRPP) neįgyvendina Komisijos pažadų išlaikyti strateginę žemės ūkio svarbą ir užtikrinti klestintį sektorių bei gyvybingas kaimo vietoves. Vietoj to išlieka rizika, kad bus renacionalizuota ilgalaikė bendra politika bei supriešinti ūkininkai su kitais piliečiais.“

Kolegą palaikė ir prancūzas Christophe'as Clergeau: „Kita BŽŪP turi atliepti piliečių lūkesčius ir toliau užtikrinti saugų, aukštos kokybės ir įperkamą maistą, aprūpinimą maistu ir gamtą atkuriantį ūkininkavimą. Tačiau naujausiame Komisijos pasiūlyme dėl nacionalinių ir regioninių partnerystės planų šios problemos neišsprendžiamos, ir kyla pavojus susilpninti solidarumą bei suskaidyti europinį politikos matmenį... Tik turėdami specialų, pakankamą finansavimą ir tvirtą Europos solidarumą, galime sukurti politiką, kuri iš tikrųjų atlieptų neatidėliotinus ūkininkų poreikius.“

Nacionaliniai ir regioniniai partnerystės planai yra Europos Komisijos 2028–2034 m. DFP pasiūlymo dalis, kurioje keli ES fondai (pvz., sanglaudos politika, žemės ūkis, socialinė politika) sujungiami į 27 konkrečioms šalims skirtus planus.

Nori mažinti popierizmą

Vokietijos federalinio ministro A. Rainerio iniciatyva ES žemės ūkio ministrai taip pat aptarė Europos augalų apsaugos produktų naudojimo apskaitos įpareigojimų atidėjimą. Vokietija pasiūlė pratęsti pereinamąjį laikotarpį veiklos dokumentacijos reikalavimams pagal Žemės ūkio sąnaudų ir produkcijos statistikos reglamentą (SAIO) vieneriems metams. Pagal šį siūlymą, įpareigojimas perduoti duomenis Briuseliui taip pat įsigaliotų metais vėliau, t. y. nuo 2029 m.

Ch. Hansenas savo ruožtu atkreipė dėmesį, kad jau egzistuoja pereinamasis laikotarpis, skirtas sušvelninti biurokratinius iššūkius, – esą nėra jokios priežasties iš naujo derėtis. Tačiau valstybės narės užėmė kitokią poziciją. Iš 13 delegacijų, kurios pateikė komentarus šiuo klausimu, 12 palaikė Vokietijos pasiūlymą.

Dar spalio pradžioje Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinis komitetas (SCoPAFF) vienbalsiai balsavo už pataisą, suteikiančią valstybėms narėms daugiau laiko. Tai leidžia joms atidėti įpareigojimą elektroniniu būdu registruoti augalų apsaugos priemonių naudojimą nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. sausio 1 d.

Vokietija pirmadienį paskelbė, kad pasinaudos šia galimybe. A. Raineris pareiškė: „Negalime žadėti ūkininkams lengvatų, bet, kita vertus, apkrauti juos nauja biurokratija. Statistiniai reikalavimai turi būti kuo mažesni – tai taikytina ir augalų apsaugai.“

Parengė Ričardas Čekutis