Kaunas +14,0 °C Debesuota
Antradienis, 18 Rgp 2026
Kaunas +14,0 °C Debesuota
Antradienis, 18 Rgp 2026




Kėkštas.

Po pirmų šalčių ornitologai pataria, kaip atsakingai padėti paukščiams žiemą

2025/11/28


Padidink tekstą

Atvėsus orams vis daugiau gamtos mylėtojų ima rūpintis, kaip padėti žiemoti Lietuvoje pasiliekantiems ar iš šiaurės atskridusiems laukiniams paukščiams. Nors geranoriškas noras padėti – sveikintinas, neatsakingas ar netinkamas lesinimas gali padaryti daugiau žalos nei naudos. Lietuvos ornitologų draugijos specialistai dalijasi patarimais, kaip paukščiais pasirūpinti tinkamai.

Paukščius reikia pradėti lesinti atvėsus orams

Anot Liutauro Raudonikio, Lietuvos ornitologų draugijos vadovo, kada pradėti lesinti –  tikslios datos nėra, nes viskas priklauso nuo oro sąlygų ir paukščių galimybių susirasti maisto. Patariame smulkiuosius paukščius pradėti lesinti tuomet, kai atvėsta orai ir artėja pirmieji rimti šalčiai. Tai padės jiems laiku rasti lesyklą, kurioje visada yra lesalo, ypač prasidėjus nepalankiems ir šaltiems orams. 

Būtent dabar, atvėsus orams, yra tinkamas laikas pradėti lesinti, tačiau svarbu atsižvelgti į kelias taisykles:

  1. Nelesinkite paukščių migracijos metu. Rudeninė kai kurių paukščių rūšių migracija tęsiasi net iki lapkričio pabaigos. Tuomet keliaujantys paukščiai ieško žiemojimo vietų. Jei dar migruodami jie ras pakankamai maisto lesyklose, gali būti suklaidinti ir pasilikti vietovėje, kur vėliau žiemoti bus netinkamos sąlygos.
  2. Neviliokite vandens paukščių maistu. Gulbės, antys ir kiti vandens paukščiai lengvai pripranta prie šėrimo. Jei maisto gauna net ir atšalus, jie dažnai neišskrenda, pasilieka prie užšąlančių vandens telkinių ir gali žūti. Be to, vandens paukščių ženklią raciono dalį turi sudaryti natūraliai randamas maistas. Todėl gaudami vien žmogaus duodamą lesalą, jie negaus pilnaverčio maisto.
  3. Nespręskite skubotai. Lesinimą pradėkite tik tuomet, kai esate pasirengę tai daryti reguliariai ir visą žiemą. Paukščiai pripranta prie pastovaus maisto šaltinio, o staiga jo netekę – gali neišgyventi, jei per dieną ar dvi neras pakankamai maisto. Blogiausia, jog tikėdamiesi vėl gauti žmogaus siūlomo lesalo, jie nesitraukia toliau nuo buvusių lesinimo vietų, taip nerasdami naujų maisto išteklių.
  4. Lesinkite atsakingai ir tinkamai.  Būtinas kokybiškas ir įvairus maistas. Smulkiems paukščiams tinka aliejingos sėklos ir riešutai, saulėgrąžos, linų ir dilgėlių sėklos, avižos, soros, obuoliai, nesūdyti lašiniai. Svarbu paminėti, jog įvairioms paukščių rūšims reikalingas skirtingas lesalas. Pavyzdžiui, zylės, geniai, bukučiai mielai vaišinasi lašiniais ar taukais. Tuo tarpu žvirbliams, žaliukėms, svilikams, startoms ir kitiems grūdlesiams būtinos sėklos. Todėl visada rekomenduojame, jei įmanoma, užtikrinti lesalo įvairovę. Universaliausias lesalas žiemai yra saulėgrąžų sėklos (tiek lukštentos, tiek be lukštų), kurias mielai lesa visi žiemoti pasiliekantys smulkieji paukščiai. Papildomai prie saulėgrąžų tinka taip vadinami lesalo rutuliai, kuriuos nesunkiai įsigysite įvairiose prekybos vietose arba juos galite pasigaminti patys.

Būtina atminti, jog netinkamas – pasenęs, sūdytas ar rūkytas, saldintas, keptas, supelijęs ar kitaip sugedęs ar cheminėmis medžiagomis apdorotas – maistas gali kainuoti paukščių gyvybes.

  1. Venkite pavojingų lesinimo būdų. Nepilkite lesalo į plastikinius tinkliukus ar lipnias pakuotes – paukščiai gali įsipainioti ir žūti. Lesyklas kabinkite taip, kad jų nepasiektų katės ar kiti plėšrūnai.
  2. Pasirūpinkite švara. Reguliariai valykite lesyklas – taip sumažinsite ligų plitimą tarp paukščių.

Svarbu atminti, kad vandens paukščius, jei tikrai būtina, galima lesinti tik žiemą, esant pastoviai minusinei temperatūrai ir tik prie neužšąlančių vandens telkinių. Lesinimą reikėtų pradėti tik tada, kai vandens pakraščiai pasidengia ledu. Visais kitais atvejais šie paukščiai patys susiranda maisto. Vandens paukščiams rekomenduojame pilti grūdus arba lesinti tik batonu. Jokiu būdu negalima duoti keptų gaminių su įvairiais raugais, taip pat senos, supelijusios duonos!

geltonoji stara
Geltonoji stara.

Lesinimą reikia tęsti iki pavasario

Pradėjus lesinti – svarbu neapleisti šio įsipareigojimo. Paukščiai prie lesyklų grįžta reguliariai, net valandų tikslumu. Jei žiemą, per pačius šalčius maitinimas nutraukiamas, paukščiams kyla pavojus žūti. Jeigu neturite galimybės duoti lesalo kasdien, rekomenduojame įsirengti didesnes lesyklas, kur sparnuočiams maisto užtektų kelioms dienoms. Taip pat galima pakabinti daugiau paukščių lesinimui skirtų taip vadinamų rutulių.

Vis dėlto pradėti lesinti nėra per vėlu net žiemos viduryje. Būtent žiemą paukščiams tampa ypač sunku susirasti natūralaus maisto, nes sniegas ir permainingi orai jį paslepia. Svarbu vėliau lesinimą tęsti iki orai sušils pavasarį.

didzioji zyle
Didžioji zylė.

Padėti paukščiams žiemą galima sodinant krūmus ir medžius šalia savo namų

Žiemą paukščiams padėti galima ir sodinant tinkamus krūmus bei medžius šalia namų. Tinka šermukšniai, gudobelės, sausmedžiai, agrastai, vynvyčiai. Taip pat rekomenduojama nenuskinti visų vaisių nuo medžių – likę obuoliai, kriaušės ar įvairios uogos bus puikus maistas strazdams, svirbeliams, svilikams. Ypač paukščiai mėgsta šermukšnių, šaltalankių, gudobelių ar sausmedžių uogas. Sniegenos ypač mėgsta klevų sėklas. Daugelis sparnuočių mėgausis ir beržų pumpurais. Nelikus vaisių, uogų ar sėklų, krūmų ir medžių žievėje smulkieji paukščiai galės susirasti pasislėpusių vabzdžių, nutūpę šakose – pailsėti ar pasislėpti nuo plėšrūnų.

Palikta aukšta žolė ar negrėbti lapai taip pat gali tapti svarbiu mitybos šaltiniu, nes slepia vabzdžius, sėklas ir kitą lesalą. Pavyzdžiui, dagiliams piktžolių sėklos yra pagrindinis maistas. Be to, tokia aplinka yra palanki ne tik paukščiams, bet ir visai vietinei ekosistemai.

 

Lietuvos ornitologų draugijos informacija

Gedimino Petkaus nuotr.

Dalintis
2026/08/18

Lietuviškų grūdų kokybė – nebe ta

Kasmet Lietuvoje užauginama daugiau nei 7 mln. t grūdų ir rapsų, o iš jų į užsienio rinkas išvežama apie 5 mln. t. Deja, pastebima, kad vis dažniau lietuviški grūdai neatitinka eksportui keliamų kokybinių reikalavimų.
2026/08/18

Vaisių ir daržovių augintojams – galimybė investuoti į ateitį: rugsėjį renkamos paraiškos paramai gamintojų organizacijoms

Lietuvos vaisių ir daržovių augintojams atsiveria galimybė pasinaudoti parama, skirta stiprinti jų konkurencingumą bei skatinti bendradarbiavimą. Visą rugsėjo mėnesį bus priimamos paraiškos pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023&nd...
2026/08/18

Artūro Poviliūno 75-metis: gyvenimas, paskirtas Lietuvos sportui

Rugpjūčio 14-ąją Kaune, Lietuvos sporto muziejuje, surengta šio muziejaus ir Pasaulio lietuvių sporto asociacijos (PLSA) iškilminga popietė, skirta iškilaus sporto organizatoriaus, ilgamečio Lietuvos tautinio olimpinio komitet...
2026/08/18

Ar strategijos išgelbės senstantį žemės ūkį?

Europos Komisija toliau kuria strategijas ir tikisi, kad jaunimas galės lengviau pradėti dirbti žemės ūkio sektoriuje, perims ūkius ir nuspręs likti bei dirbti kaimo vietovėse, kadangi visa Europa susiduria su senstančių ūkininkų ir nepakankamo įp...
2026/08/18

Kodėl poste neliko generolo R. Liubajevo?

Iš pareigų pasitraukus Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadovui Rustamui Liubajevui, visuomenėje kilo įvairių gandų bei keistų interpretacijų banga dėl priežasčių, paskatinusių šį veiksmą. Tad šiuos pokyčius nušviečia...
2026/08/18

Baltarusijoje sulaikytas ir įkalintas lietuvis, vadovavęs medienos perdirbimo įmonei

Baltarusijoje birželį sulaikytas ir įkalintas Vytautas Slankauskas, anksčiau vadovavęs vienai didžiausių šios šalies medienos perdirbimo įmonių „HS Belakon“.
2026/08/18

Įkvėpta atrasto močiutės dainų sąsiuvinio, alytiškė Loreta Šileikytė-Zabalujeva įrašė apie 80 senovinių lietuvių liaudies dainų

Alytiškė rašytoja, bardė Loreta Šileikytė-Zabalujeva neseniai atrado savo močiutės Onos Letkauskienės dainų sąsiuvinį. Iš vaikystės atskriejus melodijoms, turėdama prieš akis žodžius, įdainavo dainas, akompanuoda...
2026/08/18

Vidutinės pieno supirkimo kainos ir supirktas pieno kiekis 2026 m. liepą

Žemės ūkio duomenų centro tvarkomos Pieno apskaitos informacinės sistemos (PAIS) duomenimis, 2026 m. liepos mėn. Lietuvoje žalio natūralaus riebumo pieno (vidutinis riebumas – 4,10 proc., vidutinis baltymingumas – 3,36 proc.) supirkimo...