Sustiprinta kurtinių tuokviečių apsauga

Geros apsaugos būklės (GAB) kriterijai – tai siekiami konkretūs požymiai, kurie rodytų, kad vietinės paukščių populiacijos ir jų buveinės yra gerai apsaugotos. GAB kriterijai lemia vertinimą, ar siūloma ūkinė veikla yra suderinama su paukščių išsaugojimo konkrečioje teritorijoje siekiais.

„Mums pavyko pasiekti kompromisą tarp miškininkų ir ornitologų dėl kurtinių tuokviečių geros apsaugos būklės kriterijų. Miškų ūkio specialistų nuomone, siūlomi nustatyti kriterijai buvo per griežti, o ornitologai teigė, kad švelninant kriterijus, netolimoje ateityje reikės galvoti ne apie kurtinių apsaugą, bet apie rūšies atkūrimą. Aplinkos ministerija atsižvelgė į teikiamus siūlymus ir patvirtino geriausiai gamtos apsaugos poreikius tenkinančius tikslus”, – sako aplinkos ministras Kastytis Žuromskas.

Pirmą kartą GAB sudaryti kurtinių tuokvietėms – miško plotams, kuriuose kasmet vyksta šių sparčiai nykstančių paukščių vestuvės. Pačios tuokvietės yra suregistruotos Saugomų rūšių informacinėje sistemoje. Pagal Miško kirtimų taisykles jos yra apsaugotos nuo pažeidimų, tačiau dėl kurtinių perėjimo ir jauniklių auginimo vietų kokybės išsaugojimo svarbu apibrėžti, kas laikoma gera būkle tuokviečių apsaugos zonose. Didžioji dauguma kurtinių jauniklius išperi ir užaugina gana nedideliu atstumu nuo pačių tuokviečių.

Vienas iš geros kurtinių tuokviečių apsaugos būklės kriterijų bus laikoma tai, kad 1 km atstumu nuo tuokvietės nėra plynų ir atvejinių miško kirtimų biržių, kurios būtų didesnės kaip 1,5 ha. Kitas kriterijus – 1 km atstumu nuo tuokvietės turi vyrauti vyresni pušynai: senesni kaip 70 metų pušynai čia turi sudaryti daugiau kaip 50 proc. miško ploto, o 25 proc. miškų turi sudaryti brandūs pušynai, kuriuose nevykdomi pagrindiniai plynieji ir atvejiniai kirtimai. Be to, seniausi ir gamtinę brandą pasiekę medynai čia iš viso turėtų būti neliečiami.

Tokie paukščių apsaugai svarbių teritorijų apsaugos tikslų papildymai prisidės prie Lietuvos saugomų rūšių, kurių būklė yra pakankamai prasta, apsaugos gerinimo.

Lietuvoje vakarinis kurtinys (Tetrao urogallus) yra viena labiausiai nykstančių paukščių rūšių. Patinų visoje Lietuvos teritorijoje priskaičiuojama vos iki trijų šimtų, rūšis įtraukta į Raudonąją knygą, saugoma visoje Europoje, steigiant „Natura 2000“ teritorijas. Šios rūšies paukščiai gyvena gana trumpai, ir nesėkmingas mėginimas perėti gali nulemti spartų vietinių populiacijų sumažėjimą ar išnykimą.

Kurtinys – senų, brandžių pušynų paukštis. Pavasarį, kovo–balandžio mėnesiais, kurtiniai susirenka į savo pamėgtas vietas, kuriose metai iš metų vyksta jų tuoktuvės. Šie paukščiai yra labai prieraišūs prie savo tuokviečių: tik dėl jiems vieniems žinomų miško požymių į pasirinktą vietą atskrenda patinai ir susirenka patelės kelti vestuvių. Tai įspūdingas reginys, kurio metu tekant saulei patinai leidžiasi iš medžių viršūnių ir išskleidę savo vėduoklines uodegas savotiškai teksi, kaunasi su kitais patinais, o nugalėtojui atitenka patelių dėmesys. Kurtiniai yra miškų, kurie naudojami rodant deramą pagarbą gamtai, požymis.

AM informacija