Karštų pelenų pasekmės – sudeginti atliekų konteineriai

Supilti karšti pelenai degina gyventojų konteinerius

Užsitęsus šaltiems orams, pastebima, kad individualių valdų gyventojai, kurių namuose susidaro didesni pelenų kiekiai, juos pila į bendro naudojimo konteinerius, skirtus daugiabučių namų gyventojams. Dažnu atveju pelenai būna ne visiškai atvėsinti – tai lemia konteinerių apdegimus ar net jų sudegimą, o kartu ir didelius materialinius nuostolius.

VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (ŠRATC) specialistai fiksuoja tokius atvejus ir dalijasi vieno iš apgadintų konteinerių vaizdu – matyti, kaip nuo karštų pelenų sudegė konteinerio maišas. Priklausomai nuo konteinerio talpos ir maišo medžiagos, patirta žala gali siekti nuo 300 iki 700 eurų.

Pelenai turi būti atvėsinti ir supilti į maišelį

Norint pelenus sutvarkyti saugiai, pirmiausia būtina leisti jiems visiškai atvėsti. Net ir iš pirmo žvilgsnio atvėsę pelenai gali rusenti iki 48 valandų, todėl rekomenduojama juos supilti į metalinį indą su dangčiu ir laikyti ne trumpiau nei dvi paras. Tik įsitikinus, kad pelenai yra visiškai šalti ir nebekelia jokio pavojaus, juos galima supilti į plastikinį maišelį ir išmesti į savo mišriųjų komunalinių atliekų konteinerį.

Tinkamiausia vieta pelenams – daržas

Vis tik individualių valdų gyventojai skatinami neskubėti pelenų išmesti ir, esant galimybei, juos panaudoti ūkyje. Iš švarios, nedažytos ir nelakuotos medienos susidarę pelenai yra vertinga natūrali trąša – juose gausu kalio, kalcio, fosforo, geležies, cinko ir kitų augalams naudingų mikroelementų. Tokie pelenai gali būti naudojami dirvožemiui gerinti ir augalams tręšti, tačiau jie netinka augalams, mėgstantiems rūgščią terpę, pavyzdžiui, hortenzijoms, šilauogėms ar rododendrams.

Gyventojai raginami elgtis atsakingai: pelenus šalinti tik visiškai atvėsintus ir tik tam skirtu būdu. Toks paprastas veiksmas padeda išvengti gaisrų, saugo bendrą turtą ir užtikrina saugią atliekų tvarkymo sistemą.

Pakruojo rajono savivaldybės administracijos informacija