Dėl šalčių šilumos energijos suvartota daugiau – tai lemia didesnes būstų šildymo sąskaitas

„Valstybė remia ilgalaikes investicijas, kurios sudaro galimybes sumažinti sąskaitas už šildymą: skiriama parama daugiabučių namų renovacijai, individualių namų atnaujinimui, remiama mažoji renovacija, skirta šilumos punktams ir vidaus sistemoms modernizuoti, taip pat Energetikos ministerija papildomus 14 mln. eurų paramos šiemet nukreips mažesnėms savivaldybėms jų šilumos ūkiui atnaujinti“, – sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

„Gaunamas didesnes sąskaitas už šildymą reikėtų vertinti kompleksiškai – ne vieną mėnesį, o visus metus, palyginant ankstesnių ir šių metų šilumos tarifus, oro sąlygas kasmet tuo pačiu metu ir dėl šalčių didesnį šilumos energijos poreikį patalpoms sušildyti. Apytiksliai skaičiavimais, dėl šaltų orų padidėjęs šilumos energijos suvartojimas galutines sąskaitas už šildymą padidino apie 70 proc., o nuo metų pradžios mokamas didesnis PVM jas padidino apie 11 proc., nors šilumos kainos išliko panašios kaip pernai“, – sako Lietuvos energetikos agentūros direktorė Agnė Bagočiutė.

Šiemet sausį centralizuotai tiekiamos šilumos energija vidutinė kaina šalyje buvo 7,97 ct/kWh. Prieš metus, pernai sausį, vidutinė šilumos kaina buvo 7,95 ct/kWh – tik 0,3 proc. mažesnė nei šiemet. Palyginimui, 2024 metais sausio mėnesį šilumos energijos vidutinė kaina šalyje buvo 7,57 ct/kWh, o 2023 metais sausį siekė 9,23 ct/kWh.

Kiekvieno šilumos tiekėjo kainos, kurias patvirtina VERT, skirtingos. Mažiausia šilumos kaina, lyginant šalies penkis didžiuosius miestus, kuriuose vartotojams centralizuotai tiekiama apie 75 proc. pagamintos šilumos energijos, sausį buvo Šiauliuose – 6,44 ct/kWh (mažesnė nei pernai, kai buvo 6,74 ct/kWh), didžiausia Kaune – 9,06 ct/kWh. Vertinant visą šalį, pigiausiai šilumos energija sausį kainavo Utenoje – 5,5 ct/kWh, o didžiausia šilumos energijos kaina buvo Lazdijuose – 12,5 ct/kWh. 

Kai kur kainos per metus sumažėjo, palyginti su pernai sausiu: didžiausias šilumos energijos kainų sumažėjimas buvo stebimas Panevėžio rajone – 21 proc., arba 2,09 ct/kWh mažesnė kaina nei pernai, Palangoje – 17 proc., arba 1,65 ct/kWh mažesnė kaina. Vilniuje šilumos energijos kaina sausio mėnesį buvo 7,71 ct/, arba 6,4 proc. mažesnė nei prieš metus (buvo 8,24 ct/kWh).

Palyginus Baltijos šalių sostines, sausį Vilniuje šilumos energija buvo pigiausia: Rygoje kaina siekė 8,3 ct/kWh, Taline – 7,8 ct/kWh.

Nuo 2026 m. sausio prie patvirtino konkretaus tiekėjo šilumos energijos tarifo pridėtas pilnas PVM tarifas, nes nustojo galioti nuo 2009 m. taikyta PVM lengvata buitiniams vartotojams tiekiamai šilumos energijai – vietoj anksčiau taikyto lengvatinio 9 proc. tarifo dabar skaičiuojamas standartinis 21 proc. PVM. Tai lemia papildomą šildymo sąskaitų augimą 11 procentų.

Kaip rodo ilgalaikiai duomenys, dėl didesnio šilumos energijos suvartojimo kasmet sausio ir vasario mėnesiais sąskaitos už šildymą būna didžiausios net ir ne tokią žvarbią žiemą.

Šį sausį labiausiai prie didesnių sąskaitų už šildymą prisidėjo dėl šalto oro suvartotas daug didesnis centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kiekis patalpoms šildyti.

Susiklosčius žvarbioms orų sąlygoms, sausį Lietuvoje vidutinė oro temperatūra nukrito iki minus 9,2°C – tai buvo šalčiausias sausis nuo 2010-ųjų sausio, kai vidutinė oro temperatūra buvo minus 10,3°C. Pernai sausį vidutinė temperatūra buvo 1,9°C šilumos, 2024 m. sausį – minus 4,1°C. Šalčiausias 2025-ųjų mėnuo buvo vasaris, kurio vidutinė temparatūra buvo minus 2,4°C.

Šilumos suvartojimas dėl šalčių šį sausį išaugo apie 2–3 kartus. Suvartotą šilumos kiekį patalpoms šildyti ir galutinę konkretaus gyventojo gaunamą sąskaitą už jo būsto šildymą kas mėnesį lemia tai, kokiame name jis gyvena – kokia jo būsto energinė būklė ir kiek šilumos energijos per mėnesį suvartojama jam šildyti, ar jis turi galimybę reguliuoti savo suvartojimą ir taupo energiją.

Kiekvieną šildymo sezono mėnesį butų savininkas renovuotame name gauna vidutiniškai apie 52 proc. mažesnes sąskaitas už buto nerenovuotame name šildymą. Kasmet šalyje renovuojama apie 340 daugiabučių gyvenmųjų namų. Sutaupyti 15–25 proc. išlaidų už šildymą leidžia mažoji renovacija, t. y. šilumos punktų modernizavimas. Valstybės finansavimas šiems projektams leidžia reikšmingai padidinti senų daugiabučių energinį efektyvumą, sumažinti išlaidas už šildymą bei išvengti dažnų šilumos punktų ir šildymo sistemų gedimų ar avarijų. 2025 m. modernizuotas 41 šilumos punktas. 2026 m. planuojama renovuoti 300 šilumos punktų.

Mažas pajamas gaunantys gyventojai gali kreiptis dėl šildymo ir karšto vandens išlaidų dalies kompensacijų. Didėjant atlyginimams ir pensijoms, 2025 m. dėl kompensacijų šildymo išlaidoms visoje Lietuvoje kreipėsi 17 proc. mažiau gyventojų nei 2024 metais.

LEA informacija