Kaunas +23,3 °C Mažai debesuota
Sekmadienis, 7 Bir 2026
Kaunas +23,3 °C Mažai debesuota
Sekmadienis, 7 Bir 2026




2025 m. rugsėjo 1 d. Lietuvoje buvo įregistruotas 3 151 ožkų laikytojas, t. y. 6,19 proc. mažiau nei 2024 m. rugsėjo 1 d.

Jolita ŽURAUSKIENĖ
ŪP korespondentė 

Nuo pakilimo iki išbandymų

2026/02/21


Padidink tekstą

Iš Lietuvos žemės ūkio žemėlapio tyliai traukiasi dar vienas sektorius – ožkų ūkiai, o kartu menksta ir parduodamos produkcijos apimtys. Mažėjantis augintojų skaičius ir siaurėjanti rinka rodo, kad šis sektorius išgyvena liūdnų permainų laikotarpį. Vis dėlto pavieniai ūkiai dar laikosi, prisitaiko prie vartotojų poreikių ir ieško būdų, kaip išsaugoti ilgametes ožkų pieno gamybos tradicijas.

Ūkiai traukiasi

Stambiausio šalies ekologinio ožkų ūkio šeimininkė, Lietuvos pieninių ožkų augintojų asociacijos (LPOAA) pirmininkė Dalia Andžela Ėmužytė, savo veiklą pradėjusi prieš tris dešimtmečius, su širdgėla stebi šalyje mažėjančią ožkų bandą.

Pasak jos, pramoninės ožkininkystės Lietuvoje nebeliko. Šiandien ožkas augina ir produkciją parduoda tik pavienės šeimos. Šią tendenciją patvirtina ir statistika. VĮ Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) duomenimis, 2025 m. rugsėjo 1 d. Lietuvoje buvo įregistruotas 3 151 ožkų laikytojas, t. y. 6,19 proc. mažiau nei 2024 m. rugsėjo 1 d. Įregistruotų ožkų skaičius taip pat mažėjo. Jis sumenko 2,55 proc., iki 14 652. Daugiausia ožkų praėjusiais metais buvo laikoma Vilniaus, Širvintų, Alytaus, Klaipėdos ir Anykščių r. savivaldybėse.

Vis dėlto D. A. Ėmužytė pamena laikus, kai ožkininkystė išgyveno pakilimą. Prieš kelis dešimtmečius šalyje buvo auginama ne tik daugiau ožkų, bet ir jų pieno produkcija buvo kur kas populiaresnė. Ji pati savo ūkyje per metus pagamindavo labai daug sūrių, jų kiekis siekė net apie 15 t. Tuo laikotarpiu platų ožkų ir avių pieno produktų asortimentą gamino ir Molėtų r. ūkininkas Giedrius Prokapavičius. Jis siūlė jogurtą, šviežius ir fermentinius sūrius. Pasakojama, kad net ir baigęs aktyvią ūkinę veiklą, pardavęs įrangą ir ožkas, ūkininkas dar trejus metus prekiavo savo gamybos fermentiniais sūriais.

Formuojasi tradicijos

D. A. Ėmužytė „Ūkininko patarėjui“ pasakojo, kad brandintus fermentinius sūrius perka ne visi. Šių produktų pirkėjai yra specifiniai, t. y. tie, kurie juos skanauja užsigerdami vynu. Pasak ūkininkės, tokios tradicijos Lietuvoje dar tik rutuliojasi, šiuo metu brandintų fermentinių sūrių valgymo kultūra nėra plačiai išvystyta. Kol šių pirkėjų gretos išaugs, gali praeiti dešimtmetis. „Fermentiniai sūriai – išskirtinis produktas, vertinamas užsienyje. Todėl juos veždavome į parodas ir sulaukdavome didelio susidomėjimo. Gaudavome pasiūlymų tiekti juos užsienio partneriams. Tačiau didelėms rinkoms reikėjo didelio kiekio, kurio Lietuvoje neturėjome. Norint pagaminti sūrius itin kokybiškai, reikėjo daug specialios įrangos, į kurią ne visi ūkininkai norėjo ar galėjo investuoti. Todėl didesnė gamyba neišsivystė“, – atviravo moteris.

Dabar D. A. Ėmužytė nei į parodas, nei į muges nebevažiuoja. Gaminamą produkciją parduoda tiesiai iš ūkio, turgeliuose. Ekologinio ožkų ūkio šeimininkė teigė, kad rinka Lietuvoje yra maža, ožkų pieno produktų – dar mažesnė. Todėl gamintojai buvo priversti mažinti asortimentą, palikti tik tai, kas reikalingiausia vartotojams. „Anksčiau gamindavau 56 rūšių sūrius, dabar užtenka ir dešimties. Asortimentas atsisijojo, gaminu tik tai, ką žmonės mėgsta. Tai, ko jie nori, gaminu pagal užsakymus. Vartotojų yra įvairių, yra tokių, kurie noriai išbando visą ūkyje gaminamą produkciją: panakotą, ledus ir kitą“, – dėstė ūkininkė.

Ji apgailestavo, kad sveika ožkų pieno produkcija Lietuvoje nėra pakankamai populiarinama. Todėl, pasak ŪP pašnekovės, mūsų tautiečiai dažnai vaikosi madų, laikosi Viduržemio jūros dietų, renkasi ir valgo tai, kas tuo metu yra „ant bangos“, pamiršdami savo krašte auginamą ir gaminamą produkciją. „Populiarėja žaliavalgystė, todėl mažėja valgytojų gretos, mažėja ir sveikos pieno produkcijos paklausa“, – pastebėjo LPOAA pirmininkė.

Tiesiai vartotojui

D. A. Ėmužytė savo pagamintą produkciją parduoda Kauno pilies, Vilniaus turgeliuose, kur prekiauja ir dar keli ožkininkai. „Čia yra nuolatinių klientų, dėl kurių verta važiuoti, nes jie nuolat ieško ožkų pieno produktų. Apie ožkų pieno produkciją reikia kalbėti kuo daugiau, kad žmonės žinotų, jog mūsų gaminiai yra ne tik kokybiški, skanūs, bet ir sveiki. Pastaraisiais metais Lietuvoje vis labiau populiarėja ir ožkiena, nes ją vertina kitataučiai. Tačiau šioje rinkoje reikia nuosekliai dirbti, turėti įdirbį ir užsitikrinti nuolatinių klientų ratą“, – tvirtino ūkininkė.

Tame pačiame Širvintų r. gyvuojančio ožkų pieno ir sūrių ūkio „Auksaragė“ šeimininkė Lina Palšytė į turgelius savo gaminamą produkciją veža jau penkerius metus. Turgeliuose ji – ne naujokė, gerai žino, ko ieško ir pageidauja pirkėjai. Ūkininkė puikiai supranta, kokią kainą turi natūralūs, sveiki ir švieži gaminiai. Ar kaina negąsdina klientų? Pasak ŪP pašnekovės, pirkėjai produkciją perka pagal savo galimybes. Vieniems ji gali būti brangi, kitiems jos kaina yra priimtina. „Juk ožkų pieno sūriai yra ne pramoninės gamybos, o rankų darbo, ožkytės taip pat auginamos natūraliai. Jas prižiūriu jau dešimt metų. Tokie natūralūs, rankų darbo gaminiai užsienyje kainuoja kur kas daugiau“, – pažymėjo ūkininkė.

sūris
Minkštas pelėsinis ožkų sūris pasižymi subtiliu skoniu.

Tiesiausias kelias

Kalbėdama apie prekybą turgavietėse, L. Palšytė akcentavo, kad būtent per turgavietę produktai greičiau pasiekia pirkėją. Tai tiesiausias kelias pas vartotoją, be tarpininkų. Be to, toks pardavimo būdas leidžia palaikyti artimesnį ryšį su klientais ir užtikrinti, kad gaminiai visada būtų švieži. „Turiu savų klientų ratą, kurie mano gaminamą produkciją renkasi dėl šviežumo. Pavyzdžiui, Vilniaus Tymo turgelyje aš prekiauju ketvirtadieniais, tai viską pagaminu trečiadienį – varškę, varškės sūrius, kuriuos suslegiu ir supakuoju. Tai pati šviežiausia produkcija“, – džiaugėsi ūkininkė, savo gaminius parduodanti ne tik Tymo turgelyje, bet ir Vilniaus Kalvarijų bei Kauno pilies turguose.

Ožkų pieno ir sūrių ūkio „Auksaragė“ šeimininkė per penkerius metus nepakeitė savo gaminių asortimento, gamina tai, ką klientai labiausiai vertina ir valgo kiekvieną dieną – jogurtą, kefyrą, varškę, varškės sūrius. Tačiau ūkyje yra gaminama ir gurmaniška produkcija – pelėsiniai ir kitokie sūriai.

L. Palšytė ŪP tikino, kad jai prekyba turgavietėse pasiteisina. Ten klientai gauna šviežiausią produkciją, o pati ūkininkė pasikrauna geros energijos, bendraudama su pirkėjais. Naujų rinkų ji neieško, nes turimų klientų pakanka, o ir visų darbų fiziškai aprėpti nepajėgia.

Įsiliejo į rinką

Vitkauskas
Ūkininkas Gediminas Vitkauskas į Ukmergės turgų atvyksta kiekvieną šeštadienį.

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. vasario 20 d. numeryje!

 

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis
2026/06/07

Svencelės „Vėjo miestelis“: nuo reikšmingumo išvados iki ikiteisminio tyrimo

Kol šiuo metu didžiausias dėmesys sutelktas į rezonansines politines ir kitas istorijas, Kuršių marių pakrantėje, Svencelės pievų botaninio-zoologinio draustinio prieigose, „SBA Urban“ bendrovė „Urban WIND Residenti...
2026/06/07

Siekis – iš kartos į kartą perduodamas ūkis

Ekologiniame Žilių šeimos ūkyje Algimantų k. (Raseinių r.) dirba Audronė ir Kazimieras bei jų vaikai – Kazimieras ir Jovita. Kazimieras jaunesnysis pasakoja, kad rizikinga būtų imtis ūkio plėtros, nes sunku rasti žmonių, kurie norėtų ...
2026/06/07

Australijos laukus vėl siaubia pelės

Australijos dirbamus laukus niokoja pelių antplūdis: šalies ūkininkai paveiktose vietovėse skaičiuoja, kad rapsų ir grūdų laukuose šiuo metu yra nuo 8 000 iki 10 000 graužikų viename hektare.
2026/06/07

Atsakingi ir šiuolaikiškai mąstantys specialistai – sėkmingos, tvarios ekonomikos variklis

Studijų pasirinkimas šiandien yra kur kas daugiau nei diplomo siekis – tai žingsnis į profesinę ateitį. Tai galimybė įgyti žinių ir patirties, kurios padės sėkmingai įsitvirtinti nuolat kintančioje darbo rinkoje. Vytauto Didžiojo univ...
2026/06/07

Kurklių bibliotekos senųjų leidinių rinkinyje – kunigo brevijoriai, signataro dovanota knyga ir kontrafakciniai leidiniai

Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos Kurklių filiale saugomas vertingas senųjų knygų rinkinys, perduotas iš buvusio Kurklių Stepono Kairio vidurinės mokyklos kraštotyros muziejaus. Tarp vertingiausių radini...
2026/06/07

Vartotojų pasitikėjimas maistu prasideda nuo teisingos informacijos pateikimo

Birželio 7-ąją minima Pasaulinė maisto saugos diena primena, kad vartotojų pasitikėjimas maistu prasideda nuo aiškios ir teisingos informacijos. Šių metų tema – „Nuo naštos prie sprendimų – sau...
2026/06/07

Europos Sąjungos šalių vidutinės degalų ir naftos kainos per savaitę sumažėjo

Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, Europos Sąjungos šalyse vidutinės svertinės benzino ir dyzelino kainos kaina per savaitę sumažėjo apie 3 procentus. Lietuvos degalinėse per savaitę vidutinė mažmeninė benzino kaina mažėjo 1,9 proc....
2026/06/07

Rododendrai: kas lemia jų įvairovę?

Rododendrai – viena dekoratyviausių sumedėjusių augalų grupių pasaulyje. Gamtoje jų priskaičiuojama daugiau nei tūkstantis rūšių, o žmogaus sukurtų kultivarų (veislių) per jau du šimtus metų skaičiuojančią rododendrų selekcijos...