Kaunas +21,1 °C Debesuota
Šeštadienis, 18 Lie 2026
Kaunas +21,1 °C Debesuota
Šeštadienis, 18 Lie 2026




Asociatyvi freepik.com nuotr.

Ričardas ČEKUTIS
ŪP apžvalgininkas 

Kam reikalinga mobilioji programėlė „eLaimikis“?

2026/02/24


Padidink tekstą

Dar 2024 m. buvo nuspręsta įdiegti mobiliąją programėlę „eLaimikis”, kurią per „Elektroninius valdžios vartus“ turėtų pildyti žvejai mėgėjai, žvejojantys Baltijos jūroje: jie turėtų ten pranešti apie žvejybos pradžią ir pabaigą, nurodyti laimikį ir t. t. Žvejams nepatinka tokia prievolė, nors valdininkai aiškina, kad tai daroma jų naudai.

Kaip praneša Žuvininkystės tarnyba prie LR Žemės ūkio ministerijos, mobilioji programėlė „eLaimikis“ – tai inovatyvus, žvejų mėgėjų duomenų rinkimui ir kontrolei skirtas įrankis, kurio tikslas – surinkti ir sisteminti duomenis apie žvejų mėgėjų išvykimus į Baltijos jūrą, jų skaičių bei duomenis apie sugautą laimikį. Mobiliosios programėlės kūrėja ir valdytoja yra Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.

Mobiliosios programėlės atsisiuntimas iš Google „Play“ arba „Apple Store“ parduotuvių yra nemokamas. Naudotojo atpažinimas atliekamas per elektroninių viešųjų paslaugų portalą „Elektroniniai valdžios vartai“, spaudžiant aktyvų mygtuką „Prisijungti per el. valdžios vartus“.

Ši programėlė veikia jau nuo 2024 m. gegužės mėn. Jos kūrėjai tik paaiškina, esą „...programėlėje yra galimybė teikti duomenis tiek vykdant mėgėjišką žvejybą laivu, tiek žvejojant nuo kranto. Tikimasi, kad laivų kapitonai, į žvejybą Baltijos jūroje plukdantys žvejus mėgėjus, pateiks reikalingus duomenis apie laimikį už visus laive esančius keleivius. Žvejojantys nuo kranto asmenys, tikimasi, į programėlę duomenis suves individuliai. Geranoriškas laivų kapitonų ir žvejų mėgėjų įsitraukimas ir bendradarbiavimas teikiant žvejybos duomenis leis pasiekti bendro tikslo – žuvų išteklių dydžio ir populiacijos būklės Baltijos jūroje ir priekrantėje nustatymo“.

Taigi, visa ši audringa veikla, kaip tenka suprasti iš šio paaiškinimo, pagrįsta žvejų bei laivų kapitonu „geranoriškumu“, ir niekas jokio duomenų pildymo nekontroliuoja. Nors buvo paskelbta, jog nuo 2025 metų sausio 1 d. žvejams mėgėjams ši aplikacija yra privaloma, tačiau galioja tik žvejojantiems Baltijos jūroje.

Žvejai nemato prasmės

„Ūkininko patarėjo“ kalbintas vienas patyręs Palangos žvejys sako nelabai suprantantis, kodėl žvejams mėgėjams reikia apsunkinti žūklę: „Čia buvo grynai biurokratinis veiksmas... Aš, va, jau apie 40 metų Palangoje nuo tilto žvejoju ir dar nemačiau tokių kolegų, kuriems ta programėlė būtų reikalinga, o dauguma apie ją išvis nieko nežino... Aš esu girdėjęs, kad lygtai nuo pernai metų privaloma, bet niekada dar nesinaudojau ir nieko ten neregistravau – atrodo, kad niekas nebaudžia už tai, jog sugautų žuvų ten neregistruoji... Iš kitos pusės žiūrint – aš jau pensininkas, ant tilto kartais ateinu ramiai praleisti laiko, o ne kompiuterį ar telefoną maigyti ir ten kažką registruoti – tegul jaunimas tuos žaidimus žaidžia...“.

Žvejys sako nesuprantantis ir tų Europos valdininkų, kurie verčia tokias programėles diegti: „Na, jie aiškina, atseit, tiria Baltijos jūros žuvų išteklių būklę... Bet ką tu čia ištirsi nuo Palangos tilto kelias plekšnes ar grundulus pagaudamas? Jie ką, be programėlės nežino, kad jūroje žuvies beveik nėra? Tiesa, čia dar klausimas, ar Europa tikrai to reikalauja – gali būti, kad mūsiškiai patys iš neturėjimo ką veikti susigalvojo sau užsiėmimą, o gal ir valdiškų pinigėlių savo draugeliams „nuplukdė“, kad tokią programėlę sukurtų... Aš nežinau. Bet man juokinga, kad tokiu būdu jie ištirs žuvų būklę... Kurgi ne...“.

Kitas žvejys, Romualdas Nikartas paskelbė vaizdo įrašą, kuriame sako, jog inspektorių buvo įspėtas ant Palangos tilto registruotis minėtoje programėlėje, o šiomis dienomis susiruošęs pažvejoti stintų Smiltynėje vėl sutikęs tuos pačius inspektorius, kurie vėl grasinę sankcijomis: „Pasirodo, visi privalėsite ne tik ant Palangos tilto, bet ir Klaipėdos uosto ekvatorijoje iki pat Kiaulės nugaros pildyti tą programėlę... Jau negaliu nesikeikti – kuriems velniams man ta programėlė su visa gamtos apsauga ir ministerija? Kam viso to reikia? Kažkoks kosmosas – jie vaikšto ir grasina 30 eurų bauda... Gyvename kažkokioje bananų šalyje – kitoje šalyse net žvejo bilieto nereikia, o čia net uoste reikalauja registruotis. Idiotizmas, ne kitaip... Man tik įdomu, kas sukūrė tą programėlę? Kas čia iš to pinigus darosi?“

Tarnybos pozicija

Minėtos tarnybos Žuvininkystės kontrolės departamento direktorius Alenas Bulauskis „Ūkininko patarėjui“ sakė matantis tokios aplikacijos prasmę: „Tą programėlę sumąstėme įgyvendinant Europos Sąjungos (ES) duomenų rinkimo programą, kad galėtume sužinoti apie žuvų išteklių būklę Baltijos jūroje ir perduoti tai Europos Komisijai. To reikėjo, kadangi visos šalys yra įsipareigojusios kažkaip surinkti tuos duomenis, kad jie vėliau galėtų būti palyginami, o tuomet nustatoma ir įvertinama išteklių būklė. Tuo pačiu tai yra skirta ir tam tikrai mėgėjiškos žūklės kontrolei“.

Pašnekovas teigė, jog nepaisant privalomo tokios programėlės naudojimo nuo pernai metų sausio, tarnyba neturinti intereso kažką bausti: „Mes stengiamės labiau prevenciškai šviesti žvejų bendruomenę, kontrolės pareigūnams vykstant į reidus ar jūroje plaukiojant ir tikrinant. Dažniausiai bendraujame su žvejais ant molų, ant Palangos tilto – žodžiu, populiaresnėse žvejų susibūrimo vietose... Galiu jus užtikrinti, kad iki šiol nė vienas žvejas nebuvo nubaustas, kad nesinaudojo programėle. Mes tiesiog aiškiname, kam ši programėlė reikalinga, iš kur ją atsisiųsti, kaip naudoti ir t. t.“.

M. Bulauskis sakė, jog nėra taip, kad ta programėle niekas nesinaudotų: „Ji tikrai nėra tuščia, yra šimtai vartotojų, kurie ten tikrai registruoja laimikius. Ypatingai ja džiaugiasi įmonės, kurios teikia paslaugas žvejams mėgėjams ir plukdo juos į jūrą, nes gauna ir savotišką reklamą, kadangi gali žvejams parodyti, kur plaukiojo ir kiek ko pagavo... Žinoma, yra dvejopa nuomonė: visada, kai pasirodo naujos technologijos, tai vieniems patinka, kitiems – nepatinka... Nepatinka dažniausiai dėl to, kad čia yra tarsi savotiška prievolė. Bet ir aš pats kai su žvejais bendrauju, visada sakau, kad čia yra visų jūsų naudai – žinosime išteklių būklę, bus aiškesnės žvejybos galimybės ir perspektyvos ateityje, o surinkus duomenis tikrai bus aiškiau... Gal ir yra kažkoks nepatogumas žvejyboje, bet mes kūrėme maksimaliai paprastą, kelių žingsnių programėlę: užsiregistravus pradedame žvejybą, o sugavus įvedame žuvį ir po to paspaudžiame „baigti“ – nieko sudėtingo ten nėra...“.

Dalintis
2026/07/18

Ant biudžeto – geležinė spyna?

Iš Europos Komisijos (EK) skirto daugiau nei pusės milijardo eurų finansinės paramos paketo visos Europos Sąjungos (ES) šalių žemdirbiams mūsiškiams turėtų tekti arti 10 mln. Eur, o kartu su EK rekomenduojamu 200 proc. papildo...
2026/07/18

Ūkininkų Paulinos ir Aivaro Jonučių šeima pieno krizę pavertė galimybe

LŽŪKT Prienų r. biuro klientai Paulina ir Aivaras Jonučiai ūkininkauja Prienų rajono Stakliškių krašte, Virkininkuose. Nors abu užaugo mieste, šiandien jų gyvenimas neatsiejamas nuo šeimos pieno ūkio, kuriame kasdien da...
2026/07/18

Pradėti aštuoni tyrimai dėl galimai nesąžiningos prekybos praktikos grūdų supirkimo rinkoje

Verslo subjektai žemės ūkio ir maisto produktus gali pirkti tik sudarę rašytinę žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutartį su šios produkcijos pardavėjais. Tokia sutartis nėra tik formalumas – ji užtikrina ai&scaron...
2026/07/18

Praėjusią savaitę brango beveik visi energijos ištekliai, atpigo tik SND

Antrą savaitę iš eilės auganti elektros gamyba vėjo elektrinėse artina Lietuvą prie visiško bendro elektros poreikio tenkinimo, tai yra, šią savaitę Lietuvoje pasigaminome 8 proc. daugiau elektros nei suvartojome ir 98 proc. v...
2026/07/18

Vidutiniškai palankiausias laikotarpis atostogoms Lietuvoje: kada jis būna?

Daugiametė statistika rodo: liepa – vidutiniškai šilčiausias vasaros mėnuo. Antras pagal šiltumą – rugpjūtis, o vėsiausias – birželis. Nežiūrint to, skirtingais metais šilčiausias vasaros mėnuo ne visa...
2026/07/18

Augalų ekstraktai: kaip juos pritaikyti sveikatos gerinimui

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 65 proc. pasaulio gyventojų naudoja augalinius preparatus, gydantis tradicinės medicinos būdais, o augalų ekstraktai dėl savo biologinio poveikio išlieka svarbia įvairių pramonės ...
2026/07/18

Kleboniškių kaimas atgyja – sugrįžta senųjų amatų ir edukacijų dienos

Liepos 19 d. 11 val. Kleboniškių kaimo buities muziejuje prasidės tradicinės, lankytojų itin pamėgtos Senųjų amatų ir edukacijų dienos.
2026/07/18

Pekino ančių antplūdis – dėl dempingo?

Pasaulyje periodiškai vis įsiplieskia įvairūs prekybos karai. Panašu, kad Europos ir Kinijos prekybiniuose santykiuose prasideda nauja eskalacija, šįkart – dėl Pekino anties.