Kaunas +12,1 °C Debesuota
Antradienis, 19 Geg 2026
Kaunas +12,1 °C Debesuota
Antradienis, 19 Geg 2026




Agnė Jonaitytė-Karalienė, ILTE personalo departamento direktorė.

A. Jonaitytė-Karalienė. Gyvename geriau, bet kodėl darbuotojai pavargsta greičiau nei bet kada anksčiau?

2026/03/06


Padidink tekstą

Pastaraisiais metais darbuotojų nuovargis ir perdegimas tampa vis aktualesne problema. Nors turime daugiau technologijų ir patogumų nei bet kada anksčiau, produktyvumo rodikliai neauga taip, kaip tikėtasi. Pasaulio ekonomikos forumo „Future of Jobs Report 2025“ duomenimis, darbdaviai investuoja į mokymąsi tikėdamiesi didesnio produktyvumo, tačiau „Gallup“ tyrimas „Why Americans Are Working Less“ rodo, kad dirbamų valandų skaičius mažėja, ypač tarp jaunesnių darbuotojų, o pagrindinė priežastis – perdegimas dėl didelio darbo krūvio.

Ši situacija kelia klausimą, ką iš tiesų reiškia būti socialiai atsakinga organizacija savo darbuotojų atžvilgiu. Tikra socialinė atsakomybė nėra vien papildomos privilegijos ar simbolinės gerovės iniciatyvos – ji reiškia sudaryti realias sąlygas darbuotojų augimui, kompetencijų stiprinimui ir visapusiškai rūpintis jų gerove.

Produktyvumo paradoksas

Susiduriame su akivaizdžiu paradoksu: gyvename patogiau nei bet kada, turime priemonių dirbti efektyviau, bet nuovargis ir noras atsitraukti nuo darbo tik auga. Produktyvumą mažina ne tik darbo krūvis, bet ir neapibrėžtumo jausmas dėl ateities – baimė, kad darbą pakeis dirbtinis intelektas ar kitos technologijos, globalūs ekonominiai svyravimai, klimato kaita, geopolitika.

Nuolatinis technologijų triukšmas – pranešimų, žinučių ir informacijos srautas – taip pat trukdo susikaupti. Netgi darbuotojai dažnai palaiko organizacijų ribojimus socialiniuose tinkluose darbo metu, nes patys pastebi, kiek laiko tai atima. Po pandemijos išaugusi susitikimų kultūra ir atviros biuro erdvės taip pat tampa produktyvumo iššūkiais.

Darbuotojo atsakomybė: ribos ir įgūdžių atnaujinimas

Norint dirbti efektyviai ir kartu tausoti sveikatą, pirmiausia svarbus pats darbuotojo santykis su darbu. Nuolatinis reagavimas į pranešimus, el. paštą ar komunikacijos platformas neturi būti laikomas norma – dauguma žinučių gali palaukti. Net fizinis telefono atstumas nuo darbo vietos, kaip rodo tyrimai, didina susikaupimą ir mažina pagundą blaškytis.

Lygiai taip pat svarbu pasirūpinti baziniais dalykais: pakankamu miegu, judėjimu ir atsisakyti nuolatinės pasiekiamumo būsenos. Hibridinio darbo praktika atnešė ir naują reiškinį – dirbama net sergant, nepraleidžiami susitikimai, o tai tik prailgina organizmo atsistatymą ir ilgainiui mažina darbo rezultatus. 

Įgūdžių atnaujinimas tampa būtinybe, kad galėtume efektyviai dirbti kintančioje aplinkoje. Galų gale įvairūs technologiniai sprendimai, gebėjimas jais naudotis tikrai padės tam tikrus darbus atlikti greičiau.

Organizacijos vaidmuo: lyderystė, kultūra ir tikroji gerovė

Dar svarbiau pokyčiai turi vykti organizacijose. Pirmiausia reikia atsigręžti į lyderystę: ar vadovai geba aiškiai paskirstyti užduotis, apibrėžti atsakomybes ir supranta, kad jų darbas yra auginti žmones, o ne vien kontroliuoti rezultatus? Strateginiai sprendimai, restruktūrizacijos ir pokyčiai turi būti apgalvoti, nes nuolatinis reorganizacijų ciklas didina nesaugumo jausmą ir mažina motyvaciją. Aiškumas darbe ir ribos yra vienas stipriausių streso mažinimo veiksnių.

Darbo aplinka taip pat turi būti kuriama atsakingai. Lankstūs biurai padeda prisitaikyti prie kintančio darbuotojų skaičiaus, tačiau būtina užtikrinti ir realias galimybes susikaupti bei dirbti neblaškančioje aplinkoje. O kalbant apie gerovę, svarbiausia yra ne sporto klubai, žaidimų kambariai ar miego kapsulės. Svarbiausia – kultūra, kurioje yra pagarba, abipusis supratimas apie atsakomybę ir rezultatus, ir nėra nerašyto lūkesčio dirbti net tuomet, kai esi prijungtas prie lašelinės.

Šios mintys gali kelti prieštaravimų – ne taip pasiekiami įspūdingiausi organizacijų rezultatai, aptingusi civilizacija – žlunganti civilizacija ir t.t. Vis dėlto technologijos buvo kuriamos ne tam, kad dirbtume daugiau, o tam, kad dirbtume protingiau.  Mano įsitikinimu, nuosekliai investuodami į kompetencijas ir kurdami sveiką darbo kultūrą, galime kurti geresnes ir efektyvesnes organizacijas su sveikais žmonėmis. Ir būtent ši pusiausvyra šiandien tampa tikruoju konkurenciniu pranašumu.

 

ILTE informacija

Dalintis
2026/05/19

EP gairės Lietuvos gyvulininkystės plėtros strategijai

Neseniai Europos Parlamentas (EP) patvirtino pranešimą „Kaip užtikrinti tvarią ES gyvulininkystės sektoriaus ateitį, atsižvelgiant į poreikį užtikrinti aprūpinimą maistu, ūkininkų atsparumą ir gyvūnų ligų keliamus iššūki...
2026/05/19

Tauragėje atidaryta miniatiūrinių knygų paroda

Gegužės 7 d. tauragiškiai buvo pakviesti į bibliofilo Gintauto Trumpio miniatiūrinių knygų parodos atidarymą.
2026/05/19

„Dotnuva Baltic“ sprendimai – modernioje „MESTILLA“ gamykloje

Klaipėdos LEZ pradėjo veikti naujoji „MESTILLA“ rapsų perdirbimo gamykla. Prie projekto įgyvendinimo prisidėjo ir „Dotnuva Baltic“, įdiegusi rapsų sėklų bei rupinių sandėliavimo ir transportavimo sprendimus, užtikrinančius ...
2026/05/19

Panevėžyje – skonių, kūrybiškumo ir netikėtų idėjų fiesta: paaiškėjo „Kulinarinės lygos“ nugalėtojai

Panevėžys (JP.lt). Nuo japoniškos ZEN stotelės iki Panevėžio miesto burgerio ir itališka dvasia pagardintų šaltibarščių – Panevėžyje vykęs iniciatyvos „Pamokos matuojasi Panevėžį: Kulinarinė lyga 2026&l...
2026/05/19

Istorinis projektas: galutinai sutvarkyta Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugykla

Po beveik dešimtmetį trukusių darbų, Ignalinos atominė elektrinė, veikianti „Altra“ vardu, sėkmingai užbaigė Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugyklos eksploatavimo nutraukimo projektą. Iš saugyklos išvež...
2026/05/19

Jaunieji ūkininkai kviečiami teikti paraiškas

2026 m. birželio 1–30 dienomis Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) bus galima teikti paraiškas gauti paramą pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) priemonę „Jaunųjų ūkininkų...
2026/05/19

MPK pasiskolino 17 mln. eurų refinansuoti Vilkyškių pieninės paskolą

„Artea“ paskolino iki 17 mln. eurų Gintaro Bertašiaus valdomos „Vilvi grupės“ valdomai bendrovei „Marijampolės pieno konservai“ (MPK). „Artea“ iki 2025-ųjų vasario buvo pagrindinis MPK kr...
2026/05/18

Žalieji milijardai: reali nauda ar brangus eksperimentas?

Nuo 2023 m., kai viešieji pirkimai tapo beveik 100 proc. žalieji, valstybė žadėjo proveržį tvarumo srityje. Tačiau praėjus keleriems metams, vis dažniau klausiama, ar įspūdingi rodikliai ataskaitose iš tiesų reiškia realią nau...