A. Palionio vizitas Japonijoje: dėmesys strateginei partnerystei ir eksporto plėtrai

Pradėdamas vizitą Japonijoje žemės ūkio ministras A. Palionis susitiko su šios šalies žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės ministru Norikazu Suzuki. Aptartas glaudesnis bendradarbiavimas, abipusės prekybos skatinimas ir investicinės galimybės. Lietuva Japoniją laiko strategine partnere Indijos ir Ramiojo vandenyno regione, vertinančia aukštus sanitarinius ir fitosanitarinius bei maisto saugos standartus bei turinčia bendrą vertybinę nuostatą apsirūpinimo maistu saugumo klausimais.

Ministras N. Suzuki iškėlė svarbius Japonijai klausimus, susijusius su planuojamais ES pakuočių reikalavimais, galimybėmis skatinti japoniškų ryžių, sakės eksportą į Lietuvą, taip pat  siūlė bendradarbiauti daržovių auginimo bei perdirbimo klausimais. N. Suzuki taip pat kvietė Lietuvą dalyvauti tarptautinėje sodininkystės parodoje „Green Expo 2027“, kuri vyks 2027 m. kovo 19 d. – rugsėjo 26 d. Jokohamoje. A. Palionis paminėjo, kad Lietuva svarsto, kaip galėtų būti pristatoma parodoje.

Kalbėdamas apie prekybos trikdžius, ministras A. Palionis pabrėžė, kad Lietuva nuosekliai įgyvendina aukštus ES ir Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos (WOAH) standartus ir yra patikima partnerė gyvūnų sveikatos apsaugos srityje. Pagrindinis Lietuvos tikslas – užtikrinti stabilias tiekimo grandines paukštienos ir jos produktų sektoriuje. Todėl buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad dabartinė praktika taikyti automatinį 90 dienų eksporto draudimą šalyje užfiksavus labai patogenišką paukščių gripą (HPAI) yra neproporcinga, ypač termiškai apdorotiems produktams, kurie neturi paukščių gripo rizikos.

„Lietuva siekia ne išimčių, o moksliškai pagrįstų ir rizikai proporcingų sprendimų, kurie užtikrintų Japonijos biologinį saugumą ir kartu stabilų, patikimą mūsų produktų tiekimą“, – pažymėjo ministras A. Palionis. Lietuva siūlo taikyti regionalizacijos principą ir sertifikatus, kuriuose numatytas trumpesnis 28 dienų eksporto draudimo atstatymo laikotarpis, atitinkantis tarptautinius standartus, jau taikomus daugumoje pasaulio šalių. Šiuo metu vyksta procesas dėl termiškai apdorotos paukštienos ir kiaulienos leidimų eksportui, o Lietuvos atsakingos tarnybos yra visiškai pasirengusios Japonijos ekspertų vizitui.

Ministrai sutarė, kad intensyvesnis dialogas tarp ekspertų leis greičiau rasti praktinius sprendimus šiems klausimams spręsti. Tikimasi, kad konstruktyvus dialogas su Japonijos institucijomis leis ne tik išspręsti kylančius sertifikavimo klausimus, bet ir atverti naujas verslo galimybes abiejų šalių maisto pramonės atstovams.

Ministro vadovaujama delegacija taip pat apsilankė ir vienoje didžiausių tarptautinių maisto produktų ir gėrimų parodų Azijoje – „Foodex Japan 2026“, kurioje savo gaminamą produkciją šiais metais pristato 12 Lietuvos maisto pramonės įmonių. Japonija, sparčiai vakarietiškus vartojimo įpročius perimanti ir nuo žemės ūkio importo priklausoma valstybė, Lietuvos gamintojams yra tapusi prioritetine eksporto rinka.

2025 m. į Japoniją daugiausia eksportuota paruoštų maisto produktų bei gėrimų (17,4 mln. EUR, t. y. 16,1 proc. mažiau nei 2024 m.), o ypač išsiskyrė augalinių produktų kategorija, kurios eksportas augo 2,7 karto. Tarp svarbiausių lietuviškos kilmės prekių dominavo vėžiagyviai, moliuskai ir kiti vandens bestuburiai (33,6 proc. visos vertės). Tarp sparčiai augančių eksporto kategorijų – paruošti mėsos gaminiai (17,5 proc., augimas 59,1 proc.), kviečių glitimas (9,7 proc., augimas 6,2 karto) bei išrūgos ir kiti pieno sudedamųjų dalių produktai (4,4 proc., augimas 13,3 karto). Tuo tarpu duonos ir kitų kepinių eksportas sudarė 4,6 proc.

ŽŪM informacija