Kai daktaru tampa internetas, kaimynė ir dirbtinis intelektas

Dažniausias pavojus – nepastebimas perdozavimas

Pasak vaistininkės Monikos Maleckaitės, viena dažniausių klaidų, kurią daro savarankiškai besigydantys žmonės, yra kelių tokias pačias veikliąsias medžiagas turinčių preparatų vartojimas. Tokiais atvejais kyla rizika viršyti saugią vaisto paros dozę, o tai gali iššaukti rimtų sveikatos problemų.

„Tai – viena dažniausių klaidų sergant peršalimu, gripu ar kitomis ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų ligomis. Šių ligų simptomams lengvinti skirtuose preparatuose dažniausiai rasime paracetamolio, pseudoefedrino, dekstrometorfano ar feniramino maleato. Pavyzdžiui, vartojant kelis paracetamolio turinčius preparatus ir viršijus suaugusiems rekomenduojamą saugią paros dozę, galimi įvairaus laipsnio kepenų pažeidimai“, – teigia vaistininkė.

Pasak M. Maleckaitės, pseudoefedriną atsargiai vartoti reikėtų tiems pacientams, kurie turi aukštą kraujospūdį – vienas iš šalutinių šios veikliosios medžiagos poveikių yra širdies susitraukimų dažnio ir kraujospūdžio padidėjimas, tad vartojant kelis panašius preparatus didėja širdies ir kraujagyslių veiklos sutrikimų rizika.

Kitos dažnos sudėtinės tokių preparatų dalys, dekstrometorfanas bei feniramino maleatas, gali sukelti mieguistumą ar sumažinti budrumą, todėl jų nereikėtų vartoti vairuojant ar valdant mechanizmus.

Gydymasis namuose: kada saugu, o kada atsiranda rizika?

Pasak šeimos gydytojos Emilės Tilindytės-Muliuolienės, gydytis savarankiškai saugu tik tuomet, kai savigyda remiasi savaime suprantamais gydymo ir biologijos principais. Pavyzdžiui, gausus skysčių vartojimas ūmai sukarščiavus arba viduriuojant nereikalauja gydytojo paskyrimo ir padeda organizmui atgauti skysčius, o čiobrelių arbatos nauda malšinant kosulį menama ne tik močiučių gretose, bet ir yra pagrįsta mokslu.

„Rizika atsiranda tada, kai savigydos metodas išgalvojamas nesiremiant nei esminiais biologijos principais, nei pagrįstais moksliniais teiginiais. Čia pavyzdžiu galėtų būti senovėje praktikuotas šlapimo vartojimas ir šiais laikais socialiniuose tinkluose stebimas „detoksikuojančių“ enemų propagavimas. Dar blogiau, kai savigydai pasirenkami tinkamai neištirti preparatai ar papildai“, – sako gydytoja.

Simptomai, kuriuos gydyti savarankiškai pavojinga

M. Maleckaitė pastebi, kad esama simptomų, kuriuos gydyti savarankiškai – ypač pavojinga. Į specialistus reikėtų kreiptis tais atvejais, kai kvėpavimas apsunksta ir jaučiate oro trūkumą, didelį skausmą krūtinės srityje, kuris plinta į ranką, nugarą ar žandikaulį, kai pasidaro silpna, tirpsta veidas ar galūnės, kai jaučiate stiprų galvos skausmą, kuris prasideda per kelias minutes ir intensyvėja.

„Taip pat – ir tuomet, kai atsiranda neaiškios kilmės kraujavimas, pastebite kraują šlapime ar išmatose, kai karščiavimas trunka ilgiau nei tris paras ir jo nepavyksta numalšinti vaistais, kai pajuntate ūmų, stiprų pilvo skausmą ar atsiranda regos pokyčiai. Visi šie simptomai gali būti susiję su sveikatai ir gyvybei pavojingomis būklėmis, tad delsti tokiais atvejais negalima“, – pataria vaistininkė.

Liūdna savigydos istorija – vėžį gydė dieta

E. Tilindytė-Muliuolienė priduria, kad savigyda ypač pavojinga vaikams bei nepagydomomis ligomis sergantiems pacientams: „Vaikų būklė greitai keičiasi ir gali greitai pablogėti, jie dažnai nėra pajėgūs aiškiai apibūdinti savo savijautos, o sprendimus dėl gydymo priima tėvai. Tuo tarpu terminalinėmis ligomis sergantys žmonės dažnai linksta į desperaciją norėdami susigrąžinti sveikatą ar atgauti gyvenimo kontrolės jausmą – į juos neretai taikosi įvairių nelicencijuotų papildų platintojai ir įvairiomis sveikatinimosi programomis prekiaujantys nuomonės formuotojai.“

Gydytoja prisimena ir itin sukrėtusį atvejį, kai vėžiu sergantis pacientas onkologinį gydymą iškeitė į dietą bei nelicencijuotų alternatyvaus sveikatinimosi atstovų konsultacijas. „Pas gydytojus jis sugrįžo tik po kelerių metų, kai dėl griūvančių navikinių audinių išsivystė ženkli anemija ir vėžys buvo išplitęs, tačiau tuo metu jau buvo galimas tik paliatyvus bei simptominis gydymas. Taip per maždaug dvejus metus nuo vėžio diagnozės nustatymo neliko palyginti jauno žmogaus“, – pasakoja E. Tilindytė-Muliuolienė.

Dirbtinis intelektas: kada galime juo pasikliauti?

Sveikatos problemas žmonės vis dažniau patiki spręsti dirbtiniam intelektui. E. Tilindytė-Muliuolienė pastebi, kad dirbtinis intelektas puikiai apibrėžia pacientams nežinomas sąvokas, aiškiu formatu gali pateikti vaisto veikimo principą ir šalutinius poveikius, o išvardinus simptomus – galimų diagnozių įvairovę.

„Tačiau siekiant tikslios informacijos yra būtina viena sąlyga – konteksto išmanymas, – sako gydytoja. –  Neturint platesnio temos supratimo, kiekvienas dirbtinio intelekto teiginys gali būti priimamas kaip šimtaprocentinė tiesa, nors jis turėtų būti asistentu priimant sprendimą, o ne pagrindiniu sprendimo priėmėju.“

M. Maleckaitė priduria, kad dirbtinis intelektas gali būti naudingas, kai nėra galimybės iškart kreiptis į gydytoją ar farmacijos specialistą, kai norisi pasitikslinti informaciją apie vartojamą preparatą, surasti dažniausius jo šalutinius poveikius, išsiaiškinti, ar vartojami vaistai neturi sąveikos vienas su kitu ir panašiai.

„Pasikliauti vien dirbtiniu intelektu nereikėtų. Reikia nepamiršti, jog jaučiami simptomai gali būti daugiau nei vienos ligos požymis ir tokiais atvejais geriausia kreiptis į gydytoją ar farmacijos specialistą, kuris įvertins jūsų simptomus, gretutines ligas, vartojamus vaistus ir pagal turimą informaciją padės rasti geriausią sprendimą“, – pataria vaistininkė.

„The Critical“ informacija