Ar Parkinsono liga būdinga ūkininko profesijai?

Nyderlandų nacionalinio visuomenės sveikatos ir aplinkos institutas (RIVM) neseniai atliko galimybių studiją, prieš tai gavęs vieno parlamentaro užklausą. Užklausoje vyriausybės buvo prašoma, remiantis statistiniais tyrimais, nustatyti, ar Parkinsono liga turėtų būti oficialiai pripažinta profesine liga ūkininkams, rašo „Nieuwe Oogst“.

Kohortos tyrimas

Jau kurį laiką žemės ūkio sektoriuje kyla klausimų dėl pesticidų poveikio sveikatai darbo vietoje. Pasak RIVM, geriausias būdas tai ištirti yra vadinamasis kohortos tyrimas.

Tokiame tyrime didelė žemės ūkio sektoriaus darbuotojų grupė stebima labai ilgą laikotarpį, paprastai bent dešimt–dvidešimt metų. Šio proceso metu tyrėjai nustato, su kokiais konkrečiais pesticidais ar veikliosiomis medžiagomis dalyviai yra veikiami. Tuo pačiu metu registruojamos visos ligos ar sveikatos problemos.

Apjungus šiuos duomenis, galima nustatyti statistinį ryšį tarp tam tikrų medžiagų vartojimo ir tokių ligų kaip Parkinsono liga išsivystymo. Tačiau tokiam tyrimui atlikti iškyla didelių praktinių ir finansinių sunkumų.

Iškylantys sunkumai

Norint pateikti pakankamai įrodymų, maždaug 30 000 ūkininkų, sodininkų ir kitų žemės ūkio darbuotojų turi būti pasirengę dalyvauti tyrime bent dešimt metų. Pavyzdžiui, Nyderlanduose tai sudaro maždaug ketvirtadalį visos stabilios sektoriaus darbo jėgos. Be to, tokie tyrimai nemažai kainuoja: pradinis etapas, kaip manoma, kainuotų apie 2,5 mln. eurų, o kiekvienas kitas etapas – po 1 mln. eurų.

Kita priežastis, kodėl kohortos tyrimas nebuvo atliekamas Nyderlanduose, yra ta, kad panašūs tyrimai jau atliekami kitose šalyse. Tarp jų – Norvegija, Jungtinės Valstijos, Prancūzija ir Danija, tad šių šalių patirtis taip pat aktuali visai likusiai Europai, ir galbūt nėra prasmės dubliuotis.

Dar viena svarbi priežastis nepradėti tyrimo dabar yra būsimos nepriklausomo Profesinių ligų sąrašo patariamojo komiteto rekomendacijos. Šis komitetas šiuo metu nagrinėja, ar Parkinsono ligą galima įtraukti į su kenksmingomis medžiagomis susijusių profesinių ligų kompensavimo schemą. Tikimasi, kad šios rekomendacijos bus paskelbtos šių metų rudenį.

Vieno tyrimo išvados

Utrechto universitetas neseniai atliko Parkinsono ligos tyrimą, kuriame nagrinėjamas naujų pacientų skaičius ir šios ligos plitimas Nyderlanduose nuo 2017 iki 2022 m., ir paskelbė keletą svarbių išvadų.

Parkinsono liga dažniau pasitaiko tarp aukštesnio socialinio bei ekonominio statuso žmonių. Be to, vyrams kyla didesnė rizika nei moterims, o rizika didėja su amžiumi ir pasiekia didžiausią laipsnį tarp 75 ir 85-mečių.

Analizė rodo, kad nuo 2017 iki 2022 m. kasmet šalyje vidutiniškai buvo diagnozuojami 3 724 nauji Parkinsono ligos atvejai. Tai, kad bendras Parkinsono liga sergančių pacientų skaičius Nyderlanduose didėja, lemia tai, kad žmonės tiesiog ilgiau gyvena su šia liga.

Žinoma, jog Parkinsono liga išsivysto dėl daugelio veiksnių sąveikos, o kiekvienas atskiras veiksnys paaiškina dalį rizikos. Rizika didėja dešimtmečius. Be to, ankstesni tyrimai parodė, kad oro tarša ir pesticidai didina ligos riziką.

Visų atsakymų nėra

Kodėl dažniau suserga vyrai? Pasak mokslininkų, kurių išvados paskelbtos žurnale „The Lancet“, tai galima paaiškinti tuo, kad vyrai dažniau susiduria su kenksmingomis medžiagomis darbe arba kad moteriški hormonai geriau apsaugo smegenis nuo ligos.

Kodėl labiau išsilavinę žmonės taip pat turi didesnę Parkinsono ligos riziką? Tai gali būti susiję su gyvenimo būdu, pavyzdžiui, rūkymo įpročiais.

Vis dėlto tyrėjai siūlo tirti Parkinsono ligos priežastis individualiu lygmeniu. „Ryšiai su konkrečiais aplinkos veiksniais dažnai tampa aiškiai matomi tik tada, kai vertinama ne visa teritorija, o atskiri asmenys, įskaitant jų gyvenamosios vietos istoriją“, – teigia jie.

Kol kas nėra ir aiškaus atsakymo dėl to, ar Parkinsono liga gali išsivystyti ūkininkams, kurie dirba su pesticidais. Tyrėjai tik konstatuoja, jog aiškios Parkinsono ligos koncentracijos nerasta vietovėse, kuriose vykdomas ekstensyvus žemės ūkis arba yra prasta oro kokybė.

Amerikietiškas tyrimas

Tačiau Jungtinėse Valstijose pernai atliktame tyrime nustatyta, kad įprastų pesticidų poveikis gali sukelti ilgalaikius smegenų genetinio kraštovaizdžio pokyčius, galimai padidindamas Parkinsono ligos riziką. Tyrimas, paskelbtas 2025 m. liepos mėn. žurnale „Nature“, rodo, kad pesticidas rotenonas sukelia ilgalaikius smegenų genų aktyvumo ir epigenetinių žymenų (cheminių žymenų, kurios įjungia arba išjungia genus) pokyčius.

Pokyčiai buvo ypač ryškūs juodojoje medžiagoje – smegenų srityje, kuri labiausiai pažeidžiama Parkinsono ligos, kur buvo įjungti su uždegimu ir imuninės sistemos aktyvacija susiję genai, o kiti – išjungti. Net ir praėjus kelioms savaitėms po poveikio nutraukimo ši molekulinė atmintis išliko, o tai rodo, kad aplinkos toksinai gali paruošti smegenis ligoms ir po daugelio metų.

Tačiau tyrime taip pat konstatuojama, jog su Parkinsono ligos išsivystymu susijusi rizika vis dar menkai suprantama. Vis dėlto tyrėjai vis daugiau dėmesio skiria aplinkos poveikiui, ypač pesticidams, tokiems kaip parakvatas, organochloriniai ir organofosfatiniai pesticidai, o taip pat įvairioms cheminėms medžiagoms. Amerikiečių tyrimai parodė, kad žmonės, gyvenantys netoli ūkių, golfo aikštynų arba dirbantys su žemės ūkio cheminėmis medžiagomis, susiduria su didesne rizika susirgti šia liga.

Parengė Ričardas Čekutis