Vaikų maitinimo rinkos grimasos

Kainų ekvilibristika

Dar praėjusiais metais VPT skelbė, kad pravėrė mokyklų „virtuvės“ duris ir įkišo nosį ten, kur sprendžiama, kas ir už kiek teiks maitinimo paslaugas, kuo ir už kiek bus maitinami vaikai. Paaiškėjo, kokių gudrybių imasi maitinimo paslaugų tiekėjai ir kaip paprastas kotletas tampa mokyklinio meniu „žvaigžde“ už gerokai didesnę kainą, nei žadėta viešųjų pirkimų metu. Arba kodėl už guliašą vaikai moka 4 Eur, nors tiekėjas įsipareigojo jį tiekti už 84 ct.

VPT 2025 m. trečiąjį ketvirtį Vilniuje ir Kaune atliko 8 vertinimus, kaip organizuojamas maitinimas ugdymo įstaigose pagal sudarytas sutartis su tiekėjais, ir nustatė pažeidimus. Tai paskatino imtis platesnių patikrinimų – pernai ketvirtąjį ketvirtį vertinimas jau buvo atliktas 40 sutarčių, kurių vertė siekė beveik 19 mln. Eur (be PVM), o jos sudarytos su 16 atskirų tiekėjų 18-oje skirtingų rajonų ir miestų savivaldybių.

Ugdymo įstaigų maitinimo sutarčių vertinimo metu nustatyti pažeidimai ir atskleisti trūkumai buvo pristatyti Seimo Audito komitete (AK). Vienas svarbiausių pažeidimų buvo patiekalų kainų neatitikimas – jos gerokai didesnės, kartais ir 3–4 kartus, nei tiekėjas įsipareigoja sutartyje. „Kitas dalykas, už ką valstybė ir mes visi sumokame, siekiant keisti mūsų mažųjų piliečių požiūrį į maitinimą ir atliekų susidarymą, – švediškas stalas, kai užtikrinamas maisto pasirinkimas savitarnos principu. Tiekėjai už tai gauna papildomus balus, laimi konkursą, bet ši nuostata neišpildoma, realybėje švediško stalo nėra. Bet sutartis su tiekėju būna pratęsiama“, – pastebėjo VPT direktorius Darius Vedrickas.

Problemų kyla ir į vaikų valgiaraštį įtraukiant ekologiškus produktus. Valstybė yra prisiėmusi finansinius įsipareigojimus mokėti šiek tiek daugiau už tam tikrą maitinimo dalį ekologiškais produktais, tiekėjai tai įsipareigoja sutartyse, bet realiai maisto gamyboje naudojamas per mažas ekologiškos produkcijos kiekis. Kaip nustatė VPT, tiekėjai neteikia ataskaitų, o pirkimo vykdytojai nereikalauja pateikti įrodymų. Taip pat fiksuota, kad neužtikrinamas pasiūlytas patiekalų asortimentas, nustatyta atvejų, kai prekiaujama patiekalais, kurie nėra patvirtinti valgiaraščiuose. „Matome, kad maitinimo paslaugų sutartys ugdymo įstaigose yra kaip našlaitės, joms neskiriamas pakankamas dėmesys. Nors sutartys yra gana didelės vertės ir sudaromos 1, 2 ar 3 metams“, – konstatavo VPT direktorius.

Laimėti – bet kokiu būdu

VPT atstovai pastebėjo, kad pagrindinis tiekėjų tikslas – laimėti sutartį ir patekti į vaikų ugdymo įstaigas, o vėliau verslas jau veikia, kaip jam yra naudinga. „Yra toks modelis, kad tiekėjas pasirašo bet kokią sutartį, nes, matyt, žino, jog praktiškai sąlygų neišpildys. Anekdotui galima prilyginti tiekėjų pristatomus virtuvės darbuotojų atlyginimus – buvo tiekėjų, kurie laimėjo pirkimus pasiūlę, kad virtuvės darbuotojų darbo užmokesčio mediana sieks 12 tūkst., 5 tūkst., 7,5 tūkst. Eur, ir tai yra ne vienetiniai atvejai. Tokie skaičiai pateikiami turbūt žinant, kad tai nebus įgyvendinama“, – AK atskleidė VPT atstovai.

D. Vedrickas pripažino, kad valstybė per ilgą laiką „užsiaugino“ tokį veikimo principą. „Anksčiau buvo gaji mintis ir idėja, kad valstybė arba savivaldybės administracija, mokykla nemoka tvarkytis savo valgyklose, neva ateis verslas ir viską išspręs. Verslas atėjo, bet kai iš jo nėra reikalaujama veikti pagal nustatytas sąlygas, jis veikia taip, kaip jam naudinga. Dabar VPT pradėta akcija sakome „stop“ – žiūrėkime, kaip vykdomos sutartys“, – akcentavo VPT direktorius.

Įsukta sistema

Maitinimo paslaugų viešųjų pirkimų sistemą jau seniai į šuns dienas deda žemės ūkio produkcijos gamintojai. „Gal jau 30 metų jaučiama tendencija, kad šioje srityje vyrauja, matyt, tos pačios įmonės. Įspūdis toks, kad čia lyg viskas būtų pasidalyta. Panašu, kad tiekėjai yra įgudę dirbti su savivaldybių administracijų žmonėmis. O smulkieji tiekėjai, pavyzdžiui, ūkininkai, nepatenka, nes sudarytos nepriimtinos kainų sąlygos. Pasiūlo mažiausią kainą, o vėliau ją pakelia. Taip jie įsuka savo sistemą“, – „Ūkininko patarėjui“ aiškino Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) laikinasis pirmininkas Saulius Daniulis.

Šios asociacijos nariai yra susibūrę į kooperatyvą, dalyvauja viešuosiuose pirkimuose ir tiekia maistą vaikų darželiams, todėl žino niuansus, kas vyksta šioje srityje. „Žinome, kad Lietuvoje ekologiškos vištienos beveik nėra, jos turi, ko gero, tik mūsų kooperatyvo nariai. Tačiau matome, kaip rengiami konkursai – tiekėjai siūlo ekologišką vištieną, bet vėliau jos negauna ir bando keisti kažkuo kitu. Arba lekia pas mus, prašo vištienos ir nežinau, kaip brangiai ją parduoda. Tokią nesąmonę reikia seniai keisti, nes dabar viešuosiuose pirkimuose viskas remiasi tik maža kaina, kuri vėliau išauga“, – samprotavo S. Daniulis.

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) tarybos pirmininkas Nerijus Gricius antrino, kad viešuosiuose pirkimuose dominuoja stambūs tiekėjai, o ūkininkams ar jų kooperatyvams ten patekti gana sudėtinga. „Mūsų asociacijos nariai dalyvauja pasitarimuose, kur kalbama apie trumpąsias maisto tiekimo grandines, ir išsako problemas, su kuriomis susiduriama. Jas reikia spręsti, bet, manau, kažko naujo išradinėti nereikėtų. Čia svarbus vaidmuo tenka ūkininkų kooperatyvams, yra gerų pavyzdžių, pavyzdžiui, Ukmergės r. savivaldybėje, kur kitaip organizuojamas darželinukų maitinimas. Tokias patirtis reikia vystyti“, – ŪP teigė N. Gricius.

Jis akcentavo, kad būtent valstybės politika nulemia, kaip yra organizuojami viešieji pirkimai ir kiek vietoje pagamintų maisto produktų patenka į mokyklas, ligonines ir kt.

Pakeisti negali

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. balandžio 10 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.