Kaunas +8,5 °C Debesuota
Pirmadienis, 15 Bir 2026
Kaunas +8,5 °C Debesuota
Pirmadienis, 15 Bir 2026




Kelininkai per žiemos sezoną „apvažiavo“ Žemę daugiau nei 60 kartų

2026/04/20


Padidink tekstą

AB „Kelių priežiūra“ skelbia 2025–2026 m. žiemos sezono pabaigą. Šis sezonas išsiskyrė išskirtinai sudėtingomis meteorologinėmis sąlygomis – ilgai trunkančiais snygiais, nuolatiniu pustymu bei užsitęsusiu stipriu šalčiu. Kai kuriuose Lietuvos regionuose fiksuotas iki –30 °C siekiantis speigas, o žemų temperatūrų periodai tęsėsi ne dienomis, o savaitėmis. Toks veiksnių derinys lėmė ne tik itin intensyvius kelių priežiūros darbus, bet ir iš esmės kitokį jų organizavimo pobūdį.
2025-2026 m. žiemos sezonas. AB „Kelių priežiūra“ nuotr.

„Nuoširdžiai dėkoju visai komandai už profesionalumą, susitelkimą ir ištvermę šią sudėtingą žiemą. Kryptingas darbas ekstremaliomis sąlygomis užtikrino, kad keliai būtų pravažiuojami bei saugūs net ir sudėtingiausiose situacijose. Dabar prasideda ne mažiau svarbus etapas – intensyviai tvarkysime tūkstančius kilometrų kelių“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.

Per šį sezoną bendrovės mechanizmai nuvažiavo daugiau kaip 2,5 mln. kilometrų – tai reiškia, kad kelininkai atlikdami kelių priežiūros darbus „apvažiavo“ Žemę daugiau nei 60 kartų. Be to, fiksuota per 22 tūkst. technikos išvykimų, o panaudotas druskos kiekis – daugiau kaip 154 tūkst. tonų – prilygtų maždaug 3 tūkst. pilnai pakrautų geležinkelio vagonų sąstatui. Tai didžiausias kiekis bendrovės veiklos istorijoje ir daugiau nei dukart daugiau nei  2024-2025 metų žiemą. Intensyvūs krituliai lėmė, kad kai kuriomis paromis daugelyje ruožų darbai buvo kartojami kas kelias valandas.

2025-2026 m. žiemos sezonas. AB „Kelių priežiūra“ nuotr.

„Ilgalaikis snigimas, pustymas ir speigas reiškė vieną – dirbome preciziškai ir visos šalies mastu, savalaikiai pasirūpinant priežiūros medžiagų resursų papildymu bei tinkama technikos priežiūra. Tokiose žiemos situacijose be strateginių buvo reikalingi ir taktiniai sprendimai – gerą rezultatą lemia gebėjimas greitai įvertinti situaciją ir reaguoti nukreipiant pajėgumus ten, kur jų reikia labiausiai“, – sako AB „Kelių priežiūra“ generalinis direktorius dr. Audrius Vaitkus.

Sudėtingos sąlygos reikalavo užtikrinti ne tik pagrindinių transporto arterijų, bet ir viso valstybinės reikšmės kelių tinklo pravažiuojamumą. Dėl dažnų mišrių kritulių ir temperatūrų svyravimų reikšmingai didėjo ne tik regioninių bei krašto kelių su asfalto danga, bet ir žvyrkelių priežiūros apimtys – nuolat vykdytas jų dangos šiurkštinimas, barstymas frikcinėmis medžiagomis. Tokiais atvejais prioritetai buvo nustatomi ne tik pagal normatyvus, bet ir realiu laiku vertinant eismo sąlygas bei prognozuojamą kelių būklę.

V kelių priežiūros lygio keliai. AB „Kelių priežiūra“ nuotr.

Sudėtingiausių dienų analizė parodė, kad kai kuriuose skirtingų „Kelių priežiūros“ tarnybų prižiūrimuose keliuose nors ir visais atvejais buvo užtikrinamas reikalavimų išpildymas, tačiau priežiūros darbai atliekami prasilenkiančiais laiko intervalais. Siekiant vairuotojams sudaryti kuo vienodesnes eismo sąlygas tame pačiame kelyje, nepriklausomai nuo priežiūros darbus atliekančios tarnybos, atlikti korekciniai veiksmai didesniam tarpusavio veiksmų suderinamumui pasiekti.

Siekiant mažinti kelių druskos sunaudojimą, pastaraisiais metais bendrovėje nuosekliai investuojama į šiuolaikinę kelių priežiūros techniką – artimiausiu metu bendrovės techninį parką papildys daugiau kaip 40 naujų barstytuvų, kurie leis ne tik dar tiksliau dozuoti medžiagas, bet ir automatizuotai parinkti išberiamos medžiagos kiekį, priklausomai nuo prognozuojamų oro sąlygų konkrečiame kelyje. Tai reiškia, kad sprendimų paramos sistemos pagelbės mechanizmų operatoriams berti tik būtinąjį druskos kiekis dangos priežiūrai.

Be to, pastaruosius kelerius metus vis plačiau taikomas skystų tirpalų naudojimas (purškimas), kuris leidžia medžiagoms veikti efektyviau ir mažinti bendrą druskos poreikį bei pasiekti tą patį efektą.

Pasibaigus intensyviausiam žiemos sezonui, atliekami per žiemą susikaupusių nešvarumų nuo važiuojamosios dalies ir kelkraščių šalinimo darbai, tiesinami ir atstatomi pažeisti signaliniai stulpeliai, sandarinami plyšiai dangose, taisomos atsivėrusios išdaužos.

Ši žiema nulėmė ir kitą svarbų aspektą – įšalo poveikį kelių dangoms. Ilgai laikantis itin žemoms temperatūroms, o vėliau joms nuolat svyruojant ties nuliu, keliuose susidarė didelis kiekis išdaužų. Dėl šios priežasties išdaužų taisymo darbai buvo organizuojami visos šalies mastu – telktos brigados iš skirtingų regionų, darbai vyko nepertraukiamai, ištisomis paromis. Kovo 3 dieną pradėta karštojo asfalto gamyba „Kelių priežiūros“ asfalto gamykloje Kuršėnuose, o tai leido iki šios dienos operatyviai užtaisyti daugiau kaip 40 000 kv.m. išdaužų.

„Kelių priežiūros“ asfalto gamykla. AB „Kelių priežiūra“ nuotr.

Šis žiemos sezonas dar kartą patvirtino, kad kelių priežiūra – nenutrūkstamas procesas, kuriame svarbiausia – gebėjimas numatyti, pasirengti ir veikti laiku. Sezonai keičiasi, tačiau pagrindinis tikslas išlieka tas pats – užtikrinti, kad valstybinės reikšmės keliai būtų pravažiuojami ir saugūs bet kokiomis sąlygomis.

Primenama, kad apie pavojingas pažaidas, kliūtis valstybinės reikšmės keliuose vairuotojai ir gyventojai „Kelių priežiūrai“ gali pranešti naujais kontaktais: trumpuoju tel. nr. 1801 (trumpojo tel. nr. kaina Telia, Tele2 tinkluose – 0,12 Eur/min., „Bitė“ – 0,15 Eur/min.) arba +370 3 778 8001 (kaina pagal mobiliojo ryšio operatoriaus planą). Gyventojų patogumui bendrovė „Kelių priežiūra“ taip pat suteikia galimybę nemokamai užpildyti pranešimo formą internetinėje svetainėje www.keliuprieziura.lt arba minėtas kliūtis pažymėti navigacinėje programėlėje „Waze“, o pateikta informacija pateks į kelininkų informacinę sistemą.

 

„Kelių priežiūros“ informacija

Dalintis
2026/06/14

Nesuvaldomų rinkos galių grimasos

Konkurencijos tarybos (KT) pastebėjimai, susiję su žemės ūkį reglamentuojančiais teisės aktais, neretai niauksto agrarininkų veidus. „Kai reikia sprendimų – jų nėra, o kai atsiranda siūlymai stiprinti mūsų padėtį tiekimo grandinėje, ko... Vakar KT „Ūkininko patarėjui“ pranešė, kad šiuo metu vykdo tyrimą, kilus įtarimui, jog kelios Lietuvos pieno perdirbimo įmonės galėjo sudaryti kartelinį susitarimą ir tarpusavyje susiderinti žalio pieno supirkimo kainas.
2026/06/14

Šparagai – ir maistas, ir liaudiškas vaistas

Mauručių k. (Prienų r.) „AG šparagai“ prekių ženklą sukūrę Greta ir Artūras Pučinskai jau septintą sezoną augina šparagus. Pirmaisiais metais pasisodinę vos dešimtį daigelių, dabar jų plotą išplėtė iki 10 a....
2026/06/14

„Hakeriai“ atakavo cukraus fabrikus

Ne vien Lietuvai nesiseka apsaugoti savo duomenų nuo kompiuterių įsilaužėlių – kibernetinio saugumo incidentas sustabdė Australijos Makajaus regiono cukraus pramonę.
2026/06/14

J. Eimontas. Netolygios derlių prognozės siunčia skirtingus signalus investuotojams

Kol vienose iš pagrindinių kviečių eksporto rinkų derliaus prognozės „žaliuoja“, kitos toliau „raudonuoja“. Į savotiškus amerikietiškus kalnelius pasileido globali sojų rinka. Tuo metu kukurūzų ir kitų ...
2026/06/14

„John Deere“ pristato atnaujintus 8R, 8RT ir 8RX traktorių modelius, kurių galia siekia 280–410 AG

„John Deere“ pristatė naujos kartos 8R, 8RT ir 8RX traktorius, suprojektuotus siekiant užtikrinti didesnį našumą, didesnį efektyvumą ir patogesnę eksploataciją 280–410 AG galios segmente. Atnaujinti modeliai yra prieinami ...
2026/06/14

Žiūrėjimas į apželdintas sienas pagerina nuotaiką ir suteikia vėsumo jausmą

Atliktas naujas tyrimas, kuriame buvo naudojami „Fitbit“ prietaisai ir EEG (elektroencefalografijos) jutikliai, siekiant išmatuoti 58 dalyvių širdies ritmą ir smegenų bangų aktyvumą, kai jie sėdėjo priešais ar...
2026/06/14

Miškų įstatymo nuostatos turėtų būti peržiūrėtos, kad atitiktų ES teisę

Konkurencijos taryba pritaria siūlymui peržiūrėti Miškų įstatymo nuostatas ir atsisakyti privatiems asmenims taikomo ribojimo įsigyti ne daugiau kaip 1500 ha miškų ūkio paskirties žemės kaip ribojančio sąžiningą konkurenciją.
2026/06/14

Baltijos šalių didmeninės elektros kainos gegužę išliko mažesnės nei Europos Sąjungos šalių kainų vidurkis

Gegužės mėnesį vidutinės didmeninės elektros kainos Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje siekė 60–82 Eur/MWh ir buvo 9–33 proc. mažesnės nei ES šalių vidurkis, kuris sudarė 90 Eur/MWh. Planinis elektros perdavimo jungties tarp Estij...