Gastritas: kada tai tik laikinas skrandžio sudirgimas, o kada rimta liga?

Apie gastritą atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro vadovė, Lietuvos gastroenterologų draugijos prezidentė, gydytoja gastroenterologė docentė Goda Sadauskaitė.
 

– Bet kokį skrandžio diskomfortą dažnai vadiname gastritu. Mediciniškai – kas tai yra?

– Šią sąvoką žmonės vartoja gana dažnai. Kai pacientas ateina pas mus, gastroenterologus, į kabinetą, tai dažniausiai ateina dėl to, kad jam skauda pilvą.

Jeigu skauda viršutinę jo dalį, tai jau žmogus sako: „man, daktare, yra gastritas“. Mes šiek tiek į gastritą žiūrime kitaip. Mediciniškai gastritas yra skrandžio gleivinės uždegimas, kurį nustatome ne pagal simptomus, o pagal tai, ką matome atlikę mikroskopinį skrandžio gleivinės tyrimą. Jeigu matome ten uždegimą, tai ir yra gastritas.

Įdomu tai, kad lėtinis gastritas dažniausiai nekoreliuoja su simptomais – jis dažnai būna besimptomis arba, jeigu ir sukelia simptomus, jie būna labai nespecifiniai. Jei žmogui skauda viršutinę pilvo dalį, dažnai šią vietą pacientai įvardija, kad „man maudžia ties duobute“, tai dažniausiai būna dėl epizodiškai padidėjusių skrandžio rūgšties sekrecijos svyravimų arba padidėjusio skrandžio jautrumo.

– Kas sudirgina skrandį?

– Kaip ir minėjau, priežastys gali būti pačios įvairiausios. Tai gali būti netinkamas maistas – labai rūgštus, labai aštrus, labai riebus. Taip pat per didelis maisto kiekis arba gausus valgymas vakare, kai virškinimas nebėra toks aktyvus kaip dieną.

Kita vertus, ilgi nevalgymo periodai taip pat yra stresas skrandžiui. Nerviniai stresai, pervargimas – visa tai veikia organizmą, net jei pats žmogus to nejaučia, skrandis jaučia.

Vaistai taip pat gali sukelti skrandžio sudirgimą. Dažniausiai tai yra nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo. Žmonės juos vartoja dėl įvairių skausmų – sąnarių, stuburo. Pažymėtina, kad ir aspirinas priklauso šiai grupei.

Šie vaistai mažina prostaglandinų sintezę, todėl silpnėja skrandžio gleivinės apsauga. Skrandis tampa jautresnis, gali atsirasti erozijų ar opų. Ir nesvarbu, ar vaistai vartojami per burną, ar leidžiami – jie veikia sistemiškai, silpnindami virškinimo trakto gleivinės apsaugą.

Tokiais atvejais reikėtų pasitarti su gydytoju.

– Kodėl prasideda gastritas?

– Skrandžio skausmus sukelia ne viena priežastis. Organinės priežastys, tokios kaip dvylikapirštės žarnos ar skrandžio opos, taip pat navikai, sudaro nedidelę dalį atvejų. Dažniausia skrandžio skausmų priežastis – vadinamieji funkciniai sutrikimai, tai yra funkcinė dispepsija, reiškianti sutrikusią skrandžio funkciją. Pokyčių skrandžio gleivinėje endoskopinio tyrimo metu nenustatome, tačiau žmogui vis tiek skauda. Tai susiję su virškinimo trakto nervų sistema, kuri reaguoja į maistą, stresą ar kitus dirgiklius.

– Paminėjote, kad skrandžio sudirgimą gali sukelti maistas. Kokie tai produktai, kurių atsisakydami galėtume tikėtis išvengti simptomų?

– Labai svarbus žodis yra „tikimybė“. Tai negarantuoja, kad simptomų nebus. Dažniausiai simptomus sukelia labai aštrūs, rūgštūs ar riebūs produktai.

Tačiau labai svarbu suprasti, kad viskas yra individualu – vienam žmogui netinka vieni produktai, kitam – visai kiti. Pavyzdžiui, simptomus gali provokuoti pieno produktai, jei žmogus jų netoleruoja. Prie dažniau dirginančių produktų taip pat priskiriama kava, ypač vartojama tuščiu skrandžiu. Kai kuriems žmonėms simptomus gali sukelti ir aštrus, riebus, rūgštus maistas ar gazuoti gėrimai. Todėl labai svarbi savistaba. Besiskundžiantiems skrandžio skausmu rekomenduojame pildyti maisto dienoraštį – ką valgau ir kaip jaučiuosi. Tai padeda identifikuoti netoleruojamus produktus, kurių atsisakydami žmonės gali išvengti skausmo, nemalonaus jausmo „ties duobute“, rėmens ar atsirūgimo.

– Kaip gali progresuoti skrandžio gleivinės pažeidimai be simptomų?

– Lėtinį gastritas dažniausiai nesukelia simptomų. Tačiau jei jį sukelia Helicobacter pylori bakterija, jis gali progresuoti. Per ilgą laiką gali išsivystyti skrandžio gleivinės atrofija, o kai kuriais atvejais – net skrandžio vėžys.

– Kaip užsikrečiame Helicobacter pylori bakterija?

– Helicobacter pylori – tai patogenas, kurio buvimas siejamas su skrandžio ir dvylikapirštės žarnos ligomis. Dažniausiai užsikrečiama vaikystėje, iki penkerių metų amžiaus. Gerėjant gyvenimo sąlygoms ir higienai, užsikrėtimo dažnis mažėja, tačiau ši bakterija vis dar gana dažna.

Dažniausiai ją tikslinga naikinti. Ši bakterija gydoma antibiotikais – dviejų antibiotikų kursas kartu su rūgštingumą mažinančiais vaistais. Tiesa, pasitaiko bakterijos štamų, kurie yra atsparūs antibiotikams. Kartais tenka gydymą kartoti.

Helicobacter pylori infekcija gali būti nustatoma atliekant gastroskopiją – jos metu apžiūrima skrandžio gleivinė, paimami biopsijos mėginiai ir atliekamas greitasis ureazės testas ar histologinis tyrimas. Tačiau endoskopija būtina ne visais atvejais. Dažnai, ypač jaunesniems pacientams be rizikos veiksnių, pakanka neinvazinių tyrimų:

• išmatų antigeno testo,
• 13C ureazės kvėpavimo testo.

Jeigu bakterija randama – gydoma, o jei simptomai išnyksta, papildomų tyrimų gali neprireikti.

Gastroskopijos metu galime apžiūrėti stemplę, skrandį ir dvylikapirštę žarną. Matome, ar gleivinė normali, ar yra paraudimų, erozijų ar opų.

Tačiau gastritas patvirtinamas tik atlikus biopsiją – mikroskopinį tyrimą. Ne visada būtina imti biopsiją – tai sprendžia gydytojas individualiai.

– Kiek svarbi mityba, esant gastritui? Kas tai yra „gastrito dietos“?

– Lėtinį gastritą dažniausiai sukelia Helicobacter pylori arba nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo. Netinkamas maistas paprastai nesukelia gastrito, bet gali pabloginti simptomus.

Ūminis gastritas gali atsirasti, pavyzdžiui, po alkoholio vartojimo ar apsinuodijimo maistu. Tuomet simptomai būna ryškūs – skausmas, pykinimas, vėmimas, dažniausiai tai praeina per kelias dienas.

– Kaip žmonės apibūdina simptomus, kai jau diagnozuojamas gastritas?

– Lėtinis gastritas dažnai neturi specifinių simptomų. Tačiau jei kalbame apie funkcinę dispepsiją, simptomai gali būti įvairūs: skrandžio srities skausmas, pykinimas, nevirškinimo jausmas, pilvo pūtimas. Gali pasireikšti ir rėmuo, tačiau tai jau labiau būdinga gastroezofaginio refliukso ligai, kai rūgštis kyla į stemplę ir sukelia deginimą už krūtinkaulio.

Svarbu suprasti, kad deginimas nėra vienintelis padidėjusio rūgštingumo simptomas – jų yra ir daugiau, todėl negalavimams nepraeinant reikalinga gydytojo gastroenterologo konsultacija.

– Žmonės dažnai patys vartoja nereceptinius vaistus nuo rūgštingumo. Ką apie tai manote?

– Pirmiausia pasakyčiau, kad geriausias „vaistas“ virškinimo sistemai yra ramybė – mažiau streso, tvarkingas gyvenimo būdas ir subalansuota mityba.

Kalbant apie vaistus, dalis iš jų (pvz., antacidai) trumpam neutralizuoja skrandžio rūgštį, kiti – slopina jos sekreciją (pvz., protonų siurblio inhibitoriai). Tačiau jei tokių vaistų prireikia dažnai ar ilgą laiką, tai yra signalas, kad reikėtų išsitirti. Nereikėtų jų vartoti nuolat savarankiškai, nes gydymas gali būti netikslingas ar nepakankamai veiksmingas, be to, lieka neaiški tikroji simptomų priežastis.

– Ar negydomas lėtinis gastritas gali sukelti rimtų komplikacijų?

– Helicobacter pylori sukelta infekcija dažniausiai lemia lėtinį gastritą. Per ilgą laiką daliai pacientų (apie 10 proc.) gali išsivystyti atrofinis gastritas, o nedidelei jų daliai (apie 1–3 proc.) – skrandžio vėžys.

– Jūs minėjote stresą. Kiek svarbi emocinė būklė skrandžio sveikatai?

– Labai svarbi. Gastritas ir simptomai ne visada yra tas pats, bet simptomai dažnai susiję su stresu. Virškinimo traktas turi sudėtingą nervų sistemą. Kai žmogus patiria stresą, tai tiesiogiai veikia virškinimą – atsiranda spazmai, skausmas, diskomfortas. Daugelis yra pajutę, kaip prieš stresinę situaciją „suspaudžia skrandį“. Tai tiesioginė nervų sistemos įtaka.

– Kokie pacientai dažniausiai kreipiasi dėl skrandžio problemų?

– Kreipiasi labai įvairaus amžiaus pacientai. Nors skrandžio veiklos sutrikimai gali pasireikšti ir jaunesniame amžiuje, į suaugusiųjų gastroenterologo praktiką dažniausiai patenka pacientai nuo 18 metų ir vyresni. Tai labai dažna problema, nepriklausomai nuo profesijos ar gyvenimo būdo. Tai labai dažna problema, nepriklausomai nuo profesijos ar gyvenimo būdo.

Svarbiausia – nenumoti ranka į simptomus. Pasitarti su gydytoju, įvertinti jų rimtumą. Yra vadinamosios „raudonos vėliavėlės“:

• simptomų atsiradimas vyresniame amžiuje,
• naktiniai simptomai,
• pasikartojantis vėmimas,
• nepaaiškinamas svorio kritimas,
• kraujavimas iš virškinimo trakto ar juodos išmatos,
• mažakraujystė,
• onkologinių ligų atvejai šeimoje.

Tokiais atvejais būtina atlikti išsamesnius tyrimus. Jaučiantys diskomfortą skrandžio srityje pirmiausia turėtų kreiptis į šeimos gydytoją, jis atliks tyrimus ir, jei matys būtinybę, pacientą nukreips gydytojo gastroenterologo konsultacijai.

VUL Santaros klinikų informacija