Kaunas +10,1 °C Debesuota
Pirmadienis, 15 Bir 2026
Kaunas +10,1 °C Debesuota
Pirmadienis, 15 Bir 2026




Profesinės ligos: atvejų skaičius per kelerius metus beveik padvigubėjo

2026/04/27


Padidink tekstą

Lietuvoje profesinių ligų mastas sparčiai auga. Higienos instituto duomenimis, 2022–2025 metų laikotarpiu profesinių ligų atvejų skaičius padidėjo nuo 286 iki 529 – beveik du kartus. Nors pastaraisiais metais augimo tempas šiek tiek sulėtėjo, bendras didėjimas išlieka akivaizdus.

Dar viena svarbi tendencija – vienam darbuotojui vis dažniau nustatoma ne viena, o kelios profesinės ligos. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenys rodo, kad 2022 metais, asmenų, kuriems nustatytos kelios profesinės ligos buvo 142, 2023 metais – 192, o 2025 metais – 158.

„Balandžio 28-ąją minima Pasaulinė darbuotojų saugos ir sveikatos diena primena, kad šios problemos sprendimas reikalauja nuoseklaus dėmesio. Dirbantieji net trečdalį savo laiko praleidžia darbe, todėl itin svarbu ne tik išsaugoti jų sveikatą, bet ir ją stiprinti“, – sako Higienos instituto Profesinės ir aplinkos sveikatos centro Profesinės sveikatos skyriaus vadovas Erikas Mačiūnas.

Anot jo, profesinės ligos dažniausiai pasireiškia raumenų, skeleto, jungiamojo audinio bei nervų sistemos sutrikimais. Juos daugiausia lemia fizikiniai ir ergonominiai veiksniai – netinkamai įrengtos darbo vietos, pasikartojantys judesiai, ilgas darbas nepatogioje padėtyje ar per didelis fizinis krūvis. Be to, ilgalaikis stresas ir nuovargis gali pažeisti nervų sistemą, skatinti profesinių ligų atsiradimą bei mažinti darbuotojų darbingumą.

Higienos instituto Profesinių ligų registro duomenimis, profesinės ligos dažniau nustatomos vyrams, tačiau jų dalis mažėjo: nuo daugiau nei 74 proc. visų atvejų 2022–2023 m. iki 60,5 proc. 2025 m. Atitinkamai moterims nustatytų profesinių ligų dalis per šį laikotarpį išaugo nuo maždaug ketvirtadalio iki beveik 40 proc. visų atvejų.

Didžiausią riziką patiria apdirbamosios gamybos, statybos ir žemės ūkio sektorių darbuotojai, tačiau vis dažniau su sveikatos problemomis susiduria ir biurų darbuotojai. Ilgas darbas prie kompiuterio, nepakankamas judėjimas ir netinkamas darbo bei poilsio režimas gali turėti ilgalaikių pasekmių.

Teisės aktai numato aiškias darbuotojų sveikatos apsaugos priemones dirbant su kompiuteriu. Pagal Lietuvos higienos normą HN 32:2004, darbdavys privalo organizuoti darbą taip, kad būtų reguliariai daromos pertraukos arba keičiama veikla, mažinant darbo prie kompiuterio krūvį. Nepertraukiamai dirbti prie kompiuterio galima ne ilgiau kaip vieną valandą.

Dirbant įprastą 8 valandų darbo dieną, po kiekvienos darbo valandos turi būti daromos 5–10 minučių trukmės pertraukos, kurios įskaitomos į darbo laiką. Ilgesnės – 12 valandų – darbo dienos atveju, po pirmųjų 8 valandų, kas valandą turi būti daroma 15 minučių pertrauka. Pertraukų metu rekomenduojama atlikti akių ir fizinius pratimus, padedančius sumažinti nuovargį, įtampą, sveikatos sutrikimų riziką.

Svarbų vaidmenį šioje srityje atlieka profesinės sveikatos specialistai, dirbantys įmonėse. Jų veikla padeda laiku nustatyti rizikos veiksnius, taikyti prevencines priemones ir stiprinti darbuotojų sveikatą.

Šiais metais taip pat planuojama įsteigti profesinės sveikatos priežiūros specialistų tinklą, kuris sudarys galimybes dalytis gerąja patirtimi, aptarti naujoves ir stiprinti bendradarbiavimą. Be to, Higienos institutas planuoja inicijuoti sveikatą stiprinančių įmonių tinklą. Prie jo galės prisijungti įmonės, kurios nuosekliai įgyvendina darbuotojų sveikatos stiprinimo priemones – skatina fizinį aktyvumą, sveiką mitybą, rūpinasi emocine sveikata, vykdo prevencines programas ir skiria dėmesį darbuotojų gerovei.

 

Higienos instituto informacija

Dalintis
2026/06/14

Nesuvaldomų rinkos galių grimasos

Konkurencijos tarybos (KT) pastebėjimai, susiję su žemės ūkį reglamentuojančiais teisės aktais, neretai niauksto agrarininkų veidus. „Kai reikia sprendimų – jų nėra, o kai atsiranda siūlymai stiprinti mūsų padėtį tiekimo grandinėje, ko... Vakar KT „Ūkininko patarėjui“ pranešė, kad šiuo metu vykdo tyrimą, kilus įtarimui, jog kelios Lietuvos pieno perdirbimo įmonės galėjo sudaryti kartelinį susitarimą ir tarpusavyje susiderinti žalio pieno supirkimo kainas.
2026/06/14

Šparagai – ir maistas, ir liaudiškas vaistas

Mauručių k. (Prienų r.) „AG šparagai“ prekių ženklą sukūrę Greta ir Artūras Pučinskai jau septintą sezoną augina šparagus. Pirmaisiais metais pasisodinę vos dešimtį daigelių, dabar jų plotą išplėtė iki 10 a....
2026/06/14

„Hakeriai“ atakavo cukraus fabrikus

Ne vien Lietuvai nesiseka apsaugoti savo duomenų nuo kompiuterių įsilaužėlių – kibernetinio saugumo incidentas sustabdė Australijos Makajaus regiono cukraus pramonę.
2026/06/14

J. Eimontas. Netolygios derlių prognozės siunčia skirtingus signalus investuotojams

Kol vienose iš pagrindinių kviečių eksporto rinkų derliaus prognozės „žaliuoja“, kitos toliau „raudonuoja“. Į savotiškus amerikietiškus kalnelius pasileido globali sojų rinka. Tuo metu kukurūzų ir kitų ...
2026/06/14

„John Deere“ pristato atnaujintus 8R, 8RT ir 8RX traktorių modelius, kurių galia siekia 280–410 AG

„John Deere“ pristatė naujos kartos 8R, 8RT ir 8RX traktorius, suprojektuotus siekiant užtikrinti didesnį našumą, didesnį efektyvumą ir patogesnę eksploataciją 280–410 AG galios segmente. Atnaujinti modeliai yra prieinami ...
2026/06/14

Žiūrėjimas į apželdintas sienas pagerina nuotaiką ir suteikia vėsumo jausmą

Atliktas naujas tyrimas, kuriame buvo naudojami „Fitbit“ prietaisai ir EEG (elektroencefalografijos) jutikliai, siekiant išmatuoti 58 dalyvių širdies ritmą ir smegenų bangų aktyvumą, kai jie sėdėjo priešais ar...
2026/06/14

Miškų įstatymo nuostatos turėtų būti peržiūrėtos, kad atitiktų ES teisę

Konkurencijos taryba pritaria siūlymui peržiūrėti Miškų įstatymo nuostatas ir atsisakyti privatiems asmenims taikomo ribojimo įsigyti ne daugiau kaip 1500 ha miškų ūkio paskirties žemės kaip ribojančio sąžiningą konkurenciją.
2026/06/14

Baltijos šalių didmeninės elektros kainos gegužę išliko mažesnės nei Europos Sąjungos šalių kainų vidurkis

Gegužės mėnesį vidutinės didmeninės elektros kainos Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje siekė 60–82 Eur/MWh ir buvo 9–33 proc. mažesnės nei ES šalių vidurkis, kuris sudarė 90 Eur/MWh. Planinis elektros perdavimo jungties tarp Estij...