Kaunas +10,1 °C Debesuota
Pirmadienis, 15 Bir 2026
Kaunas +10,1 °C Debesuota
Pirmadienis, 15 Bir 2026




2027 metams patvirtinta mažesnė miškų kirtimų norma

2026/05/06


Padidink tekstą

Aplinkos ministras Kastytis Žuromskas savo įsakymu patvirtino 4,6 proc. mažesnę valstybinių miškų pagrindinių ir tarpinių kirtimų normą 2027 metams, lyginant su 2026 metais ministro patvirtinta norma. Tai yra didžiausias kirtimų normos sumažinimas per pastaruosius metus.

Kirtimų norma valstybiniuose miškuose sumažinta nuo Vyriausybės patvirtintų maksimaliai leidžiamų iškirsti nuo 11 850 ha iki 10 660 ha, o kirtimų apimtys juose – nuo 3 620 iki 3 257 tūkst. kietmetrių medienos. Į kirtimų normą nebeįskaičiuojami II miškų grupės brandūs medynai, kurie paliekami natūraliam formavimuisi.

Sprendimas priimtas atsižvelgiant į Valstybinės miškų tarnybos (VMT) siūlymą dėl Vyriausybės patvirtintos 2024–2028 metų laikotarpio metinės valstybinių miškų pagrindinių miško kirtimų normos bei nuo 2024 metų įsigaliojusius su miško kirtimais susijusius teisinio reguliavimo pokyčius.

Pagrindinių miško kirtimų norma – tai tam tikram laikotarpiui nustatytas pagrindiniais miško kirtimais iškirsti miško plotas ir jame nustatytas kertamų medžių stiebų likvidinės medienos kiekis kubiniais metrais, kurį viršyti draudžiama, bet pasiekti – neprivaloma.

„Toks sprendimas po diskusijų priimtas atsižvelgus į aplinkosauginių organizacijų išsakytus pasiūlymus dėl miškų išsaugojimo ir į medienos pramonės atstovų poreikį planuojant veiklą. Norime, kad Lietuva atsakingai naudotų miškų išteklius: turėtų ir stiprią pramonę, ir vertingus miškus. Iš miškų gaunamą naudą svarbu vertinti ne tik gaunamos medienos kiekiu“, – sako aplinkos ministras K. Žuromskas. 

Kirtimų normos mažinimą lemia jau įsigalioję arba greitai įsigaliosiantys teisiniai miško naudojimo apribojimai. Nuo praėjusių metų liepos 1 d. įsigaliojo Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pakeitimas, draudžiantis paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose vykdyti plynuosius ir atvejinius pagrindinius miško kirtimus. Nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojo šio įstatymo pakeitimai, ribojantys pagrindinius miško kirtimus 20 km atstumu į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą nuo valstybės sienos su Rusijos Federacija ir su Baltarusijos Respublika bei 100 m atstumu nuo miestų ir miestelių teritorijų ribų. Taip pat aplinkos ministro įsakymais patvirtinti nauji Europos Bendrijos svarbos natūralių miško buveinių plotai, kuriuose draudžiami pagrindiniai miško kirtimai arba leidžiami tik atrankiniai pagrindiniai miško kirtimai.

2023–2028 metų valstybinių miškų pagrindinių miško kirtimų norma buvo nustatyta Vyriausybės nutarimu, atsižvelgiant į šalies miškuose paruošiamos medienos kiekį bei į tolygaus miško naudojimo principus.

Vyriausybė penkerių metų laikotarpiui nustato metinę valstybinių miškų pagrindinių miško kirtimų normą, o Aplinkos ministerija kasmet paskirsto šią normą atskiriems valstybinių miškų valdytojams. Aplinkos ministro įsakymu tvirtinamas tiek pagrindinių, tiek tarpinių kirtimų pasiskirstymas, tačiau jokiu būdu neviršijant Vyriausybės nustatytos metinės ribos.

Ši norma taikoma visiems valstybinių miškų valdytojams.  

Svarbu pažymėti, kad kirtimų norma nustato tik viršutinę leistiną ribą – ji neįpareigoja miškų valdytojų ją pasiekti, tačiau aiškiai draudžia ją viršyti.

Miško kirtimų normos nustatomos siekiant subalansuoti miškų naudojimą ir jų apsaugą – užtikrinti biologinės įvairovės išsaugojimą, miško socialinių funkcijų tęstinumą ir tai, kad miškai būtų naudojami nepažeidžiant jų natūralaus atsikūrimo galimybių.

 

AM informacija

Dalintis
2026/06/14

Nesuvaldomų rinkos galių grimasos

Konkurencijos tarybos (KT) pastebėjimai, susiję su žemės ūkį reglamentuojančiais teisės aktais, neretai niauksto agrarininkų veidus. „Kai reikia sprendimų – jų nėra, o kai atsiranda siūlymai stiprinti mūsų padėtį tiekimo grandinėje, ko... Vakar KT „Ūkininko patarėjui“ pranešė, kad šiuo metu vykdo tyrimą, kilus įtarimui, jog kelios Lietuvos pieno perdirbimo įmonės galėjo sudaryti kartelinį susitarimą ir tarpusavyje susiderinti žalio pieno supirkimo kainas.
2026/06/14

Šparagai – ir maistas, ir liaudiškas vaistas

Mauručių k. (Prienų r.) „AG šparagai“ prekių ženklą sukūrę Greta ir Artūras Pučinskai jau septintą sezoną augina šparagus. Pirmaisiais metais pasisodinę vos dešimtį daigelių, dabar jų plotą išplėtė iki 10 a....
2026/06/14

„Hakeriai“ atakavo cukraus fabrikus

Ne vien Lietuvai nesiseka apsaugoti savo duomenų nuo kompiuterių įsilaužėlių – kibernetinio saugumo incidentas sustabdė Australijos Makajaus regiono cukraus pramonę.
2026/06/14

J. Eimontas. Netolygios derlių prognozės siunčia skirtingus signalus investuotojams

Kol vienose iš pagrindinių kviečių eksporto rinkų derliaus prognozės „žaliuoja“, kitos toliau „raudonuoja“. Į savotiškus amerikietiškus kalnelius pasileido globali sojų rinka. Tuo metu kukurūzų ir kitų ...
2026/06/14

„John Deere“ pristato atnaujintus 8R, 8RT ir 8RX traktorių modelius, kurių galia siekia 280–410 AG

„John Deere“ pristatė naujos kartos 8R, 8RT ir 8RX traktorius, suprojektuotus siekiant užtikrinti didesnį našumą, didesnį efektyvumą ir patogesnę eksploataciją 280–410 AG galios segmente. Atnaujinti modeliai yra prieinami ...
2026/06/14

Žiūrėjimas į apželdintas sienas pagerina nuotaiką ir suteikia vėsumo jausmą

Atliktas naujas tyrimas, kuriame buvo naudojami „Fitbit“ prietaisai ir EEG (elektroencefalografijos) jutikliai, siekiant išmatuoti 58 dalyvių širdies ritmą ir smegenų bangų aktyvumą, kai jie sėdėjo priešais ar...
2026/06/14

Miškų įstatymo nuostatos turėtų būti peržiūrėtos, kad atitiktų ES teisę

Konkurencijos taryba pritaria siūlymui peržiūrėti Miškų įstatymo nuostatas ir atsisakyti privatiems asmenims taikomo ribojimo įsigyti ne daugiau kaip 1500 ha miškų ūkio paskirties žemės kaip ribojančio sąžiningą konkurenciją.
2026/06/14

Baltijos šalių didmeninės elektros kainos gegužę išliko mažesnės nei Europos Sąjungos šalių kainų vidurkis

Gegužės mėnesį vidutinės didmeninės elektros kainos Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje siekė 60–82 Eur/MWh ir buvo 9–33 proc. mažesnės nei ES šalių vidurkis, kuris sudarė 90 Eur/MWh. Planinis elektros perdavimo jungties tarp Estij...